Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutarimo, kuriuo S. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį, 351 straipsnio 1 dalį (už du administracinius nusižengimus), galutine subendrinta nuobauda – 1 300 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020 m. sausio 17 d. nutarimu S. Š. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, 351 straipsnio 1 dalį (už du administracinius nusižengimus) ir vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, nubaudė galutine subendrinta nuobauda – 1 300 Eur bauda.

1.1. S. Š. nubaustas už tai, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurorte, 2019 metų birželio - lapkričio mėnesiais, turėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 22 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-190522-00011, rekonstruodamas gyvenamąjį namą, pažeidė esminius parengto rekonstrukcijos projekto sprendinius, paaukštino statinio laikančias konstrukcijas, pakeitė laikančių konstrukcijų išdėstymą, pažeidė specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, t. y. padidino dalies išilginių laikančių sienų aukštį 1,32 m ašyse A ir C , praretino laikančias konstrukcijas - stogo gegnes, pakeitė dalies gegnių nuolydį tarp ašių A-B ir B-C, vietoje numatyto 20 laipsnių gegnių nuolydžio, įrengė 7 laipsnių nuolydį, padidino pastato stogo karnizo aukštį 2,7 m ašyse A-A ir C-C ir įrengė 3-ą pastato aukštą. Šie S. Š. veiksmai 2019 m. gruodžio 19 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) vyriausiojo specialisto A. D. surašytame administracinio nusižengimo protokole, įvertinti kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas, Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48 straipsnio reikalavimus, taip pat Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano reikalavimus. Šios aplinkybės užfiksuotos 2019 m. lapkričio 22 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-191122-00045.

1.2. Be to, S. Š. teismo nubaustas už tai, kad, jis, kaip statytojas, žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurorte, 2019 metų birželio - lapkričio mėnesiais, prie rekonstruojamo gyvenamojo namo šiaurės rytinio pastato pamato savavališkai pastatė 17,20 m ilgio ir apie 1,8 m aukščio I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį - atraminę sienutę, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento. Šie S. Š. veiksmai minėtame protokole įvertinti kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžianti dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Šios aplinkybės užfiksuotos 2019 m. lapkričio 21 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-191122-00043.

1.3. Taip pat, S. Š. teismo nubaustas už tai, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurorte 2019 metų birželio - lapkričio mėnesiais, prie rekonstruojamo gyvenamojo namo pietvakarinės pusės pamato savavališkai pastatė 17,20 m ilgio ir apie 1,6 m aukščio I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį - atraminę sienutę, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento. Šiais veiksmais S. Š. apkaltintas pažeidęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžianti dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Šios aplinkybės užfiksuotos 2019 m. lapkričio 21 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-191122-00044.

2. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Nurodo, jog nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą apylinkės teisme, nors jo adresas ir kiti kontaktai protokolą surašiusiai inspekcijai buvo žinomi. Todėl yra pažeista jo teisė būti išklausytam (ANK 571 straipsnis).

2.2. Pažymi, kad apylinkės teisme pagal jo ieškinį yra iškelta civilinė byla Nr. e2-427-588/2020, todėl buvo įsitikinęs, kad administracinė byla nebus tęsiama, o bus sustabdyta, kol civiline tvarka nebus patikrintas aktualių šioje byloje aktų teisėtumas. 2019 m. gruodžio 24 d. ieškiniu prašė teismo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 21 d. Savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-191121-00043 ir Nr. SSA-30-191121-00044, 2019 m. lapkričio 22 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-191122-00045, privalomus nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-191122-00045, Nr. PNSSP-30-191122-00046, 2019 m. lapkričio 25 d. privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30- 191125-00047, 2019 m. lapkričio 22 d. privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-191122-00046, 2019 m. lapkričio 22 d. privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-191122-00047 ir 2019 m. lapkričio 25 d. privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-191125-00048. Šių dokumentų, kaip įrodymų pagrindu, teismas pripažino apelianto kaltę šioje byloje įrodyta, nors minėtų aktų teisėtumas dar nepatikrintas.

2.3. Nesutinka padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir mano, jog administracine tvarka nubaustas per anksti. Minėtoje civilinėje byloje bus išsiaiškinta, ar inkriminuojami apeliantui pažeidimai, užfiksuoti minėtuose savavališkos statybos aktuose yra esminiai ar ne, o esant negaliojantiems aktams, jo kaltė negali būti laikoma įrodyta. Išnagrinėjus civilinę bylą ir ieškinį atmetus, įsigalios aktualūs administraciniai aktai, ir tuomet inspekcija galės kreiptis dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Todėl šiuo metu administracinė teisena iš vis negalėjo būti pradėta ir turi būti nutraukta. Išnagrinėjus civilinę bylą ir ieškinį patenkinus, administracinė byla taps negalima, nes nebus teisės pažeidimo.

3. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento vakarų Lietuvos teisės skyrius, atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Paaiškina, jog administracinio nusižengimo protokolas apeliantui įteiktas 2019 m. gruodžio 23 d. (prideda 2019 m. gruodžio 20 d. raštą). Įstatymas nenumato galimybės atidėti administracinės bylos nagrinėjimo dėl kitos civilinės bylos (Palangos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-427-588/2020) nagrinėjimo. Pritaria apylinkės teismo motyvams ir išvadoms, jog pažeidėjas iš esmės pripažino savo kaltę dėl savavališkų statybos darbų atlikimo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Susipažinęs su administracinės nusižengimo bylos medžiaga, apygardos teismas turi pagrindą pritarti apelianto argumentui, jog jo, kaip trauktino administracinėn atsakomybėn asmens teisė būti išklausytam, yra pažeista. ANK 571 straipsnis numato, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Nors ANK 630 straipsnio 1 dalis numato, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka, tačiau tiek ANK 629 straipsnio, tiek ANK 630 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant proceso dalyviams, jei jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei bylą nagrinėjantis teisėjas pripažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytas priežastis nesvarbiomis.

5. Šiuo konkrečiu atveju apeliantui nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Apylinkės teismas, spręsdamas, jog apeliantui yra tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką teisme, tik formaliai perrašė protokolą surašiusios institucijos rašte nurodytą aplinkybę, jog S. Š. administracinio nusižengimo protokolas su jame nurodyta bylos nagrinėjimo data ir vieta išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu (b. l. 2). Nustatęs, jog iš apelianto negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, apylinkės teismas bylą nusprendė išnagrinėti pastarajam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (b. l. 146, 147). Teismas, patikėdamas inspekcijos minėtame rašte nurodyta aplinkybe dėl apelianto informavimo, nepastebėjo, jog iš tikrųjų jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų inspekcija apylinkės teismui nepateikė. Tik su atsiliepimu apygardos teismui inspekcijos pateiktas 2019 m. gruodžio 20 d. raštas, savaime neįrodo, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė įsitikinęs, jog apeliantas apie teisminį procesą realiai žinoma. Beje, šaukimo ir (ar) pranešimo byloje, taip pat nebuvo ir nėra. Pagal ANK 573 straipsnio 1, 2, 3 dalies nuostatas, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu; registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą; šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių; institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nustato iš anksto suderintą su teismu (kai byla nagrinėjama teisme) bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir apie tai praneša administracinėje teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Tačiau įrodymų, jog apeliantas buvo institucijos informuotas nors vienu iš nurodytų būdų, byloje taipogi nėra.

6. Be to, nagrinėjamos bylos pobūdis, galimi viešojo intereso pažeidimo aspektai (apeliantui inkriminuojami įvairūs statinių statybos pažeidimai kurorte) bei aplinkybė, jog apelianto iniciatyva tame pačiame teisme jau buvo ir tebėra nagrinėjama kita, t. y. civilinė byla Nr. e2-427-588/2020, kuriame jis ginčija tuos pačius administracinius aktus, iš kurių kildinami jo neteisėti veiksmai ir kaltė administracinio byloje, turėjo teismui signalizuoti, kad aktyvaus procese apelianto dalyvavimas posėdyje nepakenktų teisingam bylos išsprendimui. Beje, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, duomenų, jog apeliantas pripažįsta kaltę dėl būtent protokole inkriminuojamų nusižengimų padarymo, byloje nėra. Teismo pasirinkta bylos išnagrinėjimo procesinė forma, užkirto kelią apeliantui būti išklausytam teisme ir realizuoti jam kitas įstatyme nustatytas teises ir pareigas (ANK 577 straipsnio 2 dalis). Beje, administracinio nusižengimo protokolą institucija taip pat surašė apeliantui nedalyvaujant. Šių aplinkybių visuma sustiprina apygardos teismo įsitikinimą, jog apeliantui, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo teisių ir pareigų turinys liko neatskleistas ir jis realiai liko neinformuotas apie bylos nagrinėjimo teisme vietą ir laiką.

7. Pažymėtina, jog ANK nenumatyta bylos sustabdymo galimybė iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, kurioje įsiteisėjęs galutinis procesinis sprendimas gali turėti prejudicinę ar kitokią teisinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Tačiau sistemiškai analizuodamas ANK 39 straipsnio, 630 straipsnio 2 dalies, 631 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos skyrimo ir bylų nagrinėjime teisme terminus bei tvarką, apygardos teismas mano, kad apylinkės teismui iš naujo nagrinėjant bylą būtų protinga atsižvelgti į civilinės bylos Nr. e2-427-588/2020 nagrinėjimo eigą ir spręsti dėl pertraukos (ne)darymo šioje byloje.

8. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas skundžiamą nutarimą vertina kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl naikina. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą asmenų teisę į teisingą, nešališką teismą ir teisę į apeliaciją, byla perduotina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Apygardos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, negali duoti jokių privalomų nurodymų, o tik atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi išsamiai ištirti byloje ginčą keliančias aplinkybes ir vykdyti teisingumą nepažeisdamas konstitucijos ir konvencinės teisės saugomos asmens teisės į teisminę savo teisių ir teisėtų interesų gynybą, ir užtikrinti visų byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutarimą panaikinti ir perduoti S. Š. administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

Nutartis neskundžiama.