- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- Iv-1972-95/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00184-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui O. S., atsakovės atstovo atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Mariui Vainauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas O. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde nurodė, kad nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. birželio 16 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo laikomas vienoje kameroje su kitais suimtaisiais, kurie nėra valstybės tarnautojai. Teigė, kad pareigūnus jis žodžiu buvo informavęs, kad yra buvęs valstybės tarnautojas ir kad jį laikytų su kitais buvusiais valstybės tarnautojais. Vėliau, atlikus išsamų tyrimą ir nustačius, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str., Lukiškių TI-K administracija nedelsiant perkėlė jį į gyvenamąją kamerą, kurioje yra laikomi buvę valstybės tarnautojai. Pareiškėjui neaišku, kodėl nebuvo imtasi priemonių iš karto kai jis tik pranešė Lukiškių TI-K administracijai, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas, ir neužtikrintas jo saugumas. Pabrėžė, kad jis kalinimo metu patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją, dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina 12 000 Lt. Mano, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymą, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. ir Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str.
Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visisškai. Papildomai nurodė, kad raštu nepranešė, jog tarnavo kariuomenėje. Kam ir kada pranešė žodžiu – pasakyti negalėjo (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo O. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 10-12) nurodė, kad į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 2010 m. spalio 14 d. ir į įstaigos administraciją dėl laikymo sąlygų gyvenamosiose kamerose nei žodžiu, nei raštu nesikreipė, todėl vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nuostatomis gyvenamosiose kamerose jis buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais. Tai patvirtina Lukiškių TI-K 2011 m. gruodžio 2 d. pažyma dėl pareiškėjo, kuri buvo pateikta Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, Departamentas). Taip pat, pareiškėjo asmens anketa, kurioje buvo surašyti visi duomenys iš jo paties žodžiu, kurie yra susiję su juo. Laukdamas apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pareiškėjas žodžiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir pranešė, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas. Patikrinus asmens bylą, jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra buvęs valstybės tarnautojas nerasta. Todėl buvo padarytas išsamus patikrinimas. Iš turimos medžiagos, susijusios su įvykiu, nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 2 d. kreipėsi raštišku prašymu į Kalėjimų departamento direktorių. Prašyme nurodė, kad 1999-2000 metais jisai tarnavo VRM Pravieniškių ir Alytaus pataisos namuose. Dėl to prašė atsižvelgti, siunčiant bausmę atlikinėti į pataisos namus, būtent į Vilniaus pataisos namus. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 10 d. raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių nurodydamas, kad 1999-2000 metais jis tarnavo Pravieniškių ir Alytaus kuopose, Alytaus pataisos namuose stovėjo praleidimo punkte, o Pravieniškėse stovėjo bokštelyje. Lukiškių TI-K 2011 m. gegužės 12 d. išsiuntė raštišką paklausimą į Viešojo saugumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pareiškėjo minėtos tarnybos. 2011 m. gegužės 23 d. buvo gauta pažyma dėl O. S. tarnybos, kurioje buvo nurodyta, kad jis nuo 1999 m. gegužės 5 d. iki 2000 m. vasario 24 d. Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1- aje pulke atliko privalomąją pradinę karo tarnybą. Pažymėjo, kad gavus patvirtinančią pažymą, Lukiškių TI-K administracija, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis, nedelsiant parkelė pareiškėją į gyvenamą kamerą, kurioje buvo laikomi buvę valstybės tarnautojai. Lukiškių TI-K direktorius, atsižvelgdamas į pateiktą informaciją ir vadovaudamasis Kalėjimų direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 4/07-71 1.5 punktu pateikė išvadą dėl pareiškėjo ir siūlė jį tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į pataisos namus (sektorius Sniego g. 2), skirtus valstybės politikams, teisėsaugos, teismo, prokuratūros kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams, kuriems teismo nustatyta bausmę pataisos namuose. 2011 m. birželio 10 d. Lukiškių TI-K buvo gauta Kalėjimų departamento 2011 m. birželio 8 d. nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyra, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjas perkeliamas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2, Vilniuje. Akcentavo, kad pagal gautą paskyrą pareiškėjas 2011 m. birželio 17 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (sektorius Sniego g. 2). Mano, kad Lukiškių TI-K administracija, laikydama pareiškėją kartu suimtaisiais, kurie nėra valstybės tarnautojai galiojančių teisės aktų nepažeidė, nes asmens byloje nebuvo duomenų apie tai, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas, o įstaigos administracija apie tai buvo informuota tik praėjus pusmečiui nuo jo atvykimo į įstaigą. Be kita ko, nurodė, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 str. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.
Teismo posėdyje atsakovės atstovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo O. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 25-27) nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 2 d. su prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą nurodydamas, kad yra buvęs pareigūnas ir prašė įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui paskirti jį atlikti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Šis jo prašymas Kalėjimų departamento 2011 m. gegužės 6 d. raštu buvo persiųstas nagrinėti Lukiškių TI-K direktoriui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 str. nustatyta, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Vėliau, t.y. 2011 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas vėl su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, nurodydamas, kad nors ir buvo Lukiškių TI-K Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams žodžiu nurodęs (konkretaus laiko nenurodė), jog yra buvęs valstybės tarnautojas, tačiau jam esant suėmime vis tiek Lukiškių TI-K nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. birželio 16 d. buvo laikomas bendrai su kitais suimtaisiais, t. y. jo atžvilgiu nebuvo laikytasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. reikalavimų. Prašė išsiaiškinti ir jį informuoti, dėl kokių priežasčių Lukiškių TI-K pareigūnai nesilaikė Suėmimo vykdymo įstatymo reikalavimų. Kalėjimų departamente nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo nustatyta, kad į Lukiškių TI-K jis atvyko 2010 m. spalio 14 d. ir į įstaigos administraciją nei raštu, nei žodžiu dėl laikymo sąlygų gyvenamosiose kamerose nesikreipė, todėl vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nuostatomis, gyvenamosiose kamerose buvo laikomas su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai. Taip pat buvo nustatyta, kad laukdamas apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir pranešė, kad yra buvęs valstybės tarnautojas. Atlikus išsamų šio fakto patikrinimą ir pareiškėjo pateiktai informacijai pasitvirtinus, jis nedelsiant buvo perkeltas į gyvenamąją kamerą, kurioje buvo laikomi buvę valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, įsiteisėjus pareiškėjo atžvilgiu priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, Lukiškių TI-K administracija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 str. ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-71 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. V-30 redakcija) patvirtintomis Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklėmis, laisvės atėmimo bausmę atlikti pagrįstai paskyrė į Vilniaus pataisos namų atskirąjį sektorių, esantį Sniego g. 2, kur laisvės atėmimo bausmę atlieka vyrai buvę valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai. Taigi, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, jis 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo informuotas, kad skundo naginėjimo metu faktinių duomenų apie tai, kad Lukiškių TI-K administracija paskyrusi gyventi jį vienoje kameroje su suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojais ar pan., šiuo metu galiojančių teisės aktų nepažeidė, nes duomenų apie tai, kad jis buvo valstybės tarnautoju jo asmens byloje nebuvo, o ir pats pareiškėjas į įstaigos administraciją dėl to kreipėsi ne iškarto, dėl tik jam vienam žinomų priežasčių delsė tai padaryti. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, šį atsakymą pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti šio sprendimo nėra pagrindo. Papildomai atkreipė dėmesį, kad asmeniui atvykus į tardymo izoliatorių, Lukiškių TI-K administracija siekdama užtikrinti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nuostatas, paprastai remiasi informacija, surinkta ir saugoma suimtojo asmens byloje. Šiuo atveju pareiškėjo asmens byloje nebuvo jokios informacijos, susijusios su jo anksčiau turėtu valstybės tarnautojo statusu ar pan., pats pareiškėjas dėl to į įstaigos administraciją nesikreipė, jos neinformavo. Tokiais atvejais, dažniausiai patys suimtieji ar jų artimieji, norėdami, kad jų atžvilgiu būtų užtikrinta teisės aktuose nustatyta izoliacija, pateikia objektyvius duomenis ar informaciją, kuri liudija apie esamą ar turėtą suimtojo atitinkamą statusą, darbinę veiklą ar pan. Laiko, kad ginčo atveju, nėra nustatyta ir konstatuota atsakovo atstovo neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris galėjo sąlygoti tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Be kita ko, pareiškėjas niekaip nepagrindė ir nedetalizavo jo patirtų dvasinių išgyvenimų ir emocinės depresijos, nepateikė įrodymų, kad jam padaryta žymi neturtinė žala, nes tokios žalos faktas nėra patvirtintas neginčijamais įrodymais. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis, savo reikalavimą pagrindė tik daugiausia bendro pobūdžio teiginiais.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iškėlė ginčą dėl neturtinės žalos, kurią jis kildina iš Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Bylos dalykas – neturtinės žalos, padarytos minėtos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais, buvimas, ir, nustačius jos buvimą, priteistinos neturtinės žalos dydis.
Deliktinė (t. y. dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.246-6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3 ir 4 d. nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (t. y. dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo), kuris tiesiogiai daro įtakos asmens teisėms, laisvėms ir interesams), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Vadovaudamasis paminėtu teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad valstybinei civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir kad būtent dėl to asmeniui buvo padaryta žala.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pateikęs išaiškinimą apie valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-499/2007). Šioje ir kitose nutartyse teismas yra nurodęs, kad sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (LVAT administracinė byla Nr. A-11-1642/2005). Žalos atlyginimui būtina nustatyti visetą sąlygų: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 . balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-330/2008).
Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti, ar buvo pažeistos atsakovės atstovo veiklą reglamentuojančios teisės normos bei kaip šie pažeidimai pasireiškė, taip pat nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, streso ir pan.) atsiradimą.
Pareiškėjas, kaip jau buvo minėta, neturtinę žalą kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) – jo kaip buvusio valstybės tarnautojo laikymo kartu su kitais suimtaisiais.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir SVĮ), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) bei kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.
SVĮ 10 str. nustato suimtųjų ir nuteistųjų laikymą atskirai. Minėto straipsnio 1 d. 5 p. reglamentuojama, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindus ir tvarką reglamentuoja SVĮ 8 str. Pagal šio straipsnio 6 d., asmens bylos turinį ir jos tvarkymą nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės.
Taisyklių 10 p. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus pareigūnas, atsakingas už suimtųjų priėmimą, apklausia kiekvieną pristatytąjį ir jo duomenis sulygina su dokumentais. Taisyklių IV skyriuje „Suimtųjų (nuteistųjų) asmens bylos“ 22 p. nustatyta, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) pradedamos asmens bylos. Į asmens bylas įsegami visi su suimtuoju į tardymo izoliatorių pristatyti dokumentai. Taisyklių 23-24 p. nustatyti privalomi dokumentai, kurie turi būti asmens byloje ir, jei jų trūksta, papildomai išreikalaujami iš atitinkamų institucijų 22 p. nustatyta tvarka. Taigi, teismas pastebi, kad nė viename Taisyklių punkte nėra nurodyta, kad privalomai asmens byloje turi būti duomenys apie suimtojo (nuteistojo) ankstesnę darbinę veiklą. Šiuos duomenis asmuo gali pateikti anketos apklausos metu ar kitu metu, jei mano, kad tai gali turėti įtakos jo laikymui ar kitoms aplinkybėms nustatyti.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 12 d. areštuoto asmens anketos pildymo metu į klausimą anketoje „Darbo vieta ir užsiėmimo rūšis. Jeigu nedirbo, užpildyti iš kur atleistas ir kada. Kur yra valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas“ atsakė, kad nedirba (b. l. 13-16). Duomenys surašyti iš pareiškėjo žodžių. Taigi, atsakovės atstovo pareigūnai veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, pareiškėją apklausė ir dėl jo ankstesnio darbo, tačiau gavo atsakymą, kad nedirbo. Kitokių įrodymų, kad iki 2011 m. gegužės 2 d. (b. l. 18) būtų kreipęsis ir pranešęs apie savo ankstesnę veiklą – byloje nėra. Pareiškėjo paaiškinimus, kad jis žodžiu buvo pranešęs apie tai, jog yra valstybės tarnautojas, teismas vertina kritiškai, nes jis negalėjo atsakyti, nei kada, nei į kokį pareigūną buvo kreipęsis. Jau iš minėto 2011 m. gegužės 2 d. pareiškėjo prašymo matyti, kad jis prašė ne suėmimo laikotarpiui, o bausmės atlikimui, jį paskirti į Vilniaus 1 pataisos namus bei kaip priežastį nurodė tarnavimą Pravieniškių ir Alytaus pataisos namuose. Pareiškėjas prašyme nepažymėjo, kad yra anksčiau kreipęsis žodžiu. Bylos duomenimis, atsakovės atstovas, gavęs pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo iš karto ėmėsi veiksmų ir pateikė paklausimą Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, o gavęs pažymą „Dėl O. S. tarnybos“, priėmė Išvadą „Dėl nuteistojo perkėlimo bausmės atlikimui į Vilniaus pataisos namus (sektorius Sniego g. 2)“ (b. l. 20-22).
Objektyviai ir visapusiškai įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėjas pats nepranešė ir nepateikė jokių įrodymų, kad jis priklausė SVĮ 10 str. 5 p. nurodytiems asmenims, kurie kaip suimtieji ar nuteistieji yra laikomi atskirai. Teismo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad jis žodžiu nenurodytu laiku, nenurodytam pareigūnui pranešė, kad yra buvęs valstybės tarnautojas, išnagrinėjus bylą nepasitvirtino. Kodėl pareiškėjas šios aplinkybės nenurodė pildydamas areštuoto asmens anketą – paaiškinti negalėjo.
Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytų Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. negalima. Lukiškių TI-K pareigūnai veikė tinkamai, vadovaudamiesi galiojančių teisės aktų nuostatomis, byloje nenustatyta jokio pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo pareiškėjo atžvilgiu. Nesant būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra ir pagrindo atlyginti pareiškėjui tariamai padarytą žalą. Be to, pareiškėjas su skundu nepateikė jokių neva jo patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų (medicininių dokumentų apie pablogėjusią sveikatą, emocinę būseną, kilusius tarp suimtųjų konfliktus, susijusius su jo buvusia tarnyba ar pan.). Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo O. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.