Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 10-12) nurodė, kad į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 2010 m. spalio 14 d. ir į įstaigos administraciją dėl laikymo sąlygų gyvenamosiose kamerose nei žodžiu, nei raštu nesikreipė, todėl vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nuostatomis gyvenamosiose kamerose jis buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais. Tai patvirtina Lukiškių TI-K 2011 m. gruodžio 2 d. pažyma dėl pareiškėjo, kuri buvo pateikta Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, Departamentas). Taip pat, pareiškėjo asmens anketa, kurioje buvo surašyti visi duomenys iš jo paties žodžiu, kurie yra susiję su juo. Laukdamas apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pareiškėjas žodžiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir pranešė, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas. Patikrinus asmens bylą, jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra buvęs valstybės tarnautojas nerasta. Todėl buvo padarytas išsamus patikrinimas. Iš turimos medžiagos, susijusios su įvykiu, nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 2 d. kreipėsi raštišku prašymu į Kalėjimų departamento direktorių. Prašyme nurodė, kad 1999-2000 metais jisai tarnavo VRM Pravieniškių ir Alytaus pataisos namuose. Dėl to prašė atsižvelgti, siunčiant bausmę atlikinėti į pataisos namus, būtent į Vilniaus pataisos namus. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 10 d. raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių nurodydamas, kad 1999-2000 metais jis tarnavo Pravieniškių ir Alytaus kuopose, Alytaus pataisos namuose stovėjo praleidimo punkte, o Pravieniškėse stovėjo bokštelyje. Lukiškių TI-K 2011 m. gegužės 12 d. išsiuntė raštišką paklausimą į Viešojo saugumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pareiškėjo minėtos tarnybos. 2011 m. gegužės 23 d. buvo gauta pažyma dėl O. S. tarnybos, kurioje buvo nurodyta, kad jis nuo 1999 m. gegužės 5 d. iki 2000 m. vasario 24 d. Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1- aje pulke atliko privalomąją pradinę karo tarnybą. Pažymėjo, kad gavus patvirtinančią pažymą, Lukiškių TI-K administracija, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis, nedelsiant parkelė pareiškėją į gyvenamą kamerą, kurioje buvo laikomi buvę valstybės tarnautojai. Lukiškių TI-K direktorius, atsižvelgdamas į pateiktą informaciją ir vadovaudamasis Kalėjimų direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 4/07-71 1.5 punktu pateikė išvadą dėl pareiškėjo ir siūlė jį tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į pataisos namus (sektorius Sniego g. 2), skirtus valstybės politikams, teisėsaugos, teismo, prokuratūros kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams, kuriems teismo nustatyta bausmę pataisos namuose. 2011 m. birželio 10 d. Lukiškių TI-K buvo gauta Kalėjimų departamento 2011 m. birželio 8 d. nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyra, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjas perkeliamas atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2, Vilniuje. Akcentavo, kad pagal gautą paskyrą pareiškėjas 2011 m. birželio 17 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (sektorius Sniego g. 2). Mano, kad Lukiškių TI-K administracija, laikydama pareiškėją kartu suimtaisiais, kurie nėra valstybės tarnautojai galiojančių teisės aktų nepažeidė, nes asmens byloje nebuvo duomenų apie tai, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas, o įstaigos administracija apie tai buvo informuota tik praėjus pusmečiui nuo jo atvykimo į įstaigą. Be kita ko, nurodė, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 str. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Teismo posėdyje atsakovės atstovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 25-27) nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 2 d. su prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą nurodydamas, kad yra buvęs pareigūnas ir prašė įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui paskirti jį atlikti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Šis jo prašymas Kalėjimų departamento 2011 m. gegužės 6 d. raštu buvo persiųstas nagrinėti Lukiškių TI-K direktoriui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 str. nustatyta, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Vėliau, t.y. 2011 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas vėl su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, nurodydamas, kad nors ir buvo Lukiškių TI-K Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams žodžiu nurodęs (konkretaus laiko nenurodė), jog yra buvęs valstybės tarnautojas, tačiau jam esant suėmime vis tiek Lukiškių TI-K nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. birželio 16 d. buvo laikomas bendrai su kitais suimtaisiais, t. y. jo atžvilgiu nebuvo laikytasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. reikalavimų. Prašė išsiaiškinti ir jį informuoti, dėl kokių priežasčių Lukiškių TI-K pareigūnai nesilaikė Suėmimo vykdymo įstatymo reikalavimų. Kalėjimų departamente nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo nustatyta, kad į Lukiškių TI-K jis atvyko 2010 m. spalio 14 d. ir į įstaigos administraciją nei raštu, nei žodžiu dėl laikymo sąlygų gyvenamosiose kamerose nesikreipė, todėl vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nuostatomis, gyvenamosiose kamerose buvo laikomas su kitais suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai. Taip pat buvo nustatyta, kad laukdamas apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir pranešė, kad yra buvęs valstybės tarnautojas. Atlikus išsamų šio fakto patikrinimą ir pareiškėjo pateiktai informacijai pasitvirtinus, jis nedelsiant buvo perkeltas į gyvenamąją kamerą, kurioje buvo laikomi buvę valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, įsiteisėjus pareiškėjo atžvilgiu priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, Lukiškių TI-K administracija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 str. ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-71 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. V-30 redakcija) patvirtintomis Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklėmis, laisvės atėmimo bausmę atlikti pagrįstai paskyrė į Vilniaus pataisos namų atskirąjį sektorių, esantį Sniego g. 2, kur laisvės atėmimo bausmę atlieka vyrai buvę valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai. Taigi, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, jis 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo informuotas, kad skundo naginėjimo metu faktinių duomenų apie tai, kad Lukiškių TI-K administracija paskyrusi gyventi jį vienoje kameroje su suimtaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojais ar pan., šiuo metu galiojančių teisės aktų nepažeidė, nes duomenų apie tai, kad jis buvo valstybės tarnautoju jo asmens byloje nebuvo, o ir pats pareiškėjas į įstaigos administraciją dėl to kreipėsi ne iškarto, dėl tik jam vienam žinomų priežasčių delsė tai padaryti. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, šį atsakymą pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti šio sprendimo nėra pagrindo. Papildomai atkreipė dėmesį, kad asmeniui atvykus į tardymo izoliatorių, Lukiškių TI-K administracija siekdama užtikrinti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nuostatas, paprastai remiasi informacija, surinkta ir saugoma suimtojo asmens byloje. Šiuo atveju pareiškėjo asmens byloje nebuvo jokios informacijos, susijusios su jo anksčiau turėtu valstybės tarnautojo statusu ar pan., pats pareiškėjas dėl to į įstaigos administraciją nesikreipė, jos neinformavo. Tokiais atvejais, dažniausiai patys suimtieji ar jų artimieji, norėdami, kad jų atžvilgiu būtų užtikrinta teisės aktuose nustatyta izoliacija, pateikia objektyvius duomenis ar informaciją, kuri liudija apie esamą ar turėtą suimtojo atitinkamą statusą, darbinę veiklą ar pan. Laiko, kad ginčo atveju, nėra nustatyta ir konstatuota atsakovo atstovo neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris galėjo sąlygoti tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Be kita ko, pareiškėjas niekaip nepagrindė ir nedetalizavo jo patirtų dvasinių išgyvenimų ir emocinės depresijos, nepateikė įrodymų, kad jam padaryta žymi neturtinė žala, nes tokios žalos faktas nėra patvirtintas neginčijamais įrodymais. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis, savo reikalavimą pagrindė tik daugiausia bendro pobūdžio teiginiais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).