- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- 1-283-240/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01420-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Kaltinamasis
- M. L.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, A. G., dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nukentėjusiajam R. B. ir jo atstovei pagal įgaliojimą V. M., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. L., gim. (duomenys neskelbtini)Kauno r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „Š.“ suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (LR BK redakcija iki 2013-07-13), 140 str. 3 d., 155 str. 1 d., 140 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. L. 2012 m. spalio 28 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, t. y. tyčia sudavė mažamečiui sugyventinės E. B. sūnui R. B., gim. 2000-05-02, į galvos sritį ne mažiau keturių kartų kumščiu ir ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytą skaičių smūgių alkūnėmis, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. (LR BK redakcija iki 2013-07-13);
Be to, kaltinamasis M. L. laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. rugsėjo 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušė ir kitaip smurtavo, tuo sukeldamas fizinį skausmą sugyventinės E. B. mažamečiui sūnui R. B. gim. 2000-05-02, kas sąlygojo R. B. emocinės būsenos pokyčius – adaptacijos sutrikimą, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta mažamečio nukentėjusiojo R. B. sveikata, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d.;
Be to, kaltinamasis M. L. 2013 m. liepos 13 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešai žodžiu pažemino mažametį sugyventinės E. B. sūnų R. B., gim. 2000-05-02, kurį išgertuvių metu pašaliniams asmenims girdint iškoneveikė necenzūriniais ir įžeidžiamais žodžiais („pyderas“, kurva“ gaidys“), tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str. 1 d.;
Be to, kaltinamasis M. L. 2013 m. spalio 19 d., apie 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. tyčia sudavė mažamečiui sugyventinės E. B. sūnui R. B., gim. 2000-05-02, į įvairias kūno vietas ne mažiau šešių kartų kumščiu ir ne mažiau trijų kartų medine lazda į kojas, tuo padarydamas mažamečiui R. B. odos nubrozdinimą pilvo srityje ir poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta mažamečio nukentėjusiojo sveikata, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d.
Kaltinamasis M. L. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad nemušė nukentėjusiojo R. B.. Su juo tik susiginčijo. Kai Redo močiutė turėjo finansinių sunkumų, ji pasakė Redui eiti į globos namus ir ji pasiims globą. Kaltinamasis tam paprieštaravo, o močiutė pasakė, kad kaltinamąjį pasodins. Vieną kartą Redui sudavė, kai jis susipyko su motina ir grasino jai lazda. Tada kaltinamasis Redui pliaukštelėjo per sėdmenis. Tą dieną Redas namuose padegė sieną. Į namus buvo atėjęs V. T. ir pavogė E. B. piniginę, po to ji buvo rasta už skalbimo mašinos. Kaltinamasis telefonu visaip išvadino V. T.. V. T. pasakė, kad kaltinamąjį apšmeiš policijai. Močiutė primokino vaiką, kaip ir ką jis turi kalbėti. Močiutė prašė V. T. paliudyti prieš kaltinamąjį. Kaltinamasis visiškai nesikeikia. Lazda vaiko per kojas tikrai nemušė, per galvą vaikui nedavė. Redas pasakė, kad savo parodymų nekeis. Kaltinamasis versdavo nukentėjusįjį tvarkyti kambarius, plauti indus, o jis to daryti nenorėdavo, pykdavo.
Šie kaltinamojo M. L. parodymai, kuriuos teismas laiko jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiojo R. B., liudytojų L. D. ir V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, liudytojų K. M., V. T., A. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei kitais įrodymais.
Liudytoja L. D. parodė, kad moko nukentėjusįjį groti. Kaltinamojo nepažįsta. Redas gindavo motiną, niekuo niekada nesiskundė. Vaikas buvo labai neprižiūrėtas, nešvarus. Fizinio lavinimo pamokų metu kiti vaikai pamatė ant Redo kūno mėlynes. T. R. prisipažino, kad jį mušė motinos sugyventinis. Vaikai pasakė savo motinoms, o jos tai pasakė liudytojai. Kai sužinojo, kad vaikas skriaudžiamas, ėmė juo domėtis. Redas minėjo, kad motina palaiko savo sugyventinį. Redas minėjo, kad prisivalgo tik pas močiutę. Redo močiutė liudytojos niekuo nepaveikė.
Liudytoja V. K. parodė, kad ji, kaip socialinė darbuotoja, kurį laiką dirbo su nukentėjusiojo šeima. Šeima vengė kontakto su socialiniu darbuotoju. Namai buvo siaubingi, trūko tvarkos ir švaros, Redo kambaryje mėtėsi kažkokios suskaldytos lentos. Redas yra uždaro būdo, priešiškas, norėdavo, kad niekas jo nieko nesiklausinėtų. E. B. sakė, kad jai Redas buvo sudavęs. Elvinos brolis ir sesuo teigė, kad Elvina girtavo su kaltinamuoju, kuris buvo jos sugyventinis. Redui buvo skaudu, kad jo motina renkasi savo sugyventinį, o ne savo vaiką. Iš bylos žino, kad kaltinamasis smurtavo prieš vaiką. VTAS atstovai apklausė Redą, ji skaitė jo parodymus, ką vaikas sakė, jie viską užrašė.
Liudytoja J. Č. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 174-175), kad pažinojo kaimynę E. B. ir jos sūnų R. B.. Pas juos kartu gyveno Elvinos draugas M. L., kurį gali apibūdinti kaip mandagų kaimyną. E. B. namuose būdavo netvarka. E. B. buvo sakiusi, kad ją mušė jos sūnus Redas, tačiau ant jos kūno nesimatė jokių žymių. E. B. prašė jos paliudyti, kad ją mušė Redas. Ji girdėjo Redą šaukiant ant motinos. Redas jai niekada nesiskundė, kad jį muštų Mindaugas. Močiutė Redu labai rūpinosi, kai buvo gyva. Nematė, kad Redas nakvotų laiptinėje.
Šie liudytojos J. Č. parodymai neprieštarauja kitų liudytojų parodymams.
Sutinkamai su LR BPK 276 str. teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti nukentėjusiojo R. B. (t. 1, b. l. 30, 32-33, 52-55, 64-65; t. 2, 51-52), liudytojų K. M. (t. 1, b. l. 105-107), V. T. (t. 1, b. l. 170-171), A. P. (t. 1, b. l. 172) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
N. R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-10-28 apie 18.00 val. grįžo namo, kur gyvena su savo motina E. B. ir jos sugyventiniu M. L.. Grįžęs į namus, pamatė, kad Mindaugas neblaivus. Mama buvo namuose, kitame kambaryje, o jis su Mindaugu buvo virtuvėje. Tada Mindaugas prie jo prikibo, kad ant stalo stovi lėkštės. R. B. atsakė, kad lėkštės yra Mindaugo. Po to norėjo praeiti pro Mindaugą. Einant iš virtuvės, link koridoriaus, Mindaugas sudavė jam ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį. Kai jis susirietė, Mindaugas alkūnėmis sudavė jam dar kelis smūgius. Tada pastūmė Mindaugą nuo savęs. Mindaugas atsitrenkė į duris, dar bandė laikytis, tačiau su visomis durimis krito ant žemės. Po to R. B. nuėjo į savo kambarį. Pamatęs, kad Mindaugas vėl ateina pas jį, pabėgo iš namų. Į namus grįžo maždaug po valandos. Mindaugas jo nematė, nes buvo užsiėmęs virtuvėje. Mamai nesiskundė, nes mama niekada jo neužstoja, o dėl visko kaltas būna R. B.. Dėl kito įvykio nukentėjusysis parodė, kad tą dieną M. L. buvo išgėręs. Namuose buvo ir močiutė. Kai grįžo, mama gulėjo miegamajame, močiutė buvo išėjusi į balkoną. Mindaugas grįžęs pradėjo rėkauti, kas valgė jo maistą ant jo užsipuolė. Tada jie pradėjo vienas ant kito rėkti ir peštis. Jis Mindaugą pastūmė. Mindaugas buvo girtas, neišsilaikė ir nukrito. Po to išėjo, grįžo namo gal po 3 valandų. Tą laiką buvo su draugu. Mindaugas dar buvo girtas. Jis užsipuolė, pradėjo kumščiu daužyti į galvą. Besigindamas Mindaugą pastūmė į spintą. Paskui Mindaugas pradėjo jį mušti alkūne. Viskas vyko prieš Naujus Metus, jam atrodo, kad vėliau nei spalio mėnesį buvo. Mindaugas užlaužė ranką, nes jie vienas kitą visokiais vardais vadinosi. Mindaugą taip vadino, nes buvo įpykęs. Kai Mindaugas dešinę ranką užlaužė, juto skausmą. Neatsimena, kiek trenkė į galvą, gal penkis, gal daugiau kartų. Alkūne į galvą trenkė. Mama tuo metu buvo namuose, ji nematė, nes buvo miegamajame. Tada jau ir močiutės nebuvo. Kai jam trenkė, šaukė, bet mama neatėjo. Po to pasakojo mamai, kas nutiko. Ji pasakė Mindaugui nelįsti prie jo. Mindaugas jai pasakė, kad vos vos uždavė. Prieš tai buvo ir po to buvo tokių įvykių. Paskutinį kartą buvo prieš savaitę, gal prieš dvi. Tada mama pradėjo rėkauti išsiplauti indus, nors pati jų neišsiplauna. Tada pakvietė Mindaugą, kuris paėmė jį už gerklės ir laikė. Pradėjo dusinti, jis vos neužduso. Po to Mindaugas įmetė jį į lovą. Juto skausmą. Tada jis juos visaip išvadino. Apie tai, kad jį skriaudžia, buvo sakęs mokykloje socialinei darbuotojai. Kai Mindaugas jį mušė, mama buvo kambaryje neblaivi, nes gėrė su močiute. 2013-10-19, apie 13.00 val., jam būnant namuose, darantis valgyti, tarp jo ir girto M. L. kilo tarpusavio konfliktas. Mindaugas prie jo kabinėjosi, šaukė, kelis kartus rankomis pastūmė. Po to jis nuėjo į savo kambarį ir užrėmė duris. Tačiau M. L. atstūmė duris ir pradėjo jį stumdyti, kumščiais jam sudavė ne mažiau 6 smūgius į įvairias kūno vietas. Po to su kambaryje rasta medine lazda tris kartus sudavė jam per kojas. Ant pilvo ir kojų matosi nedideli sužalojimai. M. L. gyveno su jo mama apie tris metus. Mindaugas prieš jį smurtavo fiziškai ir morališkai. Tai jis darė visą šį laikotarpį, bet jis nesmurtavo kiekvieną dieną, nors tai darė dažnai. M. L. dažniausiai smurtaudamas būdavo neblaivus, kad jis neblaivus, tai matėsi iš jo išvaizdos. 2013 m. vasarą jis visą laiką sėdėjo kambaryje. Kiek pamena, buvo dienos metas. Į namus atėjo kažkokie nepažįstami žmonės, Mindaugo draugai. Tai buvo vyras ir moteris, jie gėrė alkoholį. Tie žmonės atėjo į jo kambarį ir pradėjo jam reikšti pretenzijas, klausė, kodėl jis blogai elgiasi. Jiems (vyrui ir moteriai) paaiškino, kad prieš jį namuose smurtaujama, prašė prie jo nelysti. Mindaugas sakė, kad jo nemušė, nu gal tik truputį užduoda. Tą dieną jo atžvilgiu buvo vartojami žodžiai „pyderas, gaidys“. Paskutiniu atėjimu į policiją buvo su močiute, nes susimušė su Mindaugu. Dėl ko su Mindaugu susimušė, neatsimena. Muštynės vyko namuose. Namuose buvo trise: jis, mama ir Mindaugas, kuris tikrai buvo neblaivus. Mama šitų muštynių lyg tai nematė. Kiek atsimena, Mindaugui daugiau kartų sudavė. Muštynės buvo intensyvios, muštynių metu buvo naudojami pagaliai. Iš pradžių jis irgi mušėsi pagaliu, nes norėjo apsiginti, bet vėliau Mindaugas atėmė pagalį ir sudavė jam į kojas. Tada po ranka papuolusia kavamale sudavė Mindaugui per galvą. Kavamalė sudužo. Įvykio metu mama buvo kambaryje, ji tik po to įvykio išėjo. Žinojo, kad Mindaugui teismas yra uždraudęs gyventi jų namuose, apie tai kalbėjo su mama ir močiute K. M.. Jis sakė mamai, kad Mindaugas negali čia gyventi, bet mama nieko neatsakė. Prieš jį morališkai buvo smurtaujama, nes M. L. grasino, sakydamas, kad duos per galvą. Mindaugas nesakė, kodėl nori suduoti. Iš pradžių jis sakė, kad tai toks auklėjimo būdas. Močiutė sakė jam sakyti tiesą. Mama sakė pasakoti viską taip, kad nuteistų Mindaugo draugą. Mama sakė, kad jei jis prisišnekės policijai, pateks į globos namus, o ten bus tik blogiau.
Liudytoja K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad anūkas R. B. 2012-10-29 papasakojo, jog jo motinos sugyventinis M. L. 2012-10-28, vakare, apie 18 val. smurtavo, suduodamas ne mažiau 5 kartų jam į galvos sritį. Apžiūrėjusi anūko galvą, rado porą guzų. Pas gydytojus nesikreipė. Anūkas sakė, kad M. L. smurtavo, nes buvo neblaivus. Jam nereikia priežasties mušti Redą. Mindaugas smurtauja ne pirmą kartą, bet anksčiau į policiją nesikreipdavo. Dukra palaiko savo sugyventinį ir viskuo kaltina anūką. 2012-10-28 apie 15 val., ji buvo nuėjusi pas anūką. Mindaugas ją puolė, bet nesudavė. Po to vakare, Mindaugas užsipuolė Redą. Redas pasakojo, kad gal prieš pusantrų metų M. L. jam laužė pirštus, sakydamas, kad pripratins prie skausmo. Jis tokiu būdu auklėjo Redą. Apie tai kalbėjosi su Elvina. Ji tylėjo ir nieko negalėjo pasakyti. 2012-10-29, apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, pas ją į namus atėjo Redas ir pasakė, kad 2012-10-28, apie 18 val., namuose M. L. puolė jį mušti. T. R. stūmė M. L., kuris, būdamas neblaivus, neišsilaikė ant kojų ir atsitrenkė į kambario duris, kurios išvirto. Atsikėlęs M. L. užsispaudė į kampą Redą ir sudavė jam kumščiais ir alkūnėmis apie 5 kartus į galvą. Elvina buvo namuose. 2012-10-28 su Redu važiavo į Dainavos policiją ir parašė pareiškimą apie tą įvykį. Buvo išduotas siuntimas nuvežti Redą pas teismo medikus. 2012-11-02 nuvežė Redą pas teismo med. ekspertus apžiūrai. 2013-10-19, apie 14 val., pas ją į namus atbėgo anūkas R. B., kuris pasakė, kad prieš valandą, namuose mamos sugyventinis M. L. panaudojo fizinį smurtą, kelis kartus rankomis jį pastūmė, kumščiais trenkė ne mažiau šešis smūgius į įvairias kūno vietas, paėmęs medinę lazdą, tris kartus trenkė vaikui per kojas. Fizinį smurtą M. L. naudoja nebe pirmą kartą, Dainavos PK jau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš R. B., kurio motina į tokį sugyventinio elgesį nereaguoja.
L. V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-07-13, apie 19 val., su drauge A. P. atėjo į svečius pas pažįstamą Mindaugą. Tądien pas Mindaugą vartojo alkoholį. Kitame kambaryje buvo Mindaugo sugyventinės Elvinos sūnus. Išgertuvių metu Mindaugas nuėjo pas berniuką į kambarį. Durys buvo praviros. V. T. išgirdo, kaip Mindaugas berniuką vadino „gaidžiu“, „pyderu“, „kurva“. Mindaugas rėkė ant vaiko, priekaištavo jam, kad šis sėdi prie kompiuterio, taip pat, kad jis parašė pareiškimą policijai. Išgirdęs berniuką verkiantį ir rėkiantį V. T. M. išvijo iš jo kambario, sakydamas jam nelįsti prie vaiko. Mindaugui išėjus iš kambario, vaiko paklausė, kas čia atsitiko. Berniukas atsakė, kad jam jau viskas nusibodo, jis policijai parašė pareiškimą, bet vis tiek Mindaugas šaukia, rėkia, plūstasi, mušasi. V. T. berniukui sakė parašyti dar vieną pareiškimą. Berniukas atsakė, kad jis bijo. Po pokalbio su berniuku V. T. išėjo iš jo kambario. Tuomet Mindaugas jį užsipuolė, garsiai šaukdamas išvadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jie apsižodžiavo. Mindaugas išvijo jį iš buto. Po to Mindaugas skambino, grasino pagavęs jį pamokyti už tai, kad kiša nosį ne į savo reikalus. V. T. labai pagailo berniuko, gyvenančio su Mindaugu ir Elvina, todėl tą patį vakarą (2013-07-13 apie 22.30 val.) paskambino į policiją ir pranešė, kad verkia vaikas. Po to gavo policininko nurodymą ateiti į Dainavos policiją ir parašyti pareiškimą. Todėl kitą dieną jis nuėjo į Dainavos policiją ir parašė pareiškimą apie susidariusią situaciją. Tada manė, kad gal policija galės padėti tam nepilnamečiui.
Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 metais, tikslios datos neprisimena, kartu su sugyventiniu V. T. nuėjo pas Mindaugą, kurio pavardės nežino, į svečius. Tada Mindaugą matė pirmą kartą. Kai jie atėjo, matėsi, kad Mindaugas ir jo draugė yra išgėrę. Tada jie visi kartu gėrė jų atsineštą degtinę. Vyrai tą vakarą gėrė daugiau, nei moterys. Mindaugo draugė pradėjo vaikščioti į kitą kambarį, ji nešė maistą. A. P. paklausė, kas tame kambaryje yra. Mindaugo draugė pasakė, kad jos vaikas. Po kurio laiko A. P. išgirdo vaiką sakant iš savo kambario „kiek jūs čia galite vaikščioti, geriate tai ir gerkite“. Kiek pamena, tuo metu į tą kambarį buvo nuėjęs Mindaugas, kilo kažkoks žodinis konfliktas tarp Mindaugo ir to vaiko. A. P. neprisimena, ką konkrečiai Mindaugas sakė tam vaikui, nes praėjo daug laiko. Ji pati to vaiko nematė, nes į jo kambarį nuėjusi nebuvo. V. T. buvo priėjęs prie to kambario. Jis stovėdamas tarpduryje kvietė Mindaugą prie stalo, sakė baigti. Tada Mindaugas supyko ant V. T. ir pasakė nesikišti. Jie tarpusavyje susiginčijo. Matydama tokią situaciją, ji pasakė Vitalijui eiti į namus.
N. R. B. įgaliotoji atstovė V. M. paaiškino, kad nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu pasakė visą tiesą. Vaikui namuose nebuvo gerai. Jo motinai buvo svarbesnis jos sugyventinis, o ne vaikas. Kai buvo nuvykusi į nukentėjusiojo namus, matė, kad juose labai trūko tvarkos. Redas lankosi pas psichologus. Jis yra labai uždaras. Nežinojo, kad dėl patirtų išgyvenimų jam yra nustatytas psichinis susirgimas.
Kaltinamojo M. L. kaltė, be nuoseklių ir argumentuotų liudytojų L. D. ir V. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusiojo R. B., liudytojų K. M., V. T., A. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: K. M. pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2012-10-28 apie 18 val. pareiškėjos dukros E. B. sugyventinis M. L. be jokios priežasties 5 kartus rankomis sudavė mažamečiui E. B. sūnui R. B., gim.2000 m., į galvos sritį (t. 1, b. l. 1); V. T. pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2013-07-13, apie 21.30 val., išgertuvių metu pas pažįstamą Mindaugą namuose, neblaivus Mindaugas iškeikė necenzūriniais žodžiais („pyderas“, „kurva“, „gaidys“) sugyventinės Elvinos nepilnametį sūnų (t. 1, b. l. 5); K. M. pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2013-10-19 apie 13 val. dukters Elvinos sugyventinis M. L. panaudojo fizinį smurtą mažamečio pareiškėjos anūko R. B. atžvilgiu, t.y. kelis kartus pastūmė, kumščiu trenkė į įvairias kūno vietas ne mažiau 6 kartų, po to ne mažiau 3 trijų kartų sudavė lazda. Fizinis smurtas prieš mažametį R. B. šeimoje naudojamas ne pirmą kartą (t. 1, b. l. 6); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta Kovo 11-osios g. 102-43, Kaunas (t. 1, b. l. 26-29); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialistų išvada Nr. G2795/13(02), kurioje nurodyta, kad R. B. konstatuota odos nubrozdinimas pilvo srityje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis dviejų ar daugiau tiesioginių smūgių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2013-10-19. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 38); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-115/2013, kuriame nurodyta, jog R. B. nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu; R. B., atsižvelgiant į jo amžių ir turimas žinias, nagrinėjamų įvykių metu galėjo ir šiuo metu gali supranti su juo atliktų veiksmų prasmę, tačiau dėl situacijų aplinkybių (įtariamasis yra motinai reikšmingas asmuo, fiziškai stipresnis už jį) jis negalėjo šiems veiksmams aktyviau priešintis; R. B., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vietą, apytikslį jo laiką, įvykio dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus. Jo parodymai realistiški: jie atitinka jo žodyną, gyvenimišką patirtį, emocinę būseną (išreiškia liūdesio, pykčio, nuoskaudos jausmus). Remiantis R. B. žodžiais, panašių įvykių į byloje nurodytas įvykius pasitaikydavo ne vienas, todėl tiriamasis, kalbėdamas apie patiriamą smurtą namų aplinkoje, gali paminėti kelis įvykius, juos tarpusavyje sieti; atsižvelgiant į R. B. būseną (išreiškia pykčio, nuoskaudos, liūdesio jausmus, kalbėdamas apie bylos įvykius), toliau apklausti jį ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje nerekomenduojama; byloje nagrinėjami įvykiai R. B. veikia neigiamai (jis tampa nervingas, jam būdingi staigūs pykčio proveržiai, jis perima ydingus elgesio modelius, kurie pasireiškia kitoje vaiko aplinkoje - nevaldo impulsų, sąveikaudamas su bendraamžiais, aktyviai ginasi, atsidūręs subjektyviai sudėtingose situacijose už namų ribų). Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ R. B. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, tai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo punktą 9, nes po byloje nagrinėjamo įvykio R. B. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei 10 dienų, t.y. tiriamajam ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu buvo konstatuoti adaptacijos sutrikimai F43.2, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę ir dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Pažymėtina, jog minėtam R. B. elgesiui ir psichologinei jo savijautai įtakos turi ne tik byloje nagrinėjami įvykiai, tačiau panašių įvykių visuma, kuri atspindi bendrą vaiko namų aplinką; negauta duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį R. B. duodamiems parodymams (t. 1, b. l. 74-77); Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentais, kuriuose užfiksuota, kad nuo 2013-07-19 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. B. dėl fizinio smurto prieš vaiką ir girtavimo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą (t. 1, b. l. 126); vyriausiosios specialistės V. S. apklausiamas vaikas R. B. nurodė, kad mamos sugyventinis, būdamas girtas jį daužo. Mama ir sugyventinis geria, namuose kartais nebūna ką valgyti. R. B. norėtų gyventi su broliu Anglijoje. R. B. įsitikinęs, kad M. L. laimės visas bylas, o tada jam atsilygins (jį suspardys, sudaužys, kitaip tariant – sumuš) (t. 1, b. l. 128); 2013-11-08 atvejo peržiūros protokole Nr.19-10-3013 nurodoma, kad VTAS E. B. šeima žinoma nuo 2011 metų. 2012 metais gruodžio mėnesį VTAS buvo gavęs duomenų, kad R. B. nakvojo prie namų durų. Buvo ne kartą organizuotos atvejų peržiūros, tačiau E. B. į jas neatvykdavo. E. B. įpareigota bendrauti su soc. darbuotojomis, tačiau ji neįsileidžia šių darbuotojų į namus, į kvietimus atvykti nereaguoja. E. B. į mokyklos surinkimus buvo atėjusi neblaivi, tačiau teigė, kad prisivalgiusi česnakų. R. B. teigė, kad šeimoje palaikomas sugyventinis, o ne vaikas. Pasakius mamai, kad jį muša mamos sugyventinis, E. B. kategoriškai tai neigia. Ji niekur nedirba, materialiai priklausoma nuo M. L.. E. B. įpareigota iškeldinti M. L. iš savo namų, t.y. iš vaiko gyvenamosios vietos (pagal teismo sprendimą) (t. 1, b. l. 132-138) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
LR BK 140 str. 3 d. (LR BK 140 str. 2 d. redakcija iki 2013-07-13) įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. LR BK 140 str. 3 d. užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai aptarti veiksmai padaromi mažamečiui asmeniui, t.y. kai nukentėjęs asmuo yra jaunesnis nei 14 metų. Aptariamame straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas veikia – muša nukentėjusįjį ar kitaip prieš jį smurtauja sąmoningai, turėdamas tyčią sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, jį sužaloti ar susargdinti.
Įžeidimas, numatytas LR BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas, neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiant apie žmogaus asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Įžeidimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia.
Nors kaltinamasis kaltę neigia, tačiau tokią kaltinamojo versiją teismas atmeta, kadangi ji paneigta byloje esančiais specialisto išvada ir ekspertizės aktu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis M. L., mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą, viešai žodžiu pažemino mažametį, todėl jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 2 d. (LR BK redakcija iki 2013-07-13), 140 str. 3 d., 155 str. 1 d., 140 str. 3 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Kaltinamasis M. L. padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus, LR BK 140 str. 3 d., LR BK 140 str. 2 d. (redakcija iki 2013-07-13) sankcijose numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, todėl už šių nusikalstamų veikų padarymą jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, už LR BK 155 str. 1 d. numatytos veikos padarymą – laisvės apribojimo bausmė.
Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, laiko tikslinga, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimą.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkūs nusikaltimai), į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimai yra baigtiniai, į M. L. asmenybę (neteistas, nuo 2011-08-19 administracine tvarka nebaustas, dirba), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. (LR BK redakcija iki 2013-07-13), 140 str. 3 d., 155 str. 1 d., 140 str. 3 d. ir nuteisti:
pagal LR BK 140 str. 2 d. (LR BK redakcija iki 2013-07-13) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal LR BK 140 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal LR BK 155 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;pagal LR BK 140 str. 3 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., 65 str. bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius.
Taikyti M. L. atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. L.:
3 (tris) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) dalyvauti elgesio pataisos programoje;viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-11-11 iki 2013-11-12 (1 dieną).
Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.