Šiaulių apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. M. skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-04-16 Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo gautas R. M. skundas pradėti privataus kaltinimo tvarka baudžiamąjį procesą D. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

2012-04-23 Šiaulių miesto apylinkės teismas nutartimi nepriėmė R. M. skundo. Nutartyje nurodyta, kad R. M. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes skunde nepateikiami jokie duomenys (įrodymai), kurie patvirtintų pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, o nurodoma pačiam teismui juos išsireikalauti iš Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros, be to, skunde nenurodyti liudytojai, kurie galėtų patvirtinti padarytą nusikalstamą veiką, vardai, pavardės, gyvenamosios vietos adresai, taip pat skunde nenurodytas nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens gyvenamosios vietos adresas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl šios kategorijos bylose nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos.

BPK 412 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas raštu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti skundas ar pareiškimas, paduodamas privataus kaltinimo bylose. Taigi skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Įstatymas numato, kad šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad skunde nenurodyti R. M. skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai bei liudytojų ir įtariamojo anketiniai duomenys (liudytojų vardai, pavardės, liudytojų ir įtariamojo gyvenamosios vietos adresai). Tačiau pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylose nukentėjusiojo procesinis statusas nors ir sutapatinamas su kaltintojo statusu, bet būtina įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis nėra teisininkas, turintis specialių žinių, ir ne kiekvienas be advokato pagalbos gali surašyti idealų skundą, todėl, jeigu skundo forma bei teiginių dėstymo metodika ir nėra nepriekaištinga, tačiau turinio esmė yra išdėstyta ir iš skundo galima suprasti, kokia veika padaryta bei kokiais duomenimis ji patvirtinama, nukentėjusiojo skundas turėtų būti priimtas.

Iš R. M. skundo matyti, kad jis skunde ne tik suformulavo konkretų kaltinimą (nurodė nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes), bet ir nurodė, kad visi duomenys, patvirtinantys suformuluotą kaltinimą D. Š. bei liudytojų ir įtariamojo anketiniai duomenys yra ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 41-1-1013-11, kurią pareiškėjas prašė išreikalauti. Be to, R. M. pateikė prokuroro 2011-09-28 nutarimo kopiją, iš kurios matyti, kad dėl pareiškėjo patirto sužalojimo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o surinkti duomenys patvirtino, kad D. Š. galimai padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taigi, pagrindiniai duomenys, kurie patvirtina R. M. skunde nurodytas aplinkybes apie galimai padarytą nusikaltimą, yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Nors R. M. skunde ir nenurodė nei liudytojų bei kaltinamo asmens gyvenamųjų vietų, tačiau šiuos duomenis galima nustatyti išreikalavus ikiteisminio tyrimo medžiagą. Pastebėtina, kad byloje apklaustų asmenų anketiniai duomenys yra saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos ir su ja ikiteisminio tyrimo bylos proceso dalyviai nesupažindinami (BPK 218 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju dėl veikos, kurios padarymu privataus kaltinimo tvarka yra kaltinamas D. Š., yra atliktas ikiteisminis tyrimas ir duomenys apie veiką, kaltinamą asmenį bei įvykio liudytojus yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje, apie ką nurodė privatus kaltintojas savo skunde, daroma išvada, kad pareiškėjo R. M. skundo trūkumas, t. y. pareiškėjo išdėstytas aplinkybes patvirtinančių duomenų bei įvykio liudytojų, jų adresų nenurodymas skunde, laikomas formaliu, netrukdančiu bylą nagrinėti teisme.

Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepriėmė R. M. skundo ir dėl to skundžiama nutartis naikinama.

BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išnagrinėjęs skundą, aukštesniojo teismo teisėjas panaikinęs nutartį priima dėl skundo naują sprendimą. Atsižvelgus į tai, kad privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, panaikinus skundžiamą nutartį, dėl skundo naujas sprendimas nepriimamas, o byla perduodama apylinkės teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir R. M. skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.