Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant ieškovui L. P., atsakovams V. L., L. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovui V. L., jo įstatyminei atstovei atsakovei L. L. dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. P. (toliau - ieškovas) prašo priteisti iš atsakovo V. L. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl patirto sužalojimo, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir 220 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nesant turto ir darbo užmokesčio šiai sumai išieškoti iš atsakovo V. L., šią sumą subsidiarinės atsakomybės pagrindu prašo išieškoti iš įstatyminės atstovės atsakovės L. L..

Nurodė, kad 2015-07-01, apie 22 valT. T. mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Moksleivių al. prie pastato Nr. 12, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, atsakovas V. L. sudavė vieną kartą kumščiu ieškovui į veidą, dėl ko padarė muštą kairiojo antakio žaizdą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36945-15, kuris Klaipėdos apygardos T. T. apylinkės prokuratūros nutarimu 2015-08-26 buvo nutrauktas ir nepilnametis V. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 93 str. 3 p. T. T. rajono apylinkės teismo nutartimi 2015-08-27 buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos T. T. apylinkės prokuratūros 2015-08-26 nutarimas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., 87 str. l d., 2 d. l p. V. L. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose. Civilinio ieškinio klausimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo sprendžiami. Atsakovas V. L. ieškovą sužalojo viešoje vietoje, kai 2015-07-01, vakare, apie 21⁵⁰ val., į mobilaus ryšio telefoną paskambino ieškovo sūnus E. P. ir pasakė, kad jį užpuolė ir sumušė. Ieškovas išėjo pas sūnų, aiškintis įvykio aplinkybių. Sūnų E. P. sutiko prie vaikų darželio „Kodėlčius". Ieškovui bandant aiškintis kas ir už ką mušė sūnų, atsakovas V. L. trenkė ieškovui ranka į kairį antakį. Mano, kad rankoje turėjo kažkokį sunkų daiktą, kadangi nuo smūgio prakirto antakį. Iškvietė policijos pareigūnus ir pats kreipėsi į T. T. ligoninės priėmimo skyrių. Po sumušimo pykino, skaudėjo sumuštą vietą ir visą galvą. Prakirsta žaizda buvo apie trijų centimetrų dydžio, todėl ją gydytojas susiuvo ir paleido į namus gydytis. Nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, todėl teko eiti į darbą. Gydėsi pats, naudojo antidepresantus ir analgetikus, kad ramintų skausmą ir malšintų stresą. Dėl atsakovo V. L. kaltės patyrė fizinį skausmą. Skaudėjo tiek sumuštą vietą, tiek visą galvą. Intensyvus galvos fizinis skausmas tęsėsi keletą dienų po sumušimo. Toks fizinis galvos skausmas pasikartoja kartkartėmis dar ir dabar, todėl teko ir tenka gerti nuskausminamuosius vaistus.. Dėl padaryto sužalojimo patyrė tikrai didelius sukrėtimus, išgyvenimus ir nepatogumus, didžiulius estetinius nepatogumus, nes veidas buvo sužalotas estetine prasme tikrai negražiai. Keletą savaičių gijo susiūta žaizda. Prarado pasitikėjimą pats savimi. Po tokio staigaus užpuolimo ir smūgio sudavimo jaučiasi tikrai blogai. Atrodė, kad bet kada ir bet kas, be jokios dingsties gali užpulti, sumušti. D. T. apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pagėgių gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotoju. Ieškovo darbas yra susijęs su bendravimu su įvairiais žmonėmis. Nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, todėl iš karto po sumušimo teko eiti į tarnybą. Tiek bendradarbiai, tiek pažįstami ar net visai nepažįstami žmonės matė jo neestetišką veidą, klausinėjo, kas atsitiko. Vien jau nuolatinis aiškinimasis, kad buvo gatvėje sumuštas, kėlė didžiulę įtampą ir nepatogumus. Po šio įvykio jautė ir tebejaučia emocinę depresiją, pažeminimą. Jaučiasi nesaugus, beteisis. Buvo sužalotas tuo metu, kai bandė aiškintis kas ir kodėl mušė jo sūnų, tuo metu dar buvusį nepilnamečiu. Būdamas suaugęs, solidaus amžiaus žmogus, buvo sumuštas kitų asmenų, gatvėje, iš chuliganiškų paskatų, tiesiog be jokios dingsties. Niekas ir niekuomet ieškovui pilnai neatlygins patirtų išgyvenimų ir dvasinio sukrėtimo dėl atsakovo V. L. atliktų nusikalstamų veiksmų ir sveikatos sužalojimo. Mano, kaip satisfakcija už ieškovo patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt. aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad sveikata buvo sužalota tyčiniais atsakovo V. L. veiksmais, jam padarytą neturtinę žalą pinigais vertina 3000,00 Eur. Mano, kad tai yra nedidelė suma už patirtus išgyvenimus, nepatogumus, fizinį skausmą. Tokia suma padarytą neturtinę žalą įvertina atsižvelgdamas, kad atsakovas V. L. yra nepilnametis, savo pragyvenimo šaltinio ir turto neturi, mokosi gimnazijoje, todėl priteista neturtinė žala subsidiarinės atsakomybės pagrindu išieškotina iš jo motinos atsakovės L. L., kuri auginą atsakovą V. L., su ja yra nustatyta atsakovo gyvenamoji vieta, ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pripažinta įstatymine atstove ir davė parodymus.

A. V. L. ir L. L. su ieškiniu sutinka iš dalies, pripažįsta, kad ieškovui padaryta neturtinė žala, tačiau nesutinka su jos dydžiu. Teigia, kad ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl prašoma priteisti 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų. Atsakovai jokio registruojamo turto neturi, atsakovė viena išlaiko du vaikus, kurių vienas yra nepilnametis, gyvena socialiniame būste, mėnesio pajamos sudaro 260 Eur. Akivaizdu, kad prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai per didelė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, šalių parodymus, nustatyta, kad 2015-07-01, apie 22 valT. T. mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Moksleivių al. prie pastato Nr. 12, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, atsakovas V. L. sudavė vieną kartą kumščiu ieškovui L. P. į veidą, dėl ko padarė muštą kairiojo antakio žaizdą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Klaipėdos apygardos T. T. apylinkės prokuratūros nutarimu 2015-08-26 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, ir nepilnametis V. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 3 p. T. T. rajono apylinkės teismo nutartimi 2015-08-27 buvo patvirtintas 2015-08-26 Klaipėdos apygardos T. T. apylinkės prokuratūros nutarimas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., 87 str. l d., 2 d. l p. paskirta V. L. auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose. Civilinio ieškinio klausimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo sprendžiami. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

P. C. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Atkreipiamas dėmesys, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas L. P. nukentėjo nuo atsakovo V. L. įvykdyto nusikaltimo, kurio metu, kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos T. T. poskyrio specialisto 2015-07-23 išvados Nr. G177/15 (11) ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. Ieškovui po atsakovo smūgio kumščiu į veidą buvo padaryta mušta kairiojo antakio žaizda, kaip teigia ieškovas, prakirsta žaizda buvo trijų centimetrų dydžio, žaizdą susiuvo, dėl to jis patyrė ir kurį laiką jautė fizinį skausmą. Aplinkybę, kad ieškovui buvo prakirstas antakis įrodo ir į bylą ieškovo pateiktos fotonuotraukos (b.l. Teigia, kad galvos skausmas pasikartoja kartkartėmis dar ir dabar. Dėl padaryto sužalojimo ieškovas patyrė ir didžiulius estetinius nepatogumus, nes veidas buvo sužalotas, keletą savaičių gijo žaizda, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, turėjo eiti į darbą, bendradarbiai ir aplinkiniai matė jo neestetišką veidą, klausinėjo, kas atsitiko. Sumušimas sukėlė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus – dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, emocinę depresiją, stresą, baimę, nesaugumo, beviltiškumo, nepasitikėjimo žmonėmis jausmą.

Teismas sprendžia, kad dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto, ieškovas kentėjo fizinį skausmą, patyrė tam tikrų dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų. Jis buvo sumuštas viešoje vietoje matant ieškovo nepilnamečiui sūnui ir aplinkiniams. Ieškovo darbas susijęs su bendravimu su įvairiais žmonėmis, jam nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, turėjo eiti į darbą, jį matė bendradarbiai ir aplinkiniai, todėl dėl sumušto veido patyrė ir tam tikrus estetinio ir dvasinio pobūdžio nepatogumus.

Vertindamas aplinkybes dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tą aplinkybę, kad L. P. jo atžvilgiu panaudotas smurtas nesukėlė sunkių pasekmių, nebuvo nustatyta, kad būtų buvęs sutrikdytas jo darbingumas. Kaip nurodė pats ieškovas, jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nors ieškovas nurodė, kad dėl patirto sužalojimo gydėsi antidepresantais ir analgetikais, kad intensyvus galvos skausmas tęsėsi keletą dienų, dar ir dabar skausmas pasikartoja, dėl ko teko ir tenka gerti nuskausminamuosius vaistus, iš baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36945-15 esančių medicininių dokumentų (b.b., b.l. 18-24) matyti, kad medikų paslaugomis jis naudojosi tik įvykio dieną, t.y. 2015 m. liepos 1 d. Aplinkybes, kad ieškovas didelę neturtinę žalą patyrė dėl to, kad prarado pasitikėjimą savimi ir turi baimę, kad bet kas ir bet kada jį gali užpulti, teismas nelaiko kaip padariusia didelę neturtinę žalą ieškovui, nes pagal gyvenimišką patirtį ir užimamas pareigas jis turėjo adekvačiai suprasti kas įvyko ir įvertinti, kad šis išimtinis atvejis jo saugumui ateityje įtakos negali turėti. Pažymėtina, kad atsakovas V. L. teisme paaiškino, kad iš esmės ieškovas pats inicijavo konfliktą: atbėgęs pradėdamas šaukti ant jo ir suduodamas smūgį. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. L. parodė, kad nuo darželio pusės atbėgus E. P. ir dar vienam vyrui, kaip suprato, jo tėčiui, pastarasis prie darželio vartų pradėjo šaukti „nori stipriai ar lengvai“. Jam su O. Č. prie jų priėjus, tas vyras jam sudavė vieną smūgį į galvą kumščiu, dėl ko ant žemės nukrito jo kepurė (b.b., b.l. 76-77). Tame pačiame ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas G. Š. parodė, kad girdėjo, kaip E tėtis atbėgdamas šaukė ar nori stipriai ar silpnai, pribėgęs stumtelėjo V. L. bei sudavė jam per galvą taip, kad nukrito kepurė (b.b., b.l. 47-48). Analogiškus parodymus davė ir O. Č. (b.b., b.l. 82-83). Aplinkybę, kad grįžęs sūnus pasakojo, jog L. P. jam sudavė pirmas, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir L. L. (b.b., b.l. 51-52). Minimos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nėra paneigtos, todėl darytina išvada, kad ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl tai yra savarankiškas pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį (CK 6.297 str.).

Atsakovas V. L., iš kurio prašoma priteisti neturtinę žalą, yra nepilnametis, gimnazijos moksleivis, nedirba, neturi turto ir savarankiškų pajamų, gyvena su mama L. L. socialiniame būste. L. L. dirba, mėnesio pajamos apie 260 Eur, privalomai registruojamo turto neturi, viena išlaiko du vaikus, todėl darytina išvada, kad atsakovų turtinė padėtis nėra gera. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas tenkinti iš dalies reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, priteisiant ieškovui iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str.). Atsakovas V. L. padarydamas ieškovo atžvilgiu žalą savo nusikalstama veika buvo šešiolikos metų amžiaus, todėl už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, bet yra nedirbantis, pajamų neturi, mokosi. Tokiu atveju, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ir uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dydį turi atlyginti jo tėvai jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam (CK 3.155. CK 3.160 str.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. L. įstatymų nustatyta tvarka yra tapęs visiškai veiksniu (emancipuotas). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad L. L. yra V. L. motina, ji ikiteisminio tyrimo byloje buvo pripažinta įstatymine atstove (b.b., b.l.51-52). Ieškinį tenkinant iš dalies, priteistina iš atsakovo V. L. ieškovui L. P. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o V. L. neturint turto ar pajamų, ši suma subsidiarinės atsakomybės pagrindu išieškotina iš įstatyminės atstovės L. L. (CK 6.245 str., 6.276 str.1, 2 d., CK 6. 250).

Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-09-23 iki prievolės visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei - 20 Eur žyminis mokestis, ieškovui - 220 Eur advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (CPK 93 str.1 d., 96 str., 88 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos 300 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2015-09-23, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Nesant turto ir darbo užmokesčio šiai sumai išieškoti, subsidiarinės atsakomybės pagrindu išieškoti iš įstatyminės atstovės atsakovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį. Nesant turto ir darbo užmokesčio šiai sumai išieškoti, subsidiarinės atsakomybės pagrindu išieškoti iš įstatyminės atstovės atsakovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą T. T. rajono apylinkės teisme.