- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-12-08
- Bylos Nr.
- I-784-554/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. L., A. R. S.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities viršininko administracijos, Marijampolės Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino, Jolantos Medvedevienės,
atsakovo – Marijampolės apskrities viršininko administracijos įgaliotam atstovui Tadui Račiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. L. , A. R. S. skundą atsakovui Marijampolės Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl terminų atnaujinimo, įsakymų, sprendimų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 18 - 385, 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. SM – 18 - 1200, 2001 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 121ŽM, 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. ŽM - 1919 panaikinimo;
2) atnaujinti terminus paduoti prašymus dėl Marijampolės apskrities viršininko priimtų sprendimų, įsakymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo ir dėl valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo;
3) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 18 - 385 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. S. ;
4) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. SM -18 - 1200 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. S. ;
5) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2001 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 121ŽM dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. S. ;
6) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. ŽM -1919 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. S. ;
7) panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. SD -11-1043.
Pareiškėjos patikslintame skunde (b.l. 28-30) nurodė, taip pat jų įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovo 2001 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 18 - 385, 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. SM – 18 - 1200, 2001 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 121ŽM ir 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. ŽM - 1919 jų tėvui J. S. , kuris mirė 1996 metais, buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo P. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę, kompensuojant už ją pinigais bei vertybiniais popieriais. Pareiškėjos, būdamos savo tėvo turto paveldėtojos, nepageidauja, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos kompensuojant pinigais bei vertybiniais popieriais. Pareiškėjos 2008-03-28 prašymais kreipėsi į atsakovą, kad šis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. numatyta tvarka pats panaikintų minėtus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir priimtų naujus sprendimus, kuriais nuosavybės teises atkurtų kitu būdu - perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą Marijampolės mieste. Atsakovas 2008-04-30 sprendimu Nr. SD-11-1043 pareiškėjų prašymų netenkino ir nurodė, kad jos yra praleidusios tokių prašymų padavimo terminus. Pareiškėjos mano, kad toks atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes šie terminai pareiškėjoms gali būti atnaujinti teismine tvarka ir, tuo pačiu, panaikinami visi ankstesni atsakovo administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo jų tėvui J. S. . Taip pat nurodė, kad atsakovo administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo jų tėvui turi būti panaikinti ir dėl to, jog, juos priimant, nebuvo atsižvelgta į jų tėvo išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pareiškėjoms minėti terminai turi būti atnaujinti, nes juos praleido dėl svarbių priežasčių. Realizuoti savo teises, susijusias su tėvo palikimu, jos galėjo pradėti tik Marijampolės rajono apylinkės teismui 2008-02-21 nutartimi atnaujinus joms terminą tėvo palikimui priimti. Šiai Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjos iš karto kreipėsi į atsakovą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo, be to, tik tada ir sužinojo joms svarbią informaciją apie jų tėvo nuosavybės teisų atkūrimo procese išreikštą valią bei atsakovo priimtus administracinius aktus. Atsakovas atsiliepimuose į skundą (b.l. 80-81, 91-93), taip pat atsakovo įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimuose į skundą nurodė, taip pat jo įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. numatytas terminas yra naikinamasis ir jo atnaujinimo galimybės nenumato įstatymas. Pareiškėjų tėvas išreiškė valią atkurti nuosavybės teisę į savo tėvo P. S. žemę iš esmės ekvivalentine natūra – į žemės sklypą, esantį prie jo gyvenamojo namo. Atsakovui J. S. iki savo mirties nepateikė duomenų, kad ant minėto žemės sklypo esantys statiniai priklauso jam, todėl nebuvo galimybės atkurti nuosavybės teises tiksliai pagal jo išreikštą valią. Atsakovas negalėjo J. S. arba jo įpėdiniams iki 2003-04-01 pasiūlyti kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, kadangi J. S. mirė 1996 metais, o teisėti jo įpėdiniai (pareiškėjos) atsirado tik 2008-03-14. Nežiūrint to, nuosavybės teisių atkūrimo procese atsakovas bendravo su pareiškėja A.R. S. , kaip su viena iš potencialių paveldėtojų, kuri 2001 – 2003 metais rašytuose prašymuose išreiškė valią, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos pinigais bei vertybiniais popieriais. Įgaliotas atstovas taip pat paaiškino, kad buvusioje P. S. žemėje laisvos žemės nėra, nes ten pastatyta gamykla. Pareiškėjos taip pat ilgą laiką nesitvarkė paveldėjimo reikalų ir tik 2007 metų pabaigoje kreipėsi dėl palikimo priėmimo, kadangi iki tol nepagrįstai manė, jog visas J. S. turtas po mirties atiteko jo antrajai žmonai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš administracinėje byloje, taip pat prijungtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 105 esančių įrodymų visumos matyti, kad pareiškėjų tėvas J. S. 1991-10-29 Institucijai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvui P. S. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę (b.l. 63-64). Prašymo turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad jis pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą ekvivalentine natūra. J. S. mirė 1996-05-23 (b.l. 42). Atsakovo 2001 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 121ŽM ir 2001 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 18-385 bei 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. ŽM-1919 ir 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. SM-18-1200 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę kompensuojant pinigais bei vertybiniais popieriais (b.l. 47-61, nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 105 duomenys). Teismui pateiktų duomenų visuma taip pat patvirtina, kad nuosavybės teisų atkūrimo byloje nėra duomenų apie tai, jog gyvenamasis namas J. S. priklausė nuosavybės teise. Dar 1997-12-15 pareiškimu (b.l. 44) mirusiojo J. S. antroji žmona pareiškėjų naudai atsisakė paveldėti žemę, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, pareiškėjų naudai, tačiau tik 2007 metais pareiškėjos pradėjo rūpintis palikimo priėmimo reikalais ir 2008-02-21 nutartimi (b.l. 36-37) Marijampolės rajono apylinkės teismas atnaujino pareiškėjoms terminą jų tėvo J. S. palikimui priimti. 2008-03-14 pareiškėjoms buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b.l. 38-39), kuriame nurodytas paveldimas turtas: piniginė kompensacija ir kompensacija vertybiniais popieriais. Pareiškėja A. R. S. , kaip potenciali turto paveldėtoja, 2001 - 2003-03-27 atsakovui pateiktuose prašymuose (b.l. 45, 56) išreiškė valią, kad J. S. vardu nuosavybės teisės būtų atkurtos pinigais ir vertybiniais popieriais. 2008-03-28 prašymais (b.l. 31, 32) pareiškėjos kreipėsi į atsakovą pranešdamos, jog jos šiuo metu pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. S. būdo, taip pat prašė joms suteikti neatlygintinai po naują žemės sklypą Marijampolės mieste bei panaikinti visus ankstesnius su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius administracinius aktus. 2008-04-30 sprendimu Nr. SD – 11 – 1043 (b.l. 33) atsakovas atsisakė patenkinti pareiškėjų prašymus, kadangi jos praleido Įstatymo 21 str. 3 d. nustatytą kreipimosi terminą, kuris yra naikinamasis ir todėl nėra pagrindo naikinti ir administracinius aktus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu.
2008-07-29 ir 2008-09-23 Kauno apygardos administracinio teismo nutarčių (b.l. 68-70, 90), Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-11 nutarties (b.l. 83-87) duomenys patvirtina aplinkybes, kad dalis pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimų buvo priimti nagrinėti ne pilnoje apimtyje, o tik vienu aspektu (valios pakeitimo). Teismai konstatavo, kad LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas)nuostatos duoda pagrindą išvadai, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti panaikinti dviem pagrindais. Pirma, jie gali būti panaikinti dėl to, kad yra neteisėti (Įstatymo 19 str. 1 d.). Antra, jie gali būti panaikinti dėl to, kad pilietis po jų priėmimo pakeičia valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (Įstatymo 21 str. 3 d.). Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimas antruoju pagrindu yra ne asmens pažeistų materialinių teisių gynimo būdas, bet asmeniui nuosavybės teisių atkūrimo procese suteiktų papildomų materialinių teisių pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo realizavimo būdas. Todėl, panaikinant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo antruoju pagrindu, šių sprendimų teisėtumas negali būti ginčijamas ir negali būti tikrinamas. Šiuo atveju gali būti tik patikrinama, ar yra įstatymo numatytos sąlygos, suteikiančios teisę piliečiui pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pareiškėjos skunde suformulavo reikalavimus panaikinti atsakovo 2001 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 18-385 ir 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr.SM-18-1200 bei iš dalies panaikinti atsakovo 2001 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 121ŽM ir 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. ŽM-1919, kuriais jų tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Pareiškėjų skundo turinys davė pagrindą išvadai, pareiškėjos siekia šių aktų panaikinimo abiem minėtais pagrindais, nes nurodė argumentus dėl minėtų aktų neteisėtumo, bei taip pat nurodė, kad jos turi teisę į šių aktų panaikinimą Įstatymo 21 str. 3 d. numatyta tvarka. Pareiškėjos, siekdamos nuginčyti atsakovo 2001 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 18-385 ir 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. SM-18-1200 bei iš dalies nuginčyti atsakovo 2001 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 121ŽM ir 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. ŽM-1919 tuo pagrindu, kad jie yra neteisėti, turėjo atitinkamą skundą teismui paduoti per Įstatymo 19 str. 1 d. numatytą 30 dienų terminą nuo šių aktų įteikimo joms dienos, nes visais šiais aktais yra nuspręsta atkurti nuosavybės teises ir jų apskundimui turi būti taikomas minėtas specialus skundo padavimo terminas. Pareiškėjoms 2008-03-14 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo duomenys patvirtina, jog pareiškėjos minėtus aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo 2008-03-14 jau turėjo. Skundo, ginčijant minėtų aktų teisėtumą, padavimo terminas šiuo atveju vėliausiai turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2008-03-14. Pareiškėjos skundą teismui išsiuntė 2008-06-02 ir tokiu būdu minėtą 30 dienų skundo padavimo terminą praleido, o atnaujinti pareiškėjoms praleistą skundo padavimo terminą šiuo atveju nebuvo pagrindo (ABTĮ 34 str. 1 d.), nes jų nurodytos termino praleidimo priežastys teismo nebuvo pripažintos svarbiomis ir tuo pagrindu buvo atsisakyta priimti skundo dalį (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Be to, teismas konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimai panaikinti atsakovo 2001 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 18-385 ir 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. SM-18-1200 bei iš dalies panaikinti atsakovo 2001 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 121ŽM ir 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. ŽM-1919 turi būti traktuojami ir kaip reikalavimai, reiškiami Įstatymo 21 str. 3 d. pagrindu. Šiuo aspektu pareiškėjų reikalavimai panaikinti minėtus atsakovo įsakymus bei sprendimus yra išvestiniai iš pareiškėjų reikalavimų atnaujinti joms terminą pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo bei panaikinti atsakovo 2008-04-30 sprendimą Nr. SD-11-1043, nes aukščiau paminėtų reikalavimų patenkinimas pirmiausia priklauso nuo reikalavimų dėl termino pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo atnaujinimo bei dėl atsakovo 2008-04-30 sprendimo Nr. SD-11-1043 panaikinimo. Todėl, priėmus nagrinėti reikalavimą dėl termino pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo atnaujinimo bei dėl atsakovo 2008-04-30 sprendimo Nr. SD-11-1043 panaikinimo, buvo priimti nagrinėti ir išvestiniai iš šių reikalavimų pareiškėjų skundo reikalavimai dėl atsakovo 2001 ir 2007 metais priimtų aktų panaikinimo, kuriais pareiškėjų tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės, Įstatymo 21 str. 3 d. pagrindu.
Kolegija pažymi, kad Įstatymo 21 str. 3 d. nustato, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003-04-01. Taigi, terminas, iki kurio buvo galima keisti valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo, yra pasibaigęs. Įstatyme yra specialiai aptarti atvejai, kai jame nustatyti terminai gali būti atnaujinami (Įstatymo 10 str. 1 d., 4 d.). Dėl šios įstatymų leidėjo nuostatos minėta Įstatymo norma negali būti aiškinama plečiamai. Kadangi Įstatymas nenumato, kad galėtų būti atnaujinamas terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, šis terminas laikytinas naikinamuoju, o pareiškėjų skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Kolegija atkreipia pareiškėjų dėmesį, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (ABTĮ 13 str.), taip pat laikosi analogiškos pozicijos Įstatymo 21 str. 3 d. numatyto specialaus termino atžvilgiu (LVAT 2001-05-15 nutartis adm. byloje Nr. A(6)-452/2001, 2007-09-03 nutartis adm. byloje Nr. A2-733/2007, 2007-12-20 nutartis adm. byloje Nr. AS18-595/2007). Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėse bylose taip pat formuoja iš esmės analogišką praktiką (2004-04-29 konsultacija Nr. A3-109, 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2008 (S)). Šiuo atveju taip pat negalima vadovautis LR Civilinio kodekso, LR Civilinio proceso kodekso nuostatomis, numatančiomis galimybę atnaujinti terminus, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procesas, taip pat ir visi su tuo susiję terminai, reglamentuojami Įstatymu, kuris yra specialus įstatymas LR CK ir LR CPK atžvilgiu. Dėl šių priežasčių visumos nėra jokio teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimą atnaujinti joms terminą valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeisti ir paminėtu aspektu. Iš to seka, kad ginčijamas Marijampolės apskrities viršininko 2008-04-30 sprendimas Nr. SD – 11 – 1043 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį taip pat nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, likę pareiškėjų skundo reikalavimai (dėl atsakovo 2001 ir 2007 metais priimtų administracinių aktų, kuriais pareiškėjų tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę) panaikinimo teismo buvo priimti nagrinėti kaip išvestiniai skundo reikalavimai Įstatymo 21 str. 3 d. pagrindu. Nesant pagrindo atnaujinti Įstatymo 21 str. 3 d. numatytą terminą ir nesant pagrindo panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2008-04-30 sprendimą Nr. SD – 11 – 1043, taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti išvestinius pareiškėjų skundo reikalavimus dėl Marijampolės apskrities viršininko 2001 ir 2007 metais J. S. atžvilgiu priimtų įsakymų bei sprendimų panaikinimo. To pasekoje teismas konstatuoja, kad pareiškėjų skundas atmestinas pilnoje apimtyje kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pažymėtina, kad, nepatenkinus reikalavimo atnaujinti terminą pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, sprendžiant šį ginčą teisiškai nėra reikšmingos aplinkybės, ar atsakovas J. S. atkūrė nuosavybes teises į žemę tiksliai pagal išreikštą jo valią, ar Marijampolės mieste šiuo metu yra laisvos valstybinės žemės. Be to, atsakovas iki 2003-04-01 negalėjo pasiūlyti J. S. pakeisti valią, kadangi pastarasis mirė 1996-05-23, o 2001, 2002 ir 2003 metais pareiškėja A.R. S. asmeniškai atsakovui išreiškė pageidavimą už tėvui priklausiusią žemę gauti atlyginimą pinigais bei vertybiniais popieriais. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra reiškia, jog grąžinamas tas pats žemės sklypas, toje pačioje vietoje ir tokių pat ribų (įvertinus teisės aktų leidžiamus nukrypimus), koks buvo iki žemės nacionalizacijos. Atsakovo ir pareiškėjų įgalioti atstovai pripažįsta, kad ant buvusios pareiškėjų tėvo žemėje pastatyta gamykla. Aplinkybė, kad pareiškėjoms terminas dėl palikimo priėmimo buvo atnaujintas ir paveldėjimo teisės liudijimus gavo tik 2008 metais, ginčo išsprendimui teisinės reikšmės neturi, nes Įstatymo 21 str. 3 d. numatytas terminas yra naikinamasis. Pareiškėjos skundą grindžia ir LR Vyriausybės 2002-07-11 nutarimo Nr.1112 nuostatomis. LR Vyriausybės 2002-07-11 nutarimu Nr.1112 patvirtintos Pradėtų vykdyti sprendimų dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kai pilietis pakeičia valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, panaikinimo tvarkos normų analizė duoda pagrindą išvadai, kad minėta Tvarka taikoma tik asmenims, kurie prašymus dėl valios pakeitimo padavė Įstatymo nustatytais terminais (ABTĮ 10 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjų V. L. , A. R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dieno nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.