Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeisto turto savininkės A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. spalio 19 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus AB „Swedbank“ pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius AB „Swedbank“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir prašė areštuoti įkeistus daiktus: 0,0609 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įspėti skolininką G. B. dėl 501 161,86 Lt skolos grąžinimo. Nurodė, kad skolininkas G. B. nevykdo prievolės pagal 2003-03-28 kredito sutartį Nr. 03-007689-FA-1 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), t. y. iki kiekvieno mėnesio 30 dienos nemoka paskolos ir palūkanų. Kadangi skolininkas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, jis įspėjo skolininką, kad sumokėtų įsiskolinimą iki 2010-06-08. Kadangi įsiskolinimas nebuvo sumokėtas, kreditorius nutraukė kreditavimo sutartį. Negrąžintos skolos dydis yra 501 161,86 Lt, t. y. 401 405,23 Lt negrąžinta paskola, 77 847,99 Lt nesumokėtos palūkanos, 9 145,22 Lt delspinigiai už laiku nesumokėtą paskolą, 12 763,42 Lt delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010 m. spalio 19 d. nutarė areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius G. B. ir A. B.: 0,0609 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), namą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti, išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie neteko teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę, įspėjo skolininką (įkeistų daiktų savininką) ir įkeistų daiktų savininkę, kad negrąžinus skolos, t. y. 401 405,23 Lt negrąžinto kredito, 77 847,99 Lt nesumokėtų palūkanų, 9 145,22 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą, 12 763,42 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 501 161,86 Lt bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti, išaiškino kreditoriui, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) ir įkeistų daiktų savininkei dienos nebus grąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) ir įkeistų daiktų savininkei turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Teismas nustatė, kad skolininkas G. B., užtikrindamas iki 2023-03-28 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė kreditoriui AB „Swedbank“ skolininkui ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą- 0,0609 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas įkeitė kreditoriui skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą, namą, esantį (duomenys neskelbtini). Kreditorius, vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 11.2.1 p., nelaukdamas sutartyje nustatytos paskolos grąžinimo termino, registruotais laiškais išsiuntė skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) ir įkeistų daiktų savininkei įspėjimus, kuriais įspėjo, jog per nustatytą terminą neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks sutartį. Atsižvelgdamas į tai, kad prievolė grąžinti kreditą dalimis ir nustatytais terminais nebuvo vykdoma, į tai, kad kreditorius pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis siuntė įspėjimus skolininkui paskutiniu jam žinomu gyvenamosios adresu, tačiau siuntos siuntėjui grąžintos neįteiktos su žymomis, kad adresatas jų per nustatytą terminą neatsiėmė, teismas priėjo prie išvados, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai šaliai apie vienašališką sutarties nutraukimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d., 2 d., CPK 558 str. 1 d., areštavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius G. B. ir A. B.: 0,0609 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), namą, (duomenys neskelbtini), bei įspėjo skolininką (įkeisto turto savininką) ir įkeisto turto savininkę, kad negrąžinus skolos, t. y. 401 405,23 Lt negrąžinto kredito, 77 847,99 Lt nesumokėtų palūkanų, 9 145,22 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą, 12 763,42 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 501 161,86 Lt bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad kreditorius 2003-03-28 kredito sutartimi Nr. 03-007689-FA suteikė tik 200 000 Lt kreditą, kurio grąžinimui užtikrinti įkeistas turtas: 0,0609 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), namas, esantis (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.5 p.), kadangi prašomos išieškoti sumos dydis yra nepagrįstas, todėl nepagrįstai įspėja skolininką (įkeistų daiktų savininką) ir ją, jog nekilnojamųjų daiktų savininkams negrąžinus paskolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti bankui administruoti. Taip pat atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ji savo gyvenamosios vietos nekeitė, nevengė priimti korespondencijos. Šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto atsiranda, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d.). Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais (CK 4.196 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-1151/2003). Pagal CPK 442 str. 11 p. bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-573/2004). CPK 558 str. numato hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 str. 1 d. numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pareiškimas, pateikiamas pagal CPK 558 str. 1 d. nuostatas, iš esmės vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą. CPK 558 str. 1 d. nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-103/2008). Apeliacinės instancijos teismo teisėju kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog skolininkas (įkeisto daikto savininkas) ir įkeisto daikto savininkė buvo nepagrįstai įspėti, jog per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti bankui administruoti, kadangi kreditoriaus prašomos išieškoti sumos dydis yra nepagrįstas, nes ginčai dėl pagrindinės prievolės nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra ir pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Iš byloje esančio hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pakeitimų bei hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pakeitimų matyti, kad įkeitimu užtikrintos prievolės dydis pagal 2003-03-28 kredito sutartį Nr. 03-007689-FA (su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) buvo padidintas nuo 200 000 Lt iki 413 000 Lt (b. l. 103-110). Šiuos hipotekos lakštus ir jų pakeitimus pasirašė skolininkas G. B. (įkeičiamo daikto savininkas) ir įkeičiamo daikto savininkė A. B.. Taigi apeliantės argumentas, jog nekilnojamųjų daiktų įkeitimu buvo užtikrintas tik pagal 2003-03-28 kredito sutartį Nr. 03-007689-FA suteiktas 200 000 Lt kreditas, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad 2003-03-28 kredito sutartis Nr. 03-007689-FA (su visais jo papildymais ir pakeitimais), sudaryta tarp kreditoriaus AB „Swedbank“ ir skolininko G. B., yra nutraukta, taip pat į tai, kad įrodymų, jog įsiskolinimas kreditoriui yra sumokėtas, byloje nėra, ginčai dėl skolos dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, darytina išvada, kad kreditoriui AB „Swedbank“ pateikus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal CPK 558 str. 1 d., hipotekos teisėja pagrįstai 2010-10-19 nutartimi areštavo įkeistą skolininko (įkeisto turto savininko) ir įkeisto turto savininkės turtą, įspėjo juos, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.

CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas,- prieš trisdešimt dienų. Taigi įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Jeigu asmuo šių pareigų neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, CK įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Pagal kreditoriaus ir skolininko (įkeistų daiktų savininko) sudarytos sutarties 16.1 p. 1 papunktį visi pranešimai, ataskaitos ir susirašinėjimas, vykdant sutartį, įteikiami sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu ar faksimiliniu ryšiu ir laikomi gautais praėjus 5 kalendorinėms dienoms po to, kai jis buvo išsiųstas registruotu paštu. Nagrinėjamu atveju kreditorius skolininkui G. B. registruotu paštu išsiuntė 2010-05-18 įspėjimą Nr. SR-22918, kuriuo įspėjo, jog per nustatytą terminą (iki 2010-06-08) neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį, nes skolininkas nevykdo sąlygų, numatytų kredito sutartyje. Įspėjimas apie susidariusį įsiskolinimą ir kredito sutarties nutraukimą buvo išsiųstas skolininkui paskutiniu kreditoriaus žinomu jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 93, 94). Šis skolininko gyvenamosios vietos adresas yra nurodytas 2008-12-31 kreditoriaus ir skolininko susitarime Nr. 03-007689-FA/07-024882-FA/08-143244-FA-4 dėl sutarties Nr. 03-007689-FA pakeitimo (b. l. 84) bei UAB „CreditInfo Lietuva“ išraše apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 102), tačiau siųsti dokumentai skolininkui nebuvo įteikti ir grįžo su žyma „neatsiėmė“ (b. l. 99). Dėl to sutartis buvo nutraukta. Skolininkas sutarties nutraukimo neginčijo, skundo dėl įkeistų daiktų arešto nepateikė. Kreditorius įkeistų daiktų savininkei išsiuntė pretenziją Nr. SR-22919, kuria nurodė, kad skolininkas nevykdo įsipareigojimo grąžinti kreditą ir, jei įsipareigojimai nebus įvykdyti, kreditorius kreipsis į teismą, prašydamas išieškoti solidariai jos (įkeistų daiktų savininkės) ir kredito gavėjo visą skolą ir palūkanas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kreditorius tinkamai informavo skolininką apie vienašališką sutarties nutraukimą. Be to, apie tai, kad įsipareigojimai yra nevykdomi buvo informuota ir įkeistų daiktų savininkė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus įkeistų daiktų savininkės A. B. atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apeliantės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank” įmokos kodas 5660) iš A. B. 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.