Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-12-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-862-957/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-31
Bylos Nr.
II-862-957/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02097-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Marijus Kursevičius (pirm.)
Pažeidėjas
I. B.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-862-957/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02097-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23292-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto (toliau – ir Institucija) 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23292-2021 (toliau – ir Nutarimas) pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur dydžio bauda už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.10 punkto reikalavimus, nes ji 2021 m. rugsėjo 11 d., 16.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį sustojo ir paliko jį stovėti ten, kur paliktas automobilis trukdė kito automobilio vairuotojai išvažiuoti iš stovėjimo vietos (b. l. 4).

II. Pareiškėjos skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 22 d. skundu prašo bylą išnagrinėti iš naujo, nes jos teigimu, tiek administraciniu nurodymu pasiūlyta sumokėti 30 Eur dydžio bauda, tiek skundžiamu nutarimu paskirta 60 Eur dydžio bauda jai paskirta nepagrįstai.

2. Pasak pareiškėjos, jos sustojimas buvo priverstinis ir nulemtas nenumatytų aplinkybių. Ji, gyvendama Vilniuje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir stebėdama situaciją (duomenys neskelbtini) gatvėje žino, kad šioje gatvėje neužtenka automobilių stovėjimo vietų visiems aplinkinių namų gyventojams, todėl iš automobilių stovėjimo vietų vairuotojai, pažeisdami KET, išvažiuoja šaligatviais. Pareiškėjos teigimu, paprastai vairuotojai palieka savo mobiliųjų telefonų numerius ant automobilio lango matomoje vietoje, kad kiti vairuotojai galėtų paskambinti ir pranešti apie ketinimą išvažiuoti, tačiau šiuo atveju tai buvo piktybinis kito vairuotojo poelgis, vairuotojų susitarimo ignoravimas, draugiškumo principo pažeidimas, siekiant ją apskųsti, nes tariamo pažeidimo dieną ji nesulaukė jokio kito vairuotojo, kuriam jos automobilis trukdė išvažiuoti, skambučio (b. l. 2-3).

3. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 3 d. patikslintame skunde nurodo, kad nesutinka su 60 Eur dydžio bauda, kadangi 2021 m. rugsėjo 14 d. administracinio nusižengimo protokolo pagrindu jai buvo siūloma sumokėti 30 Eur dydžio baudą. 2021 m. rugsėjo 15 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) ji išdėstė sustojimo aplinkybes (t. y. nurodė, kad sustojimas buvo pagrįstas nenumatytų aplinkybių) ir prašė jai neskirti baudos, tačiau 2021 m. lapkričio 16 d. gavo nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jai paskirta 60 Eur dydžio bauda. Pareiškėja kelia klausimą, kodėl nuobaudos dydis tapo dvigubai didesnis, jei nebuvo nustatyta jos nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) g. neužtenka stovėjimo vietų gyventojams, todėl vairuotojai stato automobilius palei kelią, užstatydami kitus automobilius, iš esmės pažeisdami KET 150.10 punktą. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) gyventojų bendruomenė susitarė statyti automobilius palei kelią, paliekant savo kontaktinį mobilaus telefono numerį matomoje vietoje po stiklu, o jei nėra telefono, vairuotojai išvažiuoja šaligatviu. Pareiškėjos manymu, akivaizdu, kad kai kurie vairuotojai nepaiso bendruomenės susitarimo, skundžia savo kaimynus, o policija skiria baudas. Pareiškėjos manymu, baudų skyrimas problemos visiškai nesprendžia, o tik kursto nesantaiką bendruomenėje (b. l. 36-39).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu Institucijos atstovas prašo pareiškėjos skundą atmesti. Pasak Institucijos atstovo, I. B. iki bylos nagrinėjimo buvo pateikusi paaiškinimą, kad neva ji automobilį pastatė priverstinai, dėl nenumatytų aplinkybių, tačiau nepaaiškino, kas tai per priverstinis sustojimas ir kas per nenumatytos aplinkybės lėmė tokį sustojimą. Atvirkščiai, iš prie bylos pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis priparkuotas kelio važiuojamoje dalyje, kaip ir kiti tiek priekyje jos, tiek ir už jos stovintys automobiliai, kurie yra užtvėrę išvažiavimą iš stovėjimo vietos, parkavimui skirtose vietose stovintiems automobiliams. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėja užtvėrė išvažiavimą kitiems vairuotojams ir nepaliko raštelio su telefono numeriu, taip priversdama vairuotojus, norinčius išvažiuoti iš stovėjimo vietos, pažeisti Kelių eismo taisykles ir važiuoti šaligatviu. Raštelio nesimato ir padarytoje nuotraukoje (priekyje automobilio).

4.1 Papildomai atsiliepime, vykdant teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį dėl papildomų duomenų pateikimo, nurodyta, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal pareiškėjos E. L. per www.epolicija.lt pateiktą pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. 16.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) užsatyti keli automobiliai stovėjimo vietoje. Nepaliktas kontaktinis numeris ir tai daroma nuolat būtent šioje gatvėje. Prie pranešimo pridėtos dvi nuotraukos, kurios užfiksuotas automobilis Honda Jazz (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

5. Apklausiama teismo posėdyje I. B. parodė, kad žino Kelių eismo taisykles ir stengiasi jų nepažeidinėti. 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 16.25 val. jai teko pastatyti automobilį Honda Jazz nurodytoje vietoje. Automobilį pastatė, nes turėjo priverstinai sustoti. Ji, kaip vairuotoja žino, kad geriau sustos, jeigu jai yra kažkas negerai. Priėmė sprendimą sustoti (duomenys neskelbtini) gatvėje, o pati gyvena (duomenys neskelbtini), bet kitoje gatvėje. (duomenys neskelbtini) g. jai yra vienintelė gatvė, kuria reikia važiuoti šia kryptimi. Ji blogai pasijuto ir prasidėjo panikos ataka. Pamatė šitą vietą ir ten sustojo. Išlipo iš automobilio, pakvėpavo grynu oru, apėjo namą. Žino, kad (duomenys neskelbtini) yra problemos su automobilių statymu ir, kad vieni užstato kitus. Išlipo iš automobilio ir apie 1 val. vaikščiojo bei tuo metu nebuvo prie automobilio. Tuo metu nesikreipė į medikus, nes vartojo medikamentus, kai jai taip atsitiko. Jai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, būna panikos atakos, kai jaučia, kad negali atlikti tam tikrų veiksmų (prideda dokumentą). Automobilį paliko, nes žinojo, kad geriau išeiti. Sunku atsakyti, kodėl neliko netoli automobilio. Nuo jos namo iki vietos, kur pastatė automobilį yra 1-1,5 km. Tą dieną ji išvažiavo iš namų ir grįžti nebegalėjo. Pasuko ir suprato, kad pasidarė bloga. Telefono numerio nepaliko, nes apie tai nepagalvojo, bet paliko mašiną su avariniu signalu. Ji turi telefono numerį atspausdinus, kurį padeda už lango. Turėjo įjungti avarinę signalizacija. Jeigu to nepadarė, pripažįsta kaltę, kad pasistatė automobilį neleistinoje vietoje be avarinės signalizacijos. Su jai diagnozuota liga galima vairuoti transporto priemones. Tai nėra sunki liga, bet kai yra priepuolis, tai geriau nevairuoti. Nebuvo laisvų vietų automobiliui, neužstatant kitų. Panikos ataka prasidėjo, kai išvažiavo iš namų ir pasuko į (duomenys neskelbtini) g. Pataikė į vietą, kuri buvo laisva. Tada dar suprato, kad gali važiuoti, bet reikia prisiparkuoti. PC „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelė yra (duomenys neskelbtini) g. gale. Ji pastatė automobilį beveik iš karto už PC „Maxima“. Pasuko, o posūkio į PC „Maxima“ nebuvo. Ji siuntė medžiagą, kaip viskas ten vyksta, kaip parkuojami automobiliai. Sustojo ten, kur sustojo. Nesutinka dėl padvigubintos baudos. Suvokė, kad užstatė kitiems automobiliams išvažiavimą ir, kad sukels nepatogumų kitiems žmonėms. Yra bausta už netinkamą parkavimą mieste. Visas baudas apmoka. Šiuo atveju mano, kad yra neteisinga bauda. Gavo protokolą su siūlymu sumokėti 30 eurų baudą, tačiau nesumokėjo baudos, nes nesutiko su pažeidimu. Dabar jau sutinka sumokėti 30 eurų, o 60 eurų nesutinka sumokėti, nes tam tikros aplinkybės lėmė tokį pastatymą.

6. Liudytoja E. L. parodė, kad I. B. nepažįsta. Pateikiau pranešimą per www.epolicija.lt 2021 m. rugsėjo 11 d., valandos nepamena, bet buvo užstatytas jos darbinis automobilis. Ji vežė maistą klientui. Po to, kai pristačiusi maistą grįžo prie automobilio, pamatė, kad jis yra užstatytas. Kai atvažiavo, buvo išėjusi apie 7 min. laikotarpiui, o grįžusi laukė prie automobilio laukė 20 min., kad ateitų šeimininkas ir automobilį patrauktų, bet jo nesulaukė. Tada pasitraukė kiti automobiliai ir ji išvažiavo per bordiūrus. Per tas 20 min. automobilio savininko nesulaukė. Klausė to namo asmenų, ar nežino, kam priklauso tas automobilis, bet niekas nežinojo.

Motyvuojamoji dalis

7. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilis Honda Jazz (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovi važiuojamoje kelio dalyje užstatęs kitus automobilius, kurie stovi numatytose automobilių stovėjimo vietose (b. l. 9-10).

Žemesnės instancijos teismas

8. Iš I. B. paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog sustojimas buvo pagrįstas nenumatytomis aplinkybėmis ir tai ji padarė laikydamasi Kelių eismo taisyklių, todėl prašo jai neskirti nuobaudos (b. l. 11).

9. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad I. B. bausta už administracinių nusižengimų padarymą, tarp jų ir už automobilio statymą nesilaikant Kelių eismo taisyklių (b. l. 25-28).

Žemesnės instancijos teismas

10. Iš I. B. pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad važiuojant 2021 m. gruodžio 20 d. gatvėje stovi automobiliai, kuriais užstatyti kiti automobiliai (b. l. 47).

IV. Teismo argumentai ir išvados

11. Pareiškėjos I. B. skundas netenkinamas.

12. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administracinio nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami Kelių eismo taisyklių reikalavimai.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas yra grindžiamas Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto, be kita ko, numatančio, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų kitiems vairuotojams išvažiuoti iš stovėjimo vietos.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismui pateiktame skunde (ir patikslintame skunde) pareiškėja iš esmės neginčija Institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, tai yra, kad ji 2021 m. lapkričio 11 d., 16.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį sustojo ir paliko jį stovėti ten, kur paliktas automobilis trukdė kito automobilio vairuotojai išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Tai matyti ir iš byloje pateiktų nuotraukų (b. l. 9-10), taip pat Institucijos atsiliepime pacituoto pranešimo per www.epolicija.lt turinio (b. l. 42), taip pat ir iš pranešėjos ir liudytojos E. L. teismo posėdžio metu duotų parodymų apie tai, kad įvykio dieną nurodytu laiku I. B. automobilis trukdė jai išvažiuoti iš stovėjimo vietos ir apie tai ji pranešė portale www.epolicija.lt. Teismo posėdyje I. B. taip pat nurodė, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje paliko automobilį, užstačiusi kitus automobilius. Taigi teismui nekyla abejonių, kad I. B. nagrinėjamu atveju pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto, be kita ko, numatančio, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdytų kitiems vairuotojams išvažiuoti iš stovėjimo vietos, reikalavimus.

16. Taigi, apibendrindamas tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad I. B. 2021 m. lapkričio 11 d., 16.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Honda Jazz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sustojo ir paliko jį stovėti ten, kur paliktas automobilis trukdė kito automobilio vairuotojai išvažiuoti iš stovėjimo vietos, taip pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

17. Pareiškėja skunde teigia, kad jos sustojimas buvo priverstinis ir nulemtas nenumatytų aplinkybių, kadangi Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. neužtenka automobilių stovėjimo vietų visiems aplinkinių namų gyventojams. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) gyventojų bendruomenė susitarė statyti automobilius palei kelią, paliekant savo kontaktinį mobilaus telefono numerį matomoje vietoje po stiklu, o jei nėra telefono, vairuotojai išvažiuoja šaligatviu. Apklausiama teismo posėdyje pareiškėja papildomai nurodė, kad sustojo priverstinai, nes pasijuto blogai, jai dėl diagnozuotos ligos prasidėjo panikos ataka, todėl ji priėmė sprendimą sustoti nurodytoje vietoje užstatydama kitus automobilius. Todėl pareiškėja mano, kad sustojimas buvo nulemtas nenumatytų aplinkybių.

18. Teismas tokius pareiškėjos argumentus atmeta.

19. Pareiškėjos skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju ji priverstinai, t. y. dėl prasidėjusios panikos atakos, sustojo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra atmestini. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjos pozicija nėra visiškai nuosekli. Antai anksčiau ji nurodė tik abstrakčią priežastį – priverstines ir nenumatytas aplinkybes, tačiau teisme jau nurodo konkretesnę priežastį – neva prasidėjusią panikos ataką. Tai grindžia byloje pateikta medicinine pažyma, kurioje jai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas. Pirmiausia pastebėtina, kad iš pareiškėjos pateiktos medicininės pažymos matyti, jog 2021 metų birželio mėnesiui savijauta gerėjanti, ji išsakiusi norą nutraukti gydymą. Kita vertus pažymėtina, kad nei pati pažyma, nei pareiškėjos teiginiai savaime nepatvirtina jos versijos apie kokius nors reikšmingus jos sveikatos sutrikimus, neva privertusius ją sustoti. Pati pareiškėja nurodė, kad į medikus tuo metu dėl sveikatos būklės nesikreipė, bet vaikštinėjo nutolusi nuo automobilio apie valandą, pats automobilio pastatymo būdas pasirinktas tvarkingas ir preciziškas, t. y. automobilis nepaliktas netvarkingai, kas būtų tuo atveju, jeigu ji būtų sustojusi dėl ūmaus ir didelio sveikatos sutrikimo. Be to, automobilis paliktas neįjungus avarinio šviesų signalo, ką apklausiama teisme parodė liudytoja E. L. Maža to, pati pareiškėja paaiškino, kad jos liga nėra sunki ir trukdant orientuotis, ji suvokė, kad užstato kitus automobilius ir sukels nepatogumų kitiems asmenims. Kitaip tariant elgėsi pakankamai racionaliai ir apgalvotai, todėl teismas neįžvelgia pagrindo tikėti pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad netoli (duomenys neskelbtini) namo yra ne vienas prekybos centras („Rimi“, „Maxima“) su didelėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis, todėl net ir kilus pareiškėjos nurodomai panikos atakai ji turėjo galimybę ir, įvertinus jos nurodomą faktą, kad liga nėra sunki, laiko pasirinkti laikiną automobilio pastatymo būdą tokioje vietoje, kur jis netrukdytų kitiems automobiliams išvažiuoti. Taip pat net ir sustojusi dėl panikos atakos, turėjo galimybę nenutolti nuo automobilio tiek, kad atėję kitai vairuotojai galėtų jos tiesiogiai paprašyti patraukti automobilį. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl tariamai priverstinio sustojimo dėl nenumatytų aplinkybių, prieštarauja jos pačios paaiškinimams, iš kurių matyti, kad automobilį „Honda Jazz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ji paliko stovėti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nes gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir, pasak pareiškėjos, kadangi šioje gatvėje neužtenka automobilių stovėjimo vietų visiems aplinkinių namų gyventojams, automobiliai statomi palei kelią (t. y. užstatant kitus automobilius), o gyventojai palieka savo kontaktinį telefono numerį matomoje vietoje po stiklu arba, nesant palikto numerio, užstatyti automobiliai išvažiuoja iš stovėjimo vietų šaligatviais. Taigi, tokį automobilio palikimo stovėti būdą pareiškėja skunde pateisina automobilių stovėjimo vietų trūkumu ir neva (duomenys neskelbtini) bendruomenės tarpusavio susitarimu. Teismas pažymi, kad automobilių vietų trūkumas taip pat nelaikytinas nenumatyta aplinkybe, leidžiančia nesilaikyti Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėja skunde nurodė, jog gyvendama (duomenys neskelbtini), stebi situaciją (duomenys neskelbtini) gatvėje ir žino, kad šioje gatvėje automobilių stovėjimo vietų visiems šio ir aplinkinių namų gyventojams neužtenka ir kt. Teismo vertinimu, tokie ir kiti pareiškėjos skundo teiginiai rodo, kad situacija apie automobilio stovėjimo vietų trūkumą protokole nurodytoje vietoje pareiškėjai buvo žinoma jau kurį laiką, todėl šios kasdienės situacijos pasikartojimas negali būti traktuojamas kaip nenumatyta aplinkybė. Nagrinėjamos situacijos kontekste teismas sprendžia, jog savo vairuojamą automobilį pareiškėja paliko stovėti pakankamai netoli savo gyvenamosios vietos, kadangi nerado vietos sustoti šalia savo namų.

20. Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad pareiškėja automobilį paliko stovėti nesant priverstinio transporto priemonės sustojimo, kuris Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 59 dalyje apibrėžiamas kaip transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga. Minėtus pareiškėjos argumentus, be jau paminėtų argumentų, paneigia ir byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 9-10), iš kurių matyti, kad automobilio „Honda Jazz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) žibintai ir avarinis signalas išjungti, avarinis ženklas pagal KET 151 punkto reikalavimus nepastatytas, o tai padaryti yra būtina priverstinai sustojus ten, kur sustoti arba stovėti draudžiama (KET 151 punktas). Be kita ko, iš nagrinėjamos situacijos faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja savo vairuojamu automobiliu ne sustojo, o paliko jį stovėti, todėl atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad pagal SEAKĮ 2 straipsnio 79 ir 80 dalis transporto priemonės sustojimas ir transporto priemonės stovėjimas nėra tapačios sąvokos.

21. Pareiškėja savo skunde, be kita ko, nurodo ir tai, kad paprastai vairuotojai palieka savo mobiliųjų telefonų numerius ant automobilio lango matomoje vietoje, kad kiti vairuotojai galėtų paskambinti ir pranešti apie ketinimą išvažiuoti, tačiau, pareiškėjos manymu, šiuo atveju tai buvo piktybinis kito vairuotojo poelgis, vairuotojų susitarimo ignoravimas, draugiškumo principo pažeidimas, siekiant ją apskųsti, nes tariamo pažeidimo dieną ji nesulaukė jokio kito vairuotojo, kuriam jos automobilis trukdė išvažiuoti, skambučio. Atsakydamas į šiuos pareiškėjos skundo argumentus, teismas pirmiausia pažymi, kad išties automobilių parkavimo vietų trūkumas atskiruose Vilniaus mikrorajonuose yra akivaizdi ir visiems žinoma problema. Vis dėlto nei transporto priemonių parkavimo vietų trūkumas, nei kitų asmenų galimai daromi ar padaryti administraciniai nusižengimai (pvz., išvažiavimas iš stovėjimo vietos šaligatviu, automobilių statymas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pan.), nei asmenų susitarimas nesilaikyti Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų negali būti priežastimi ir pagrindu daryti naują administracinį nusižengimą ir nešalina konkretaus asmens, šiuo atveju I. B., atsakomybės už padarytą Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto reikalavimų pažeidimą. Kita vertus teismas pažymi, kad iš byloje esančių fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas pareiškėjos automobilis, trukdantis kito automobilio vairuotojui išvažiuoti iš stovėjimo vietos, matyti, kad automobilio priekyje, už stiklo, matomoje vietoje nėra jokio raštelio su kontaktiniu telefono numeriu (b. l. 9-10). Teisme nuotoliniu būdu apklausta liudytoja E. L., kuri pranešė apie pareiškėjos pažeidimą, taip pat patvirtino, kad automobilyje nebuvo paliktas joks raštelis su telefono numeriu. Taigi, šiuo atveju jeigu pati pareiškėja būtų vykdžius jos nurodoma bendruomenės susitarimą palikti telefono numerį, manytina, kad apie jos padarytą administracinį nusižengimą pranešėja nebūtų informavusi policijos. Todėl minėtus pareiškėjos skundo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus ir vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. Nepaisant to, teismas pažymi, kad net ir raštelio su telefono numeriu palikimas matomoje vietoje, nesuteikia asmenims teisės nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų statant automobilius.

22. Iš pareiškėjos skundo (ir patikslinto skundo) argumentų matyti, kad ji nesutinka ir su jai paskirtos nuobaudos dydžiu.

23. ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų. Skundžiamu nutarimu I. B. už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 60 Eur dydžio bauda, kuri šiuo atveju yra lygi minėto straipsnio sankcijoje numatytam šios nuobaudos rūšies vidurkiui.

24. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

25. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pareigūnas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog nėra nustatyta I. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja už analogiško administracinio nusižengimo padarymą baudžiama nebe pirmą kartą, minėto administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Papildomai teismas pažymi ir tai, kad nusižengimas padarytas tyčine kaltės forma, jis sukėlė nepatogumus kitam asmeniui vykdant savo darbines funkcijas. Pati pareiškėja savo kaltės pradžioje nepripažino, skunde taip pat kaltės nepripažino, vėliau teismo posėdyje kaltę vis tik lyg ir pripažino, tačiau teigė nesutinkanti su nuobaudos dydžiu, todėl teismas neįžvelgia pagrindo nustatyti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taigi, vertinant nutarimo dalies dėl nuobaudos dydžio parinkimo pagrįstumą, matyti, kad Institucijos pareigūnas, individualizuodamas pareiškėjai skirtiną nuobaudą ir jame nustatydamas pareiškėjai skirtinos baudos dydį, laikėsi ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

26. Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad nuobaudos dydis nepagrįstai buvo padidintas nuo 30 iki 60 Eur, laikytini nepagrįstais ir atmetami. Pažymėtina, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. surašius pareiškėjai administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, pareiškėjai, kaip asmeniui, padariusiam pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis ANK 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pasiūlyta iki 2021 m. spalio 14 d. savanoriškai sumokėti minimalią ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą – 30 Eur. Pareiškėjai minėtame administracinio nusižengimo protokole buvo išaiškinta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka (ANK 609 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Iš nagrinėjamos bylos situacijos matyti, kad pareiškėja iki nustatytos datos nepasinaudojo administraciniame nurodyme nurodytu siūlymu sumokėti minimalią 30 Eur dydžio baudą, todėl įgaliotas pareigūnas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir pagrįstai paskyrė pareiškėjai nuobaudą, vadovaudamasis ANK VI skyriuje įtvirtintais bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais ir tvarka.

27. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos priimtą nutarimą, teismas sutinka su išvada, jog I. B. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta, todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Priimant skundžiamą Institucijos nutarimą vadovautasi byloje surinktų įrodymų visuma bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. I. B. administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda, paskirta teisingai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų.

28. Tenkinti I. B. skundą (ir patikslintą skundą) jame išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23292-2021 paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos I. B. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23292-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Marijus Kursevičius