- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-310-642/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01562-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- D. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo. Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę S.; ieškovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 43 069 Eur vertės turtą: 2234 Eur vidutinės rinkos vertės 198/1294 dalis žemės sklypo ir 37 071 Eur vidutinės rinkos vertės butą / patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini); 1764 Eur vidutinės rinkos vertės negyvenamąją patalpą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini); 2000 Eur vertės automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prievolę kreditorei akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2008 m. balandžio 9 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nepanaikinant hipotekos, iki sutarties įvykdymo pripažinti asmenine ieškovo prievole, o atsakovę nuo solidariosios prievolės atleisti; atsakovei pripažinti asmeninės nuosavybės teises į jos dispozicijoje esančias 23 255 Eur pinigines lėšas, laikomas kredito įstaigoje akcinėje bendrovėje SEB banke; išduoti teismo liudijimą dėl teisės gauti iš Lietuvoje veikiančių bankų duomenis apie D. M. turėtas asmenines sąskaitas ir piniginių lėšų į jas pervedimą, kad įrodytų, jog paskolai dengti buvo naudojamos iš ieškovo asmeninės sąskaitos pervestos lėšos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 1261 Eur žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad prie ieškinio pridėti santuokos nutraukimo sutarčių projektai, šalių ir jų atstovų susirašinėjimas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovas nenurodė, kokios aplinkybės minėtais įrodymais bus įrodinėjamos. Prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, kad sumokėtas žyminis mokestis, turi būti nurodyta ieškinio suma. Šiuo atveju už reiškiamą neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ieškovas turi sumokėti 100 Eur žyminį mokestį. Ieškovas reiškia ir turtinio pobūdžio reikalavimą – priteisti jam turto už 43 069 Eur, už kurį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1161 Eur, visa mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1261 Eur. Ieškovas žyminio mokesčio nesumokėjo ar jo sumokėjimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas B. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Ieškovo prie ieškinio pridėti santuokos nutraukimo sutarčių projektai bei susirašinėjimas su atsakove patvirtina aplinkybę, kad atsakovė nenori išsiskirti geruoju, dėl to ieškovas reiškia ieškinį, o ne teikia pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
4.2. Abi šalys sutinka, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl teismui tai pripažinus atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukiant santuoką bendru sutikimu, dėl to ir žyminis mokestis nemokėtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas už ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės reiškiamus reikalavimus nutraukti santuoką bei padalyti turtą turi mokėti žyminį mokestį. Apelianto teigimu, ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės procesinėmis pasekmėmis prilygsta pareiškimui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ši skundo nuostata nepagrįsta.
7. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Viena iš sąlygų žyminio mokesčio sumokėjimas.
8. CPK XXXV skyrius reglamentuoja bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu nagrinėjimą. Tokie pareiškimai nagrinėjami ypatingąja teisena, už pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių prašymu žyminis mokestis nemokamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Šiose bylose sutuoktiniai sutaria dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių, tarp jų ir dėl turto padalijimo, įformina tai sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir teikia teismui ją tvirtinti, šalių ginčo teismas nesprendžia, nes šalys susitarė pačios. Tuo tarpu ieškiniai dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės nagrinėjami ieškinio teisena, teismas nagrinėja klausimus, dėl kurių šalys nesutarė, o mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas pagal byloje reiškiamų reikalavimų pobūdį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas). Įstatymų leidėjas ieškiniams dėl santuokos nutraukimo žyminio mokesčio išimčių nenustatė.
9. Vienas esminių skirtumų tarp pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru prašymu ir ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės nagrinėjimo yra tarp šalių kilęs ginčas, kurį turi spręsti teismas. Atitinkamai dėl kilusio ginčo įstatymų leidėjas nustatė ir kitą žyminio mokesčio dydį. Šiuo atveju iš ieškinio akivaizdu, jog šalys nesutarė dėl dalytino turto ir dėl to teikė teismui ne pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių ar vieno sutuoktinio prašymu, o ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti 1261 Eur žyminį mokestį (už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo 100 Eur ir 1161 Eur už reikalavimą dėl 43 069 Eur turto padalijimo).
10. Apelianto teiginiai, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės padariniai prilygsta santuokos nutraukimui bendru abiejų sutuoktinių prašymu, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio dydžio. Įstatymų leidėjas nustatė skirtingus mokėtino žyminio mokesčio dydžius ieškinio ir ypatingojoje teisenoje, nepriklausomai nuo bylos išnagrinėjimo sukeltų pasekmių. Skirtinga ginčo teisena suponuoja skirtingus mokėtino žyminio mokesčio dydžius, šiuo atveju ieškovas neturėtų mokėti žyminio mokesčio, jeigu būtų pateikęs pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas nenurodė, kokios aplinkybės bus įrodinėjamos prie ieškinio pridėtais santuokos nutraukimo sutarčių projektais, šalių ir jų atstovų susirašinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nelaikytina ieškinio trūkumu, nes šiomis aplinkybėmis ieškovas pagrindžia teiginį, kad su atsakove nepasiekė bendro sutarimo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminis ieškinio trūkumas buvo mokėtinas žyminis mokestis ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieškovui jį sumokėti.
12. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, teisėta ir pagrįsta, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.