- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 1S-144-197/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė, Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Simonas Slapšinskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aloyzo Kruopio ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 22 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. K. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)249 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose, BK25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK25straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje. Pagal BK 249 straipsnio 3 dalį jis kaltinamas organizavęs nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavęs, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus jis kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. L., S. D., D. P., R. G., D. V., T. M., E. Z., E. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, kankinant ir itin žiauriai, organizavo bejėgiškos būklės V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus jis kaltinamas tuo, kad būdams nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., D. P., S. D., A. L., R. G., dėl savanaudiškų paskatų organizavo M. J., K. V. ir M. M. sunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, pagal BK 25 straipsnio 4 dalįir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą jis kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., dėl savanaudiškų paskatų organizavo P. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą,pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, jis kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., E. P., A. Z., R. P., A. K., R. L., E. B., A. M. (miręs 2013 m. gegužės 12 d.), D. R., D. R., A. G., G. Ž., M. M., A. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas nusikalstamai praturtėti, 2012 - 2017 metų laikotarpiu organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir realizavimą, pagal BK 25straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį jis kaltinamas tuo, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovais ir dalyviais A. O., A. R., A. Z., E. P., A. K., R. P., A. D., 2014-2015 metų laikotarpiu iš nukentėjusiųjų O. T., E. A., G. B., M. N., P. S., E. V. prievartavo didelės vertės - ne mažesnį nei 22 200 eurų turtą. Nusikalstamų veikų aprašymas išdėstytas kaltinamajame akte (t. 51, b. l. 1–12).
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. 2016 m. lapkričio 22 d. sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartims.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad asmeniui, kuris net ir atlikdamas bausmę pataisos namuose, galimai sugebėjo ilgą laiką sistemingai daryti itin pavojingas nusikalstamas veikas, galimai subūrė asmenų grupę tokių veikų darymui ir šią veiklą koordinavo, parinkus švelnesnę kardomąją priemonę, nebūtų galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. apriboti naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką ir kaltinamojo galimą poveikį dar neapklaustiems liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas S. Slapšinskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį, A. K. iš suėmimo paleisti ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar kelias kardomąsias priemones.
4.1. Gynėjas teigia, kad teismo nutarties argumentai yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl pažeidžia kaltinamojo A. K. nekaltumo prezumpciją ir jais negali būti grindžiamas BPK 122 straipsnio 3 dalyje numatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas. Be to, Vilniaus apygardos teismas, padarydamas išvadą, kad egzistuoja reali galimybė, jog A. K. netaikant suėmimo, pastarasis gali imtis veiksmų pats arba per kitus asmenis paveikti dar teisme neapklaustus nukentėjusiuosius ir liudytojus, rėmėsi dar teisiamajame posėdyje neištirtais duomenimis – Lietuvos kriminalinės policijos biuro SONT 2-osios valdybos tarnybiniu pranešimu, nesant duomenų, kad telefoniniai A. K. pokalbiai vyko, taip pat M. N. parodymais apie A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos epizodą, nesat jo parodymų apie galimai darytą poveikį.
4.2. Gynėjas taip pat nurodo, kad skundžiamos nutarties argumentai, kad „nukentėjusieji ir kai kurie liudytojai, bijodami galimo poveikio, išreiškė prašymus duoti parodymus ne teismo salėje, dalis, nepaisant jiems gresiančios atsakomybės ir ankščiau duotų parodymų, apskritai teigė neduosiantys parodymų“ bei „teismas, atsižvelgdamas į apklausiamų asmenų baimę atsakyti į atskirus klausimus, atsisukti į salėje esančius kaltinamuosius“, yra subjektyvūs ir niekuo nepgrįsti. Gynėjui nesuprantama, kaip teismas objektyviai nustatė apklausiamų asmenų baimę ir tai, kad apklausiamų asmenų teisę apsispręsti duoti ar neduoti parodymus nulėmė baimė; taip pat nesuprantama, kaip teismas nustatė, kad apklausiami asmenys bijojo atsisukti būtent į A. K., kai teismo salėje buvo ir kiti kaltinamieji.
4.3. Skunde nurodoma ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas klaidingai interpretavo G. B. laišką, rašytą E. P.. Gynėjo teigimu, G. B. nežadėjo neduoti parodymų teisme, tik nurodė neprisimenantis, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nes apklausos metu buvo abstinencijos būsenos dėl narkotinių medžiagų. Skunde pažymima, kad neištyrus visų byloje esančių įrodymų, minėto laiško interpretacija nepatvirtina A. K. galimo poveikio neapklaustiems nukentėjusiesiems ar liudytojams.
4.4. Gynėjas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis A. K. būtų bandęs ar galėtų pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus ar kitus kaltinamuosius, taip pat nėra jokių duomenų, kad jis būtų bandęs ar bandytų sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, todėl A. K. suėmimo terminas negali būti tęsiamas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
4.5. Gynėjas nesutinka ir su kitu skundžiamoje nutartyje nustatytu suėmimo taikymo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Skunde teigiama, kad teismo išvados, kuriomis grindžiamas minėto pagrindo buvimas, taip pat yra konstatuojamojo pobūdžio, neatitinka asmens nekaltumo principo standartų ir nepatvirtina, jog po įtarimų A. K. pareiškimo ar vėliau jis būtų atlikęs veiksmus, kurie leistų teismui spręsti, kad kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujus labai sunkius, sunkius ar apysunkius nusikaltimus.
4.6. Gynėjas pažymi, kad teismas, atmesdamas švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybę, nevertino kaltinamąjį A. K. charakterizuojančių aplinkybių: 2015 m. balandžio 16 d. jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, įsidarbino UAB „Vicus“, vėliau - UAB „VKK Vilnius“; nuo 2008 metų gyvena faktinėje santuokoje, kartu su sugyventine augina du vaikus, vienas iš jų - nepilnametis; po paleidimo iš pataisos įstaigos teisės pažeidimų nepadarė ar nustatytų probacijos reikalavimų nepažeidė; Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi probuojamojo A. K. priežiūra buvo nutraukta anksčiau laiko; jokių neteisėtų ar nusikalstamos kilmės pajamų po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos jis neturėjo; A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką buvo įvertinta kaip žema; bausmės atlikimo metu jis įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; pataisos namuose skatintas devynis kartus, motyvuotas dirbti.
4.7. Gynėjas pabrėžia, kad griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimas, vadovaujantis vien tik prokuroro pateiktais duomenimis, neatsižvelgiant į kitas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, pažeidžia kaltinamojo teises. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje numatytos garantijos turi būti taikomos kiekvienam asmeniui, todėl turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negali padėti pasiekti BPK numatytų tikslų. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Gynėjas nurodo, kad kardomoji priemonė - intensyvi priežiūra kartu su draudimu bendrauti su nurodytais asmenimis užtikrintų visišką kaltinamojo A. K. kontrolę, užkirstų kelią bet kokioms galimybėms atlikti naujas nusikalstamas veikas ar trukdyti procesui. Šių kardomųjų priemonių taikymas eliminuotų bet kokias grėsmes visuomenei ir vykstančiam teisminiam procesui, užtikrintų, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įvirtinti kardomųjų priemonių tikslai.
5. Teismo posėdyje kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas S. Slapšinskas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. gynėjo S. Slapšinsko skundas atmetamas
6. Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma – nukentėjusiųjų M. N., E. A., liudytojų D. P., R. L. ir kitų asmenų parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
7. Kardomosios priemonės - suėmimo terminas kaltinamajam A. K. skundžiama nutartimi pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (suėmimo termino pratęsimo) pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis trukdys procesui bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, Vilniaus apygardos teismas minėtų suėmimo taikymo pagrindų buvimą pagrindė ne konstatuojamojo pobūdžio teiginiais, pažeidžiančiais A. K. nekaltumo prezumpciją, o konkrečiais byloje esančiais duomenimis, patvirtinančiais, kad būdamas laisvėje pastarasis gali trukdyti procesui bei daryti naujus nusikaltimus. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamoje nutartyje ne kartą nurodyta, kad šioje proceso stadijoje yra pasisakoma tik apie galimą, o ne teismo jau nustatytą ir konstatuotą A. K. veikimą pagal teismui pateiktą kaltinamąjį aktą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas bei įrodymai nevertinami. Ar A. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teismui priėmus baigiamąjį procesinį sprendimą.
8. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Skundžiamoje nutartyje nurodyti konkretūs duomenys, pagrindžiantys išvadą, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali imtis veiksmų, kuriais bus siekiama trukdyti procesui. Visų pirma, A. K. po jo paleidimo iš pataisos įstaigos ir toliau telefonu intensyviai bendravo su pataisos įstaigoje likusiais bausmes atliekančiais asmenimis. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro SONT 2-osios valdybos vyriausiojo tyrėjo 2018 m. vasario 2 d. tarnybinis pranešimas. Ar šis dokumentas yra laikytinas įrodymu BPK 20 straipsnio prasme ir ar juo galės būti grindžiama A. K. kaltė, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, galės būti atsakyta pirmosios instancijos teismo baigiamajame procesiniame sprendime, ištyrus ir įvertinus jį kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Be to, nukentėjusysis M. N. parodė, kad išeidamas į laisvę, A. K. prieš jį vartojo smurtą, grasino tokiais veiksmais ir jo artimiesiems (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio protokolas). Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į byloje nurodytas subkultūros taisykles ir nagrinėjamos bylos duomenis, jog kaltinamojo A. K. vaidmuo inkriminuojamame nusikalstamame susivienijime galimai buvo vienas pagrindinių, skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertinta ir tai, kad dėl galimo psichologinio poveikio, dalis nukentėjusiųjų ir liudytojų pirmosios instancijos teisme buvo apklausti nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, nukentėjusieji M. N., P. S., liudytojas M. M.), kai kurie iš teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų pakeitė savo parodymus (pavyzdžiui, nukentėjusysis G. B., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė apie galimai kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas ir pataisos įstaigoje veikusias subkultūros taisykles, advokato skunde minimame laiške bei pirmosios instancijos teisme savo poziciją pakeitė, argumentuodamas netinkamai ikiteisminio tyrimo metu surašytu apklausos protokolu).
9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. A. K. galimai padaryti nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jis praeityje teistas, naujas nusikalstamas veikas kaltinamas padaręs atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Pagal jam pareikštus kaltinimus, nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, galimai buvo padaryti veikiant nusikalstamame susivienijime, kurį A. K. galimai organizavo ir jam galimai vadovavo. Be to, iš pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis galėjo gauti neteisėtų pajamų. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. K., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
10. Kaltinamajam A. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). A. K. paskirta kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, o kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos norų. Įvertinus A. K. charakteristiką (taip pat ir skunde nurodytas jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes), inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, mastą, sunkumą, specifiką bei kitus duomenis, konstatuotina, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti jį iš suėmimo, nes net ir paskyrus kelias kitas, švelnesnes kardomąsias priemones, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
11. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.