Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir prokuroras), pateikė pareiškimą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 4-1142-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2009 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 4-1142-(1.3) dalį, kuria E. L. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 33-11815 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės E. L., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 4-1126-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste“ (toliau – ir 2009 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 4-1126-(1.3) dalį, kuria J. Č. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 33-11812 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės J. Č., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-1232, dalį, 2009 m. kovo 6 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 2-1233 dalį, kuriomis E. L. pardavė ir perdavė 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. J. S. nuosavybės teise; 6) pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 917, žemės, kuria E. J. S. ir M. S. padovanojo D. S. 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 7) pripažinti negaliojančia 2010 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 6091, dalį, kuria D. S. pardavė Z. N. 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 8) pripažinti negaliojančiomis 2009 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-1236, dalį, 2009 m. kovo 26 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 2-1237 dalį, kuriomis J. Č. pardavė ir perdavė 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. J. S. nuosavybės teise; 9) pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 916, dalį, kuria E. J. S. ir M. S. padovanojo D. S. 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis (duomenys neskelbtini); 10) pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 4119, dalį, kuria D. S. pardavė Z. N. 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 11) taikyti restituciją ir grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn: 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 12) priteisti iš Lietuvos Respublikos atsakovės Z. N. procesinių teisų perėmėjai I. J. 12 421 Eur kompensaciją. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad:

1.1. Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 m. vasario 7 d. iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Valstybinė miškų tarnyba) gautas 2018 m. vasario 5 d. raštas Nr. R2-189 (toliau – ir 2018 m. vasario 5 d. raštas) bei 2018 m. vasario 2 d. pažyma Nr. 81608 ir 2018 m. vasario 2 d. pažyma Nr. 81610 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentus. Iš gautų duomenų nustatyta, kad į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,07 ha, o į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypai, sklypai) patenka 0,06 ha Šilutės miškų urėdijos Šilutės girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypo plotas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Klaipėdos apskrities viršininkas neatsižvelgė į minėtas aplinkybes ir todėl neteisėtai atkūrė nuosavybės teises E. L. ir J. Č. į 0,06 ir 0,07 ha valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį mišką, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas.

1.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja. Panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turi būti panaikintos ir jo sukurtos pasekmės ir panaikintos sandorių, sudarytų su trečiaisiais asmenimis, dalys, kuriomis valstybinės reikšmės miškas perleistas tretiesiems asmenims. Šilutės rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Detalusis planas) ir kuriuo suformuoti žemės sklypai, pažymėti Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), prieštarauja imperatyvių teisės aktų nuostatoms, nes tokio dydžio žemės sklypai negalėjo būti suformuoti. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąrašas). Minėto įsakymo (Sąrašo) dalis, kiek tai susiję su ginčo žemės sklypų dalimis taip pat yra neteisėta ir turėtų būti naikinama, tačiau suėjęs naikinamasis 10 metų terminas ginčyti administracinius aktus teisme.

1.3. Panaikinus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, turėtų būti taikoma restitucija ir žemės sklypų dalys, t. y. 0,06 ha ir 0,07 ha plotai, kuriuos sudaro valstybinės reikšmės miškas, grąžintinas Lietuvos valstybės (toliau – ir valstybė) nuosavybėn. Ginčo žemės sklypai įvairių sandorių pagrindu buvo perleisti tretiesiems asmenims, todėl turi būti panaikintos visų vėlesnių sandorių dalys, susijusios su šiais turto vienetais. Panaikinus administracinių aktų dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės atitinkamai pagerėtų. Todėl tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Pagal VĮ Registrų centras duomenis paskaičiuota 0,1246 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. sausio 1 d. yra 11 900 Eur (žemės sklypo vidutinė vieno aro rinkos vertė yra 955,05 Eur), todėl kompensacijos dydis yra 6 685 Eur, o 0,1318 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2018 m. sausio 1 d. yra 12 600 Eur (žemės sklypo vidutinė vieno aro rinkos vertė yra 956 Eur), todėl kompensacijos dydis už 6 arus yra 5 736 Eur. Nebuvo nustatyta, kad atsakovai, taip pat ir Z. N., įsigydami žemės sklypus veikė nesąžiningai.

1.4. Pareiškimas pareikštas, siekiant apginti viešąjį interesą, nes valstybinės reikšmės miško perleidimas privačion nuosavybėn vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. per vieną mėnesį nuo Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. vasario 5 d. rašto gavimo dienos.