Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., jos atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

išnagrinėjęs E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė E. K., atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-07-20) prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, kurioje prekei Nr. 1 (autotransporto priemonių-vilkikų pneumatinių lingių (pakabos oro pagalvių) nurodė muitinės nomenklatūros kodą „(duomenys neskelbtini)“, o prekei Nr. 2 (priekabų ir puspriekabių pneumatinių lingių (pakabos oro pagalvių) muitinės nomenklatūros kodą „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Šiaulių poskyryje po muitinio įforminimo, atlikus patikrinimą dėl prekių Nr. 1 ir Nr. 2 klasifikavimo, surašyta Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6SM190314S (2016- 10-12), prekei Nr. 1 muitinės nomenklatūros kodas „(duomenys neskelbtini)“ pakeistas į Europos Bendrijos integruoto tarifo (toliau - TARIC) „(duomenys neskelbtini)“ kodą, 3,5 proc. trečiųjų šalių muito tarifas pakeistas į 2,5 proc., grąžintina mokesčių suma 101 Eur; prekei Nr. 2 muitinės nomenklatūros kodas „(duomenys neskelbtini)“ pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“ TARIC kodą, 1,7 proc. trečiųjų šalių muito tarifas pakeistas į 2,5 proc., apskaičiuota trūkstama importo mokesčių suma 356 Eur. Iš viso importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuota trūkstama importo mokesčių suma 281 Eur, neteisingai deklaracijoje deklaruotų prekių muitinė vertė 56071,07 Eur, o tai sudaro 1488,88 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė E. K., pateikdama importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-07-20) neteisingus duomenis apie deklaruojamus prekės kodus, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 str. 2 d., ir padarė pažeidimą numatytą LR ANK 212 str. 4 d.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė R. Petrauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, jog deklarantė teigė, kad prekės klasifikuojamos pagal paskirtį ir pagal medžiagą. Deklarantė, kaip asmuo, turintis deklaranto pažymėjimą ir pakankamai daug mokytas apie prekių klasifikavimą, turi žinoti, kad tai ne tiesa ir prekės klasifikuojamos ne tik pagal paskirtį ir pagal medžiagą. Prekių klasifikavimas yra labai sudėtingas dalykas, todėl įmonė ir kreipiasi į deklarantą. Įmonė, turėdama vien prekės komercinį aprašymą ir net dokumentus, neturi galimybės prekės suklasifikuoti neturint atitinkamų žinių. Kombinuotoje nomenklatūroje, kuria vadovaujantis yra klasifikuojamos prekės, yra labai daug pastabų, išnašų, rekomendacijų ir įvairios medžiagos, kuri lemia tą klasifikavimą, kad prekė būtų suklasifikuota kuo tiksliau, ir kad būtų parinktas teisingas kodas. Šiuo atveju deklarantė vadovavosi tik labai mažos informacijos kiekiu, nepasidomėjo, kad šios prekės kodas gali būti klasifikuojamas visai kitu kodu. Būtent joms yra pastaba, kad prekėms, kurios yra pagamintos iš kelių medžiagų, jos gali būti klasifikuojamos net trimis kodais. Deklarantė pasirinko patį paprasčiausią variantą, t. y. prekės aprašymą, kuris atitiko prekės kodą. Tačiau yra pastabos, kurios būtent ir nurodė, kad tokio pobūdžio prekės, kurios yra maišytos, gali būti klasifikuojamos kitais kodais. Šiuo atveju deklarantė iki galo nepasidomėjo ir parinko kodą, kuris jos manymu atitiko įmonės pateiktus dokumentus, kuriuose yra nurodomas komercinis pavadinimas, kuris verčiamas iš užsienio kalbos, su prekės aprašymu, pagal kurį galima nustatyti kodus, dažniausiai nesutampa. Deklarantė minėjo, kad prieš du metus buvo deklaruota tokia pat prekė ir muitinė dėl to neteikė jokių pastabų. Šiai dienai, muitininkai, priimdami importo deklaracijas, mažai vadovaujasi savo nuožiūra ir visą riziką daro ir atlieka tam tikrus pranešimus programos. Programos, atlikusios rizikos analizę, nusprendžia, ar reikia tą prekę papildomai tikrinti, ar būtina ją individualiai apžiūrėti, ar tikrinti jos vertę, ar tikrinti kodą. Jei muitinių forminimo metu programai neužkliuvo tas kodas ir muitinės pareigūnui jis taip pat tiko, ir tuos du metus nei muitinės auditas, nei muitinių vertinimo kontrolės skyrius per tą laikotarpį neatliko tai konkrečiai prekių grupei jokio papildomo patikrinimo, neatliko įmonės patikrinimo, todėl tas kodas ir neužkliuvo. Tik labai maža dalis prekių, kurią muitinės pareigūnai tikrina pagal atitinkamus darbo planus, pagal riziką, po muitinių įvertinimo jas tikrina. Šiuo atveju nebuvo atliekamas tikrinimas nei konkrečiai įmonei, nei konkrečiai prekių grupei, todėl ir neužkliuvo. Galbūt tam muitinės pareigūnų skyriui, kuris ėmė prekės mėginį, buvo numatytas darbo planas, todėl buvo nuspręsta imti mėginį, todėl kodas ir keitėsi. Sutinka, kad šios prekės klasifikavimas yra gana sudėtingas, todėl kalbant apie kaltę, galima į tai atsižvelgti, į skirtinos baudos dydį. Atsižvelgiant į Sąjungos muitinės kodekso nuostatas deklarantė, įvairiose įmanomose stadijose, iki kol muitinė nenusprendė paimti prekės mėginio ir tikrinti, ji gali prekes apžiūrėti ir tikrinti, imti jų pavyzdžius, mėginius. Deklarantas bet kokioje muitinio forminimo stadijoje gali kreiptis į atitinkamas institucijas dėl prekių kodų nustatymo, rekomendacijų, ar patarimų. Deklarantė minėjo, kad šiuo atveju prekės buvo apžiūrėtos, tačiau to nepakako ir ji savo veiksmais prisiėmė riziką. Aštuonių skaičių lygmenyje daiktas yra klasifikuojamas pagal kombinuotą nomenklatūrą, kuri yra patvirtinama reglamentu. Reglamente yra suklasifikuotos visos galimos prekės. Nėra kodų tik dviems prekyboje egzistuojančioms, t. y. žmonių lavonams ir „radipretui“, kuris nėra suklasifikuotas. Aštuonių skaičių kombinuotos nomenklatūros kodo nustatymu gali būti suklasifikuotos absoliučiai visos egzistuojančios prekės. Dešimties skaičių lygmenyje yra TARIC- t. y. elektroninė duomenų bazė, kur yra pridedami dar du skaičiai. Taip gaunasi TARIC kodas. Kadangi šiuo atveju prie prekės kodo prisidėjo „499“, kuris yra vadinamas papildomas TARIC, prekes kodas ir įgauna pagal integruoto tarifo duomenis. Tai pakankamai sudėtinga, todėl deklarantai ir mokosi Muitinės mokymo centre. Tai yra labai didelis informacijos kiekis. LITAR sistema yra TARIC vertimas, tai sistema, kurioje yra sudėti nacionaliniai mokesčiai, akcizas, PVM ir kiti nacionaliniai reikalavimai. Taip pat kombinuota nomenklatūra, kurioje yra kodai iki 8 skaičių lygmenyje. Yra 6 pagrindinės bendro aiškinimo klasifikavimo taisyklės, kurių pagrindu yra klasifikuojama. Po to atsiverti tam tikrą skyrių ir skaitai to skyriaus pastabas. Kaip ir šiuo atveju nebuvo viskas perskaityta iki galo ir buvo parinkta pagal prekės aprašymą. Ir muitinei būna dvejonių dėl prekių klasifikavimo. Tuomet teritorinė muitinė siunčia paimtą mėginį tirti arba į muitinės laboratoriją, arba į muitinės departamentą. Jei muitinės laboratorija ir muitinės departamentas negali vienareikšmiškai nustatyti kodo, tuomet yra organizuojama klasifikavimo komisija, į kurią renkasi muitinių atstovai, skyrių viršininkai, laboratorijų specialistai, kurie dirba su tais kodais, ir Muitinės departamento atstovai, kurie dirba su kodais, ir balsavimo būdu yra sprendžiama, koks yra tinkamas kodas. Departamento atsakymai yra rekomendacinio pobūdžio. Net ir departamentas, parinkdamas kodą, tai derina su teritorine muitine. Jei pirmą kartą kodus nustatė tik pagal prekės aprašymą ir prekę suklasifikavo, tai nereiškia, kad vieną dieną, atlikus patikrinimą, nebus nustatytas pažeidimas. Pateikiant deklaraciją muitiniam forminimui, prekė patenka į „žalią kanalą“, kuriam nereikalaujama nei fizinio tikrinimo, nei dokumentinio tikrinimo, įmonė ir prekė yra išleidžiama į apyvartą nedelsiant. Kitą kartą, pasikeitus prekių vertei, pasikeitus bet kokiam faktoriui, kuris gali nustatyti riziką, programa automatiškai gali „išmesti“ pranešimą, kad prekėms būtinas dokumentinis ir net fizinis tikrinimas. Šiuo atveju gali būti net ir analogiška prekė, tačiau, jei programa mato, kad ji įvežama dažnai iš to paties gavėjo, tam pačiam siuntėjui, programa netgi gali tokį faktorių vertinti kaip riziką ir reikalauti tikrinti nuodugniau ir pervesti į „geltoną“ dokumentinį kanalą, ar net į „raudoną“-fizinį tikrinimą. Jei deklarantas pirmą kartą nuodugniai, tiksliai nusistatė prekės kodą, tai jam nėra dėl ko baimintis. Jei deklarantas abejoja savo teisingumu, tai jis, manydamas, kad ateityje galimas didesnis tos prekės importas, gali kreiptis į Tarifų muitinių vertinimo kontrolės skyrių, į muitinės laboratoriją arba į muitinės departamentą dėl nors ir rekomendacinio pobūdžio, bet vis tik išvadą, dėl klasifikavimo. Jei tuo metu kiltų daugiau abejonių, būtų galima nusistatyti tikslesnį kodą ir jį naudoti ateityje. Deklarantas turi pasinaudoti visomis jam suteiktomis teisinėmis priemonėmis. Po patikrinimo įmonei buvo taikyta mokestinė prievolė-bauda, delspinigiai. Pagal sutartį, sudarytą tarp deklaranto ir įmonės, dėl tiekiamos paslaugos, nėra numatyta viena iš galimybių, kad įmonė privalo, norėtų ar galėtų informuoti deklarantą apie priimtas nutartis. Muitinė jau daug metų rekomenduoja ir pataria deklarantams, kad norėdami apsisaugoti nuo tokių pasekmių, jie turėtų sudaryti kitokias sutartis, jei kiltų materialinė atsakomybė įmonei. Tačiau, nei muitinė, nei įmonė, neprivalo to daryti jokiais teisės aktais. Deklarantas, pateikdamas deklaraciją, deklaracijos antrame lange nurodo skaičių „2“, kuris numato, kad šiuo atveju atsakingas yra deklarantas. Administracinė atsakomybė įmonei netaikoma. Priešingu atveju turi būti pateikta kitokios sutarties sąlygos ir deklaracija turi būti pateikta ne deklaranto, o įmonės vardu. Deklarantai tai žino. Muitinė netraukia administracinėn atsakomybėn deklaranto, kol supaprastinto patikrinimo ataskaitos neįsigalioja, nors žino, kad kitos muitinės tą sėkmingai daro. Ataskaita yra surašoma įmonei ir tik įmonė gali skųsti šią ataskaitą. Tokie teisės aktai. Šiuo atveju deklarantas yra pastatomas prieš faktą. Kartais būna, kad įmonės skundžia supaprastintas ataskaitas. Ne visus sprendimus palieka galioti. Per 2-3 metus buvo du atvejai. Deklarantas turi teisę apžiūrėti prekes.

Deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų (ANK 212 str. 4 d.).

Iš 2016-10-12 supaprastinto patikrinimo ataskaitos matyti, kad nustatyti pažeidimai importo deklaracijose (b. l. 15-16), pagal kuriuos E. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Duomenų byloje apie tai, kad supaprastinto patikrinimo ataskaita buvo apskųsta, nėra. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, jog protokolas E. K. surašytas nepagrįstai.

Byloje E. K. ir jos atstovas taip pat kreipėsi į Muitinės departamentą prie LR FM dėl ginčo prekių klasifikavimo ir kodo parinkimo. Muitinės departamentas prie LR FM pateikė savo išvadą (b. l. 40), nurodydamas, kad vadovaujantis KN XVII skyriaus 2-os pastabos a punktu, pneumatinės oro pagalvės neklasifikuotinos 87 skirsnyje, kadangi esmines savybes nulemia guminė dalis, kurioje pneumatinės sistemos pagalba palaikomas atitinkamas dujų slėgis reikalingas pakabai, todėl prekė klasifikuotina Suderintos sistemos (toliau - SS) 4016 pozicijoje kaip kiti gaminiai iš vulkanizuoto kaučiuko (gumos), išskyrus kietą gumą. Vadovaujantis KN 6 BAT, atsižvelgus į pakabos oro pagalvių esmines savybes ir veikimo principą, minėtas prekes rekomenduojama klasifikuoti KN 4016 95 00 subpozicijoje, kaip kitus pripučiamus gaminius.

Kaip matyti, Muitinės departamentas prie LR FM byloje aktualias prekes rekomenduoja klasifikuoti KN 4016 95 00 subpozicijoje, t. y. nurodytas kodas nesutampa su kodu, kurį nurodė Klaipėdos teritorinė muitinė administracinio nusižengimo protokole. Tačiau pažymėtina, kad, pirma, Muitinės departamento prie LR FM nurodyta informacija yra įvardinta kaip rekomendacija, antra, esminę teisinę reikšmę byloje turi Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-10-12 supaprastinto patikrinimo ataskaita, kuri nėra nuginčyta ir todėl ja nustatytos teisinės aplinkybės laikytinos teisingomis. Pažymėtina, kad E. K. importo deklaracijoje nurodyti prekių nomenklatūros kodai neatitinka nei Klaipėdos teritorinės muitinės, nei Muitinės departamento prie LR FM pozicijos, todėl darytina išvada, kad tokie E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pažeidimas pagal ANK 212 str. 4 d. Veika kvalifikuotina pagal ANK 212 str. 4 d. vadovaujantis šio kodekso įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu (pagal ATPK buvo galimas prekių (daiktų) konfiskavimas). E. K. nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2), paaiškinimu (b. l. 3-4), sutartimis (b. l. 7-12), pažymėjimais (b. l. 13-14), ataskaita (b. l. 15-18), pažyma apie nusižengimus (b. l. 19), E. K. ir jos atstovo teiktais dokumentais (b. l. 23-26, 32-37, 40-47).

Kita vertus, vadovaujantis bylos nagrinėjimo Klaipėdos teritorinės muitinės atstovės pateiktais paaiškinimais prekių klasifikavimas yra pakankamai sudėtingas, tai yra labai didelis informacijos kiekis. Ir muitinei būna dvejonių dėl prekių klasifikavimo. Jei muitinės laboratorija ir muitinės departamentas negali vienareikšmiškai nustatyti kodo, tuomet yra organizuojama klasifikavimo komisija. Taigi, matyti, kad muitinės tarpininko veikla, siekiant nustatyti teisingą prekės klasifikaciją, gali būti labai sudėtinga. Panašaus pobūdžio situacija susiklostė ir šiuo atveju, kadangi nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės ir Muitinės departamento prie LR FM pozicija dėl prekių klasifikavimo nagrinėjamu atveju išsiskyrė. Iš to galima daryti išvadą, kad E. K. veiksmuose nėra piktybiškumo, o suklydimo nurodant prekės kodus buvo sudėtinga išvengti. Į visas šias aplinkybes neabejotinai būtina atsižvelgti skiriant nuobaudą.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 2 d.).

Iš pateiktų byloje paaiškinimų darytina išvada, kad E. K. nusižengimu žala valstybei nepadaryta. Iš supaprastinto patikrinimo ataskaitos matyti, kad įmonei papildomai buvo apskaičiuotas tik 211,00 Eur dydžio muitas, o paskirta bauda tik 25,00 Eur. Kaip matyti iš protokolo, paaiškinimų ir kitos bylos medžiagos, E. K. nusižengimą padarė dėl neatsargumo – protokole nurodyta, kad vienu atveju ji netgi paskaičiavo per didelį muito tarifą, nei reikėjo. E. K. gailisi dėl to, kas įvyko, nėra bausta už tokio pobūdžio pažeidimus. Visos nurodytos aplinkybės itin teigiamai charakterizuoja E. K..

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 str. 5 d.). Ši nuostata savo esme analogiška įtvirtintai galiojusio LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ANK 212 str. 4 d. numatyta net ir minimali bauda – vieno tūkstančio keturių šimtų eurų – būtų per didelė ir neadekvati padarytam pažeidimui. Kad gali būti skiriama mažesnė nei minimali bauda, teismo posėdžio metu sutiko ir Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, E. K. pateiktą informaciją apie jos turtinę padėtį, pajamas, darytina išvada, kad pakankamas ir adekvatus skirtinos baudos dydis nagrinėjamu atveju yra 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais, teismas

nutaria:

E. K. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.