Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui D. K., tretiesiems asmenims L. K., AB Swedbank, UAB „Snoro lizingas“, UAB „General Finansing“ , UAB „MCB finance“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka nutraukti santuoką su atsakove, tačiau santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės. Sutinka su tuo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o jis teiktų išlaikymą vaikui po 400 Lt kas mėnesį. Sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka. Nesutinka, kad skoliniai įsipareigojimai būtų pripažinti jo asmenine prievole.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Sprendimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo priimtinas su sutrumpintais motyvais ( CPK 268 str.5 d.)

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2009 m. lapkričio 24 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 4). Šalys augina nepilnametį sūnų G., gim. (duomenys neskelbtini) ( b . l . 5). Santuokos metu nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgyta ( b. l. 46-48). Atsakovo D. K. vardu santuokos metu buvo sudarytos kredito sutartys su AB „Swedbank“, UAB „Snoro lizingas“, UAB „ General finansing“, ieškovės E. K. vardu - su UAB „MCB finanse“, kurios šiai dienai nėra padengtos. Likusios santuokos metu sudarytos kredito sutartys yra pilnai padengtos . Taip pat santuokos metu buvo surašytas 2012-08-30 paprastasis vekselis L. K. 17 000 Lt sumai ( b. l. 79).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės , nes jis šeimoje elgėsi netinkamai, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, smurtavo. Smurto faktą iš esmės pripažino ir pats atsakovas ir patvirtino rašytiniai įrodymai( teismo nuosprendis). Taigi, smurtavimo faktas laikytinas įrodytu ( CPK 178 str., 187 str.) . Taigi, neginčijamai įrodyta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės , nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu, o dėl to santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas ( CK 3.60 str. 2 d. ). Atsakovas prezumpcijos dėl žiauraus elgesio nepaneigė, yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą ( CK 3.60 str. 3 d.). Ieškovė ir atsakovas kartu negyvena ir bendro ūkio neveda 6 mėnesiai , santuokiniai ryšiai nutrūkę, taigi konstatuotina, kad santuokos išsaugoti neįmanoma ir todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei suteiktina ikisantuokinė pavardė S., atsakovui- K. ( CK 3.69 str.)

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir prašo sūnaus G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas su tuo sutinka. Nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą vadovautinasi išimtinai vaikų interesais. Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikai gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaikų vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaikų interesams šios aplinkos keitimas. Šiuo aspektu įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, manytina, kad šalių sūnaus G. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdo savo pareigas ar blogai auklėja savo sūnų, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovė sutinka su tuo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Įvertinus ieškovės asmeninius bruožus, jos realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvų tarpusavio santykius, vaiko prisirišimą, ieškovės buitines- materialines sąlygas, manytina, kad ieškovė yra pajėgi ir toliau auginti ir auklėti savo sūnų. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių, nepilnamečio G. K. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina E. K..

Nepilnamečio vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 , 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl yra būtina nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t.y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Ieškovė , sumažinusi ieškininius reikalavimus , prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 400 Lt kas mėnesį, atsakovas su tuo sutinka. Ieškovė nedirba, Darbo biržoje neregistruota, atsakovas ( jo teigimu) registruotas Darbo biržoje nuo 2013-05-12, tačiau būsima išmoka kol kas neapskaičiuota. Įvertinus tai, kad ieškovė taip pat privalo savo dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, manytina, kad 400 Lt išlaikymo suma , priteistina iš atsakovo, visiškai atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius ir išlaikymą teiksiančio D. K. galimybes, todėl priteistinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės ( CK 3.200 str.).

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus. Jie šią pareigą ir teisę įgyvendina visų pirma bendraudami su vaiku. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kitam turi būti suteikta galimybė bendrauti su vaiku, o kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo tvarką nustato teismas. Sprendžiant ieškovės pareikštus reikalavimus, atsižvelgtina į tai , kad teismas nagrinėjantis šeimos bylas, tame tarpe ir bylą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens(ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą( CPK 376 str.3 d., 4 d.). Taigi, įvertinus šias įstatymines nuostatas, darytina išvada, kad šioje byloje teismas nėra visiškai saistomas ieškovės pareikštų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo apimtimi, o ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus , išklausęs šalis bei VTAS išvadą, nustato tokią bendravimo su vaikų tvarką, kuri labiausiai atitinka tiek vaiko tėvų, tiek paties nepilnamečio vaiko poreikius ir nedaro žalos vaikui. Kaip matyti, atsakovas neprieštarauja, kad būtų nustatyta ieškovės prašoma bendravimo tvarka, šalys papildomai pageidauja, kad būtų nustatyta sąlyga dėl išankstinio vienas kito informavimo apie aplinkybes, trukdančias bendrauti su vaiku. Įvertinus šalių teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, Panevėžio miesto VTAS išvadą ir tai, kad atsakovas savo nepilnametį sūnų pasiima iš darželio , prašoma bendravimo tvarka sukonkretintina, siekiant išvengti nesusipratimų ir neaiškumų. Be abejo, vaiko motina turėtų iš anksto žinoti apie tai ar jai reikės pasiimti vaiką iš darželio , o vaiko tėvas atitinkamai turėtų žinoti apie tai, kad negalės bendrauti su vaiku. Taigi, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka koreguotina įvedant sąlygą, kad atsakovas prieš dieną iki numatomo bendravimo pradžios privalo informuoti ieškovę apie tai, kad negalės pasiimti vaiko iš darželio, o ieškovė , susirgus vaikui, privalo prieš dieną informuoti atsakovą, kad jis negalės pasiimti savo sūnaus iš darželio nustatytam bendravimui.

Šalys santuokoje nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo, todėl reikalavimo dėl santuokinio turto padalinimo nereiškia ir šis klausimas nespręstinas.

Santuokos metu tiek ieškovė, tiek atsakovas naudojosi kreditus teikiančių bendrovių paslaugomis: Swedbank ( D. K. vardu, b. l. 159), UAB „Snoro lizingas“( D. K. vardu, b. l. 77), UAB „MCB finance“ ( E. K. vardu, b. l. 95) , UAB „General finansing“ ( D. K. vardu , b. l. 192). Ieškovė minėtus kreditus, išskyrus UAB „MCB finanse“, prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, kadangi, jos teigimu, apie ieškovo vardu paimtus kreditus nieko nežinojo, gautas pinigines lėšas atsakovas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Savo asmenine prievole ieškovė pripažįsta tik prievolę UAB „MCB finance“, nes kreditas yra paimtas jos vardu. Atsakovas teigia, kad visi santuokos metu paimti kreditai buvo su ieškovės žinia ir jos sutikimu, o gautos piniginės lėšos buvo panaudotos bendrų jo ir ieškovės poreikių tenkinimui, t.y. buvo iškeltos vaiko krikštynos, remontuojamas jų eksploatuojamas automobilis, buvo perkami brangūs maisto produktai, lankomasi kavinėse ir pan.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovė yra linkusi neigti akivaizdžius faktus apie kreditų paėmimo ir jų naudojimo aplinkybes, yra linkusi nepripažinti to, kas jai nepalanku, ginčyti faktus ir netgi nuslėpti kai kuriuos faktinius momentus. Teismo posėdžio metu ieškovė į užduotą klausimą ar nėra santuokos metu ėmusi kitų kreditų atsakė, kad ne, kai tuo tarpu iš rašytinių įrodymų matyti, kad ji buvo paėmusi savo vardu visą eilę kreditų ( UAB „Nordecum“, UAB „Minibankas“ ir UAB „General finansing“ , b. l. 163,186,187) . Taigi, kreditai buvo suteikti ne tik D. K., bet ir E. K. ir nors dalis šių kreditų buvo padengta, vis dėlto tai įrodo, kad ne tik atsakovas, bet ir ieškovė santuokos metu naudojosi kreditais ir tai paneigia ieškovės teiginį apie tai, kad ji naudojosi tik vienu kreditu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš atsakovo D. K. sąskaitos išrašo aiškiai matyti, kad iš jo sąskaitos buvo dengiami ne tik jo vardu paimti kreditai, bet ir ieškovės E. K. vardu paimti kreditai ( pvz. b. l. 121( abu puslapiai), 124, 129 ) . Dėl to tikėti ieškovės paaiškinimais dėl kreditų paėmimo ir naudojimo aplinkybių, kaip atitinkančiais absoliučią tikrovę, nėra jokio pagrindo. Teismas daro išvadą, kad ne ieškovės, o būtent atsakovo paaiškinimai atitinka tikrąsias aplinkybes, nes jo paaiškinimai apie kreditų ėmimo aplinkybes atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus.

Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, išskyrus atvejus, kai ji remiasi aplinkybėmis, kurių pagal CPK įrodinėti nereikia (178 str.). Kaip jau minėta, ieškovė teigė, kad kreditus santuokos metu ėmė atsakovas, o pinigus naudojo grynai savo reikmėms. Jokių įrodymų apart savo paaiškinimo ieškovė šiuo klausimu nepateikė. Atsakovas teigia, kad kreditai buvo imami su ieškovės žinia ir naudojami šeimos reikmėms. Atsakovo žodžius patvirtina ir jau minėti jo sąskaitos išrašai ir tai, kad iš atsakovo sąskaitos pinigai buvo pervedami ne tik kredito įmonėms, bet ir į ieškovės asmeninę sąskaitą ( b. l. 119,117 ). CPK 65 str. reikalauja, kad teismas pateikiamą įrodymų vertinimą grįstų visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šios įrodymų vertinimo taisyklės nustato teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Tuo aspektu įvertinus ieškovės paaiškinimus, vis dėlto jie laikytini neįrodytais, nes yra visiškai nelogiški, neatitinka bendro gyvenimo tradicijų, yra neįtikėtini ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. O būtent, liudytojai A. K., T. K., tretysis asmuo L. K. gana aiškiai nubrėžė ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo modelį: gyvenimas kartu su tėvais, iš pradžių visiškas išlaikymas, o po to pastovus gyvenimas iš kreditų, leidžiant gautas paskolas jų neskaičiuojant. Iš dalies tai suprantama dėl gana jauno šalių amžiaus ir dėl nesugebėjimo tvarkyti namų ūkio. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu gan smulkiai paaiškinusi kiek lėšų reikia vaiko išlaikymui taip ir nesugebėjo paaiškinti kiek lėšų buvo reikalinga šeimos ūkiui ir kaip jos buvo naudojamos. Tai dar kartą leidžia teigti, kad bendrų šeimos ūkiui reikalingų lėšų planavimo trūkumas privedė sutuoktinius prie to, kad buvo pastoviai imami didesni ar mažesni kreditai. Liudytojai A. K., T. K., tretysis asmuo L. K. teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo tą aplinkybę, kad ieškovė žinojo atsakovo sąskaitą, jo elektroninės bankininkystės duomenis , tvarkydavo atsakovo bankinius reikalus internetu, todėl neatmestina ir ta aplinkybė, kad, kaip teigė atsakovas, ji jo vardu sudarinėjo ir kredito sutartis.Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Taigi, laikytina įrodyta, kad ieškovė pati naudojosi kredito bendrovių paslaugomis , žinojo apie atsakovo vardu imamus kreditus, o gautos tiek ieškovės , tiek atsakovo vardu paskolos buvo naudojamos bendroms šeimos reikmėms, todėl pagal savo pobūdį tai yra bendros sutuoktinių prievolės(CK 3.109 str. 1–3 d.). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. LAT 2010-05-20 plenarinės sesijos nutarime ( civ. byla Nr.3K-P-186/2010) buvo pažymėta, jog visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Dėl to įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Be to, minėtame LAT nutarime yra atžymėta, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Taigi, turint omeny, kad kreditai buvo imami santuokos metu tiek ieškovės tiek atsakovo iniciatyva ir jų vardu, gautos lėšos buvo naudojamos bendroms reikmėms, kreditai buvo dengiami iš atsakovo sąskaitoje esančio darbo užmokesčio ir ieškovės gaunamų išmokų, tai laikytina solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis. Įvertinus, kad kreditorius AB Swedbank sutinka , kad prievolė jam būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole, šioje dalyje ieškinys tenkintinas pilnai, o likę kreditai laikytini solidariomis prievolėmis.

Kas liečia 2010-08-30 Paprastąjį vekselį , tai , nors ieškovė jo nepripažįsta, tačiau reikalavimo dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu nereiškia. Taigi, minėtas vekselis yra galiojantis ir privalo būti vykdomas, o jame įrašyti duomenys laikytini teisingais. Ieškovė pripažino faktą, kad savo ranka parašė tekstą apie pasižadėjimą neimti kreditų , pasirašė, pripažino tai, kad grąžino 500 Lt įmoką pagal vekselį, todėl įrodyta, kad ji žinojo apie imamą paskolą iš L. K. ir tai buvo atlikta su jos sutikimu. Kad gautos iš L. K. piniginės lėšos buvo panaudotos ieškovės ir atsakovo bendroms reikmėms įrodo ir atsakovo , trečiojo asmens , liudytojų paaiškinimai , o taip pat atsakovo sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad L. K. pervedus pinigus į atsakovo sąskaitą, praktiškai iškart pinigai buvo pervedami įvairioms kredito bendrovėms ir taip iš esmės buvo panaudoti visos paskolintos piniginės lėšos. Taigi, iš L. K. gautas kreditas buvo panaudotas kitų kreditų dengimui, t.y. šeimos reikmėms, todėl ši prievolė pripažintina solidaria.

Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2012-10-05 nutartimi, priėmus sprendimą , naikintinos ( CK 3.65 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo( CPK 92 str., 93 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 str., 270 str. , teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką , įregistruotą 2009 metų lapkričio 24 d. Rokiškio rajono CMS , akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) , ir E. K. ( S.) a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo D. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. K. palikti ikisantuokinę pavardę – “S.”, D. K.- “ K.”.

Nustatyti G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio sūnaus G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2012-09-28 iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Į teiktiną išlaikymą įskaičiuotinos faktiškai teikto pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-05 nutartį laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumos.

Nustatyti tokią D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su sūnumi G. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

- vieną savaitę pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 16.30 val. iki 19.30 val. pasiimant vaiką 16.30 val. iš vaikų darželio ir grąžinant jį 19.30 val. į vaiko motinos gyvenamąją vietą, kitą savaitę atsakovas su vaiku bendrauja nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 16.30 val. pasiimant vaiką 10.00 val. iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant jį 16.30 val. į vaiko motinos gyvenamąją vietą. D. K., negalėdamas pasiimti sūnaus G. bendravimui, privalo prieš dieną iki numatomos bendravimo su vaiku dienos informuoti apie tai E. K., o E. K., susirgus vaikui ar dėl kitų priežasčių nesant galimybės D. K. bendrauti su vaiku, privalo prieš dieną iki numatomo bendravimo informuoti apie tai D. K..

Prievoles kreditoriams UAB „MCB finanse“, UAB „Snoro lizingas“, L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) laikyti solidariomis D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Prievolę AB „Swedbank“ pripažinti asmenine D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), prievole .

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-05 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones- laikiną išlaikymą vaikui.

Priteisti iš D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 430 Lt žyminio mokesčio ir 58 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir 480 Lt už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą