Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant ieškovei D. Š., ieškovų atstovui advokato padėjėjui V. V., atsakovei S. J., jos atstovei advokatei L. T., viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovų D. Š. ir R. Š., atstovaujančių nepilnametį N. Š., ieškinį atsakovams S. J. ir G. J., atstovaujantiems nepilnametį N. J., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tuo būdu kaltais atsakovų nepilnamečio sūnaus N. J. veiksmais ieškovams buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Po atliktos operacijos sūnui reikalinga dėvėti veido kaukę. Šią kaukę ieškovai įsigijo 2015-05-27 iš įmonės AB Ortopedijos technika. Už veido kaukę sumokėjo 93 Eur. N. Š. buvo priverstas nuolat gerti vaistus, už kuriuos ieškovai turėjo mokėti iš savų lėšų. Už vaistus ir kitus medikamentus sumokėjo 98,40 Eur. D. Š., taip pat 2015-05-23 sumokėjo už palatą VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje 32,68 Eur. Dėl kelionių į gydymosi įstaigas turėjo 4,20 Eur išlaidų.

Dėl šio įvykio ieškovai negavo dalies planuotų pajamų iš darbo veiklos. D. Š., eina direktoriaus pareigas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)". Dėl sūnaus N. Š. sveikatos sužalojimo patyrė turtinę žalą - negavo pajamų iš darbo veiklos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)". Dėl sūnaus sveikatos sužalojimo nedirbo 44 val. Už šį nedirbtą laiką jai nebuvo išmokėtas planuotas 104,40 Eur darbo užmokestis. I. R. Š., dėl sūnaus N. Š. sveikatos sužalojimų patyrė neigiamų pasekmių įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)", kurioje dirba. 2015-05-14 R. Š., pateikė prašymą nutraukti komandiruotę Švedijoje dėl sūnaus N. Š. sumušimo. Kadangi tik nuo 2015-05-13 buvo išvykęs į komandiruotę, jo anksčiau kaip 2015-05-24 sugrąžinti nebuvo įmanoma, nes reikėjo surasti pakeisiantį darbuotoją ir tik tada grąžinti į Klaipėdą. Dėl šio įvykio komandiruotė, kuri buvo suplanuota nuo 2015-05-13 iki 2015-05-31, buvo nutraukta 2015-05-24. Dėl šių priežasčių ieškovui buvo užsakyti kelto Karshamas - Klaipėda bilietai, kurių kaina - 93,20 Eur, o pagal pateiktą prašymą - nuo 2015-05-25 suteiktos atostogos administracijai leidus. Dėl neplanuoto komandiruotės nutraukimo patyrė turtinę žalą: 1) kelto Karshamas - Klaipėda bilietų kaina- 93,20 Eur; 2) negautos pajamos nutrauktos komandiruotės laikotarpiu nuo 2015-05-24 - 2015-05-31, t.y. negautos pajamos už 5 darbo dienas - 95 Eur darbo užmokestis, 371 Eur komandiruotpinigių. Taigi negautos pajamos nutrauktos komandiruotės laikotarpiu siekia 466 Eur. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)" patyrė papildomas finansines išlaidas už kito įmonės darbuotojo sugaištą laiką (nedirbtą laiką) bei kelionės išlaidas, kadangi šis darbuotojas nuvežė ieškovą į Švedijos mieste Karlshame esantį uostą. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo priversta ieškovą pakeisti kitu darbuotoju, dėl ko patyrė papildomas kelionės išlaidas dėl kito darbuotojo kelionės į Švediją (93,2 Eur). Ieškovas privalės grąžinti šias UAB „(duomenys neskelbtini)" prarastas sumas, todėl šiuo ieškiniu prašo priteisti ir šią būsimų išlaidų sumą. Iš viso dėl neplanuoto grįžimo patyrė 652,40 Eur papildomųs išlaidų.

Be to, N. Š. gydymui dėl atliktos operacijos ir kitų patirtų sužalojimų bus reikalingas gydymas ateityje, dėl kurio ieškovai patirs papildomą turtinę žalą. Kaip nurodyta aukščiau ieškovui N. Š. bus reikalinga papildoma nosies pertvaros operacija, dėl ko ieškovai patirs papildomus 1200 Eur nuostolius. Vadovaujantis CK 6.249 str. 3 d. prašo teismo priteisti ir šią 1200 Eur žalą, kuri laikoma būsima ir realia ieškovų žala.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašo priteisti iš atsakovo N. J., o N. J. neturint pakankamai turto padarytai žalai atlyginti iš atsakovų S. J. ir G. J. ieškovų patirtą turtinę žalą, kurios dydis yra 2158,08 Eur.

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine medžiaga nustatyta, kad 2015-05-14 apie 14.00 val. prie Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovų nepilnametį sūnų N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė atsakovų sūnus N. J., gim. (duomenys neskelbtini). Jis sudavė N. Š. ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, N. Š. buvo diagnozuotas nosies lūžis, 2015-05-20 atlikta nosies operacija. Vėliau gydymas buvo tęsiamas namuose, sportuojant N. Š. buvo privaloma dėvėti veido kaukę. Dėl pakrypusios nosies pertvaros ateityje jam bus reikalinga dar viena operacija.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012).

Byloje nėra ginčo dėl deliktinės atsakomybės sąlygų bei pareigos atlyginti padarytą žalą (CK 6.275 straipsnis). Ginčas yra tik dėl atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus su sveikatos sužalojimu patirtus nuostolius ir išlaidas, kurie yra pagrįsti CPK 177 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pirko veido kaukę, vaistus, mokėjo už palatą, turėjo kelionės išlaidų, iš viso šie tiesioginiai nuostoliai sudaro 228,28 Eur.

Ieškovai taip pat prašo atlyginti negautas pajamas ir su tuo susijusias išlaidas. Nurodo, kad dėl sūnaus priežiūros ieškovė D. Š. negalėjo dirbti visos darbo dienos ir dėl to jai nebuvo išmokėti 104,40 Eur darbo užmokesčio. Ieškovas R. Š. buvo priverstas nutraukti komandiruotę Švedijoje dėl ko jis neteko 466 Eur komandiruotpinigių ir darbo užmokesčio, pirko kelto bilietus už 93,20 Eur. Be to, jo darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė nuostolius, nes turėjo komandiruoti dirbti kitą darbuotoją – pirkti kelto bilietus už 93,20 Eur ir šią sumą gali tekti atlyginti ieškovui.

CK 6.283 straipsnį, numatantį žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, fiziniam asmeniui, suluošintam ar kuriam kitaip sužalota jo sveikata, taip pat atlyginamos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, iš jų – ir sužaloto asmens priežiūros išlaidos. Šių asmens slaugai ir priežiūrai reikalingų papildomų ir faktiškai turėtų (realiai patirtų) išlaidų dydis nustatomas remiantis nukentėjusio asmens pateiktais įrodymais, patvirtinančiais turėtas išlaidas. Be to, pažymėtina, kad asmens slaugymo, jo priežiūros išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu priežiūra, slauga asmeniui buvo būtina ir mokama.

Teismas pripažįsta, kad prie pagrįstų ir realiai patirtų nuostolių galima priskirti D. Š. negautas iš darbinės veiklos pajamas – 104,40 Eur, kadangi pirmosiomis dienomis po sūnaus patirto sužalojimo ji negalėjo dirbti visą darbo dieną, nes buvo būtina vežti sūnų į gydymo įstaigas, rūpintis operacija, pirkti vaistus ir pan. Tuo tarpu vėliau N. Š. slaugymas ir priežiūra nėra objektyviai pagrįsta ir būtina. Teismo posėdyje pati ieškovė paaiškino, kad sūnus galėjo savarankiškai maitintis, vaikščiojo, buvo nuvykęs į mokyklą rašyti kontrolinio darbo, t.y. jo buitiniai, socialiniai gebėjimai nebuvo suvaržyti tiek, dėl ko ieškovui R. Š. būtų reikėję grįžti iš komandiruotės Švedijoje ir slaugyti bei prižiūrėti sūnų namuose. Taip pat nėra jokių įrodymų, jog dėl šio įvykio R. Š. būtų reikėję atlyginti kokius nors nuostolius darbdaviui. R. Š. prašomos atlyginti negautos pajamos nepriteistinos. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad įrodymais pagrįsta ieškovams padaryta turtinė žala yra 332,68 Eur.

Dėl būsimos žalos atlyginimo

Paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012).

Būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, įrodžius, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku. Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistos būsimos gydymo išlaidos, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonės įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas.

Nagrinėjamu atveju iš ieškovų byloje pateiktų aiškinamųjų raštų dėl būsimo sūnaus gydymo matyti, kad galimi gydymo variantai yra sąlyginiai – preliminarūs, sudaryti remiantis praktinėmis ir teorinėmis tikimybėmis, nežinant, kaip toliau formuosis, augs, vystysis ir keisis traumuota nepilnamečio nukentėjusiojo nosis. Be to, pažymėtina, kad galima nosies korekcija būtų atlikta tik visiškai susiformavus nukentėjusiojo kaulams, t. y. po daugiau kaip 4-5 metų, todėl dabartiniu metu nustatyti, koks traumuotos nosies gydymo variantas bus tinkamas ir tikrai būtinas, negalima. Taigi, iš esmės pripažintina, kad nukentėjusiojo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtos nosies traumos gydymas ir papildomų su potrauminiu nosies gydymu susijusių išlaidų gali atsirasti, tačiau bylos nagrinėjimo metu būsimo gydymo būtinumo ir jo kainos nustatyti negalima, todėl būsimo gydymo išlaidos ieškovams nepriteistinos.

Teismas pažymi, kad, atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nagrinėjamoje byloje padaryta nukentėjusiojo nosies trauma, nukentėjusysis (iki jo pilnametystės jo tėvai (atstovai pagal įstatymą) turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamiesi CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (taikomo reikalavimams atlyginti padarytą žalą, kuris skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikę įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų bei pagrįsdami priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir neteisėtų nagrinėjamoje byloje nustatytų veiksmų. Dėl tų pačių priežasčių nepriteistinos prašomos papildomos bylinėjimosi išlaidos – 105,88 Eur už vykimą į plastikos chirurgijos klinikas Kaune konsultacijai, nes tai susiję su galimai būsima žala.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą.

Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.).

Ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.

Teismas pripažįsta, kad sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių, taip pat į tai, kad sveikatos sužalojimas buvo nežymus (padaryto sužalojimo pobūdį ir sunkumą), atsiradusius padarinius dėl sveikatos sužalojimo, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus bei neturtinės žalos atlyginimo kompensacinį tikslą. Šie nurodyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra svarbiausi ir labiausiai turintys įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismai taip pat vertina neturinčių visiško veiksnumo nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes - žala padaryta po pamokų dėl tarpusavio konflikto, kurio priežastis kiekviena šalis aiškina skirtingai, taip pat ieškovų prašomą priteisti neturtinės žalos dydį ir kt. aplinkybes, nors ir neturinčias lemiamos įtakos nustatytinam neturtinės žalos dydžiui, tačiau reikšmingas šiuo konkrečiu atveju, esant tokio vertinimo poreikiui ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismo nuomone, suduodant smūgius nukentėjusysis N. Š. buvo pažemintas bendraamžių akyse, N. J. veiksmai buvo tyčiniai, jis galėjo numatyti, kad gali sukelti neigiamas pasekmes, nes pats kelis metus lanko bokso treniruotes. Dėl patirtos traumos nukentėjusysis ne tik turėjo gydytis, nelankyti mokyklos, tačiau kurį laiką negalėjo užsiimti pamėgtu sportu, ilgą laiką yra priverstas dėvėti veido kaukę, dėl pažeistos nosies pertvaros jam yra sunku kvėpuoti, ateityje gali tekti daryti dar vieną operaciją. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovai atsiprašė ieškovų, nukentėjusysis ir kaltininkas lanko skirtingas mokymo įstaigas ir tarpusavyje nebendrauja (kas galėtų sukelti nukentėjusiajam neigiamas emocijas). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad dėl patirto sužalojimo nebuvo ilgą laiką sutrikdyta nukentėjusiojo galimybė pilnavertiškai bendrauti su aplinkiniais, patirtos fizinės traumos padariniai nėra itin sunkūs, todėl, teismo nuomone, protingas neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad priteista žalos atlyginimo suma nėra labai didelė, atsakovas G. J. dirba užsienyje ir duomenų apie savo pajamas neteikė, nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą.

Jei ieškinys patenkintas iš dalies, šaliai turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai priteistinos ir advokato pagalbos išlaidos (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta apie 20% ieškinio reikalavimų, šalims proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis valstybei nuo kurio mokėjimo ieškovai buvo atleisti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) – 39.98 Eur.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.). Todėl ieškovams iš atsakovų priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš S. J. ir G. J. 332,68 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso – 1332,68 Eur ir 5% metinių palūkanų nuo šios sumos nuo 2015-07-14 iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovams D. Š. ir R. Š..

Priteisti solidariai iš S. J. ir G. J. 120 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams D. Š. ir R. Š..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš D. Š. ir R. Š. 280 Eur bylinėjimosi išlaidų S. J. ir G. J..

Priteisti iš S. J. ir G. J. po 19,99 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.