- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-17
- Bylos Nr.
- 1A-707-245-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-00223-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- D. S.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-20 nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-10-06 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2010-02-24, apie 21 val., viešoje vietoje, prie namo Nr. 42, Kauno gatvėje, Marijampolės mieste, pagrobė iš nukentėjusiojo P. S. striukės kišenės ant žemės iškritusį nešiojamą kompaktinių diskų grotuvą „Sony Walkman“ 100 Lt vertės bei, ištraukęs iš kelnių kišenės, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 450 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „LG KP 500“, padarydamas P. S. bendrą 550 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant trims metams arba sutrumpinant bausmės laiką. Nurodo, kad turi įsipareigojimų grąžinti du vartojimo kreditus, kurių vienas perduotas antstolių kontorai. Be to, nuo šių metų liepos 13 d. yra įsidarbinęs UAB ,,Alvarsas“ ir, jeigu bus įvykdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-20 nuosprendis, jis bus atleistas iš darbo, tokiu būdu, negalės mokėti vartojimo kredito įmokų. Įsiskolinimai už kreditus bus perduoti išieškoti antstoliams ir bus priskaičiuojami dideli delspinigiai per visą paskirtą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad D. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, paskyrė nuteistajam bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi į Bendrosios dalies normų reikalavimus. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas įtvirtintas LR BK 54 str., kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. S., parenkant jos rūšį ir nustatant jos dydį, vadovavosi LR BK 178 str. 2 d. sankcijos ir 54 str. 2 d. reikalavimais. Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str. 2 d., D. S. motyvuotai paskyrė dvejų metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad apeliantas teisiamas jau šeštą kartą, tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatas laikoma nusikaltimų recidyvu, o LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, pagrįstai atsižvelgta į tai, kad svetimo turto pagrobimą D. S. įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Nustatant bausmės dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad D. S. metų bėgyje administracine tvarka nebaustas, policija nusiskundimų iš gyventojų dėl jo elgesio nėra gavusi, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau yra ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). D. S. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra mažesnė negu LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos tos rūšies bausmės vidurkis, todėl atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tyčinių nusikaltimų recidyvą, laikytina, kad paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą trejiems metams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė LR BK 64 str. pagrindu dalinio sudėjimo būdu buvo bendrinama su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-10-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, subendrinta galutinė bausmė visada turi būti didesnė už neatliktos bausmės dalį, paskirtą pagal ankstesnį nuosprendį ir už bausmę, paskirtą pagal naują nuosprendį.
Šalies argumentai
Apeliantas skundu prašė atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams. Šis prašymas atmetamas, kadangi nėra įstatyminio pagrindo bausmės vykdymą atidėti. LR BK 75 str. 1 d. nustato sąlygas, kurioms esant, asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Ši norma numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti ir pasiekti bausmės tikslų, atidedant bausmės vykdymą, negalima. D. S. nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą, padarytą turint teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Ankstesni D. S. teistumai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, jie neduoda pagrindo spręsti, kad įmanoma pasiekti, jog nuteistasis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų be realaus laisvės atėmimo.
Skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas turi kreditinių įsiskolinimų, negali prarasti darbo, negali būti pagrindu bausmės švelninimui, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, tyčinių nusikaltimų recidyvą ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirtoji trejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.