- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- A-662-1415-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- Š. K.
- Atsakovas
- Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybai prie Socialinės
- Trečiasis asmuo
- D.
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. K. skundą atsakovui Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (buvęs pavadinimas - Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei darbo užmokesčio priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. T.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Š. K. skundu (b. l. 2-12) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (dabar - Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) (toliau – ir Tarnyba) jo naudai 1 503,68 Lt dydžio priskaičiuotą darbo užmokestį už kasmetinių atostogų metu atliktą darbą; panaikinti 2009 m. vasario 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. VD-66, kuriuo atsisakyta sudaryti komisiją galimam D. T. tarnybiniam nusižengimui tirti, ir įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą dėl 2008 m. gruodžio 10 d. pareiškėjo tarnybiniame pranešime Nr. VD-842 nurodytų Tarnybos Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo D. T. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų; panaikinti 2009 m. sausio 23 d. raštą Nr. VD-40, kuriuo atsisakyta sudaryti komisiją galimam D. T. tarnybiniam nusižengimui tirti, ir įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą dėl 2009 m. sausio 13 d. pareiškėjo tarnybiniame pranešime Nr. VD-11 nurodyto Tarnybos Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo D. T. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo; įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą dėl 2009 m. vasario 2 d. pareiškėjo tarnybiniame pranešime Nr. VD-62 nurodytų Tarnybos Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo D. T. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų; panaikinti 2009 m. sausio 20 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. 2 ir įpareigoti Tarnybos direktorių A. T. priimti motyvuotą sprendimą neįgyvendinti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2009 m. sausio 20 d. išvados Nr. 2 siūlymo; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. VD-623 kreipėsi į Tarnybos direktorių A. T., prašydamas apmokėti už jo kasmetinių atostogų metu atliktą darbą, tačiau 2008 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. VD-645 Tarnybos Personalo, teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja D. T. nepagrįstai atsisakė patenkinti šį prašymą, nurodydama, jog pagal Darbo kodekso (toliau – ir DK) 174 straipsnio 1 dalį perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. 2008 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. VD-650 dar kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau 2008 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. VD-677 Tarnybos Personalo, teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos pavaduotoja N. R. informavo, jog priemoka už atostogų metu atliktą darbą jam nebus skiriama, kadangi tam nėra teisinio pagrindo, t. y. DK 177 straipsnio 1 dalis neleidžia kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija. Pareiškėjo manymu, atsakovas neteisingai aiškina darbo užmokesčio mokėjimo tvarką reglamentuojančias Valstybės tarnybos įstatymo ir DK nuostatas. Nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 1 dalį, DK 194 straipsnį ir pažymėjo, kad nei šios, nei kitos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos plačiau nedetalizuoja, kas yra priskiriama darbo ar poilsio laikui. Atkreipė dėmesį į Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį ir pažymėjo, kad šiuo atveju aiškinantis poilsio laiko sąvoką, būtina vadovautis DK nuostatomis. Nurodė DK 157 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pabrėžė, kad darbas, kurį jis atliko savo kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d., laikytinas Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 1 dalyje numatytu darbu poilsio dienomis, todėl privalo būti apmokėtas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjo manymu, Tarnybos Personalo, teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos pavaduotojos N. R. nurodyta DK 177 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kartu su DK 174 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad, atšaukus darbuotoją iš kasmetinių atostogų šių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką, t. y. pareiškėjo nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis galėtų būti pridėta prie kitų metų kasmetinių atostogų tuo atveju, jei su tuo sutiktų ne tik Tarnyba, bet ir pats pareiškėjas. Atkreipė dėmesį, kad tokia pati nuostata reglamentuota ir Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje. Kadangi su nepanaudotos atostogų dalies perkėlimu pareiškėjas nesutiko, teigė, kad tiek DK 174 straipsnio 2 dalis, tiek Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalis jo atžvilgiu negali būti taikoma.
Nurodė, kad nagrinėjant 2008 m. gruodžio 10 d. pareiškėjo tarnybinį pranešimą Nr. VD-842 buvo pažeista tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka. Pareiškėjo įsitikinimu, nenušalinus D. T. nuo pareiškėjo tarnybines veiklos vertinimo, šiam asmeniui buvo sudarytos visos sąlygos pateikti neobjektyvų ir šališką jo tarnybinės veiklos vertinimą (ką jis ir padarė, suvesdamas sąskaitas už tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos vadovą ir nurodė šio tarnautojo akivaizdžiai padarytus tarnybinius nusižengimus). Teigė, kad komisija jo veiklą vertino šališkai ir neadekvačiai bei priėmė nepagrįstą ir neteisingą individualų administracinį aktą, prieštaraujantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (dabar - Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) atsiliepimu į skundą (b. l. 89-90) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjas iš kasmetinių atostogų atšauktas nebuvo, kaip to reikalauja DK 173 straipsnis, taip pat jis nedirbo ir poilsio bei švenčių dienomis. Pabrėžė, kad atšaukti iš atostogų gali tik darbdavio įgaliotas atstovas, kuris atostogas suteikė individualiu teisės aktu, ir tik esant darbuotojo sutikimui, kurį jis taip pat turėtų išreikšti raštu, tačiau Š. K. atostogų metu panašaus pobūdžio teisės aktų priimta nebuvo. Teigė, kad Š. K. 2008 m. gruodžio 10 d. tarnybiniame pranešime minima D. T. veikla buvo derinta su Tarnybos direktoriumi, todėl pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo tikslinga. Atkreipė dėmesį, kad D. T. 2009 m. kovo 12 d. atsistatydino iš pareigų Tarnyboje, todėl pradėti tyrimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ straipsnis nereglamentuoja valstybės tarnautojų vertinimo komisijos sudėties, todėl D. T. neskirti Valstybės tarnautojų veiklos vertinimo komisijos nariu nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad atskirosios nuomonės dėl Š. K. tarnybinės veiklos vertinimo nebuvo pareikšta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti 2009 m. sausio 20 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. 2 nutraukė. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė DK 173 straipsnį, nustatė, kad pareiškėjas darbdavio rašytiniu įsakymu nebuvo atšauktas iš kasmetinių atostogų, todėl, nesant raštiško darbuotojo atšaukimo iš kasmetinių atostogų, taip pat nesant raštiško darbuotojo sutikimo dėl atšaukimo iš kasmetinių atostogų, teismas darė išvadą, kad Š. K. neturi teisės į apmokėjimą už tam tikrų užduočių atlikimą savo kasmetinių atostogų metu. Konstatavo, kad reikalavimas priteisti iš Tarnybos pareiškėjo naudai 1 503,68 Lt dydžio priskaičiuotą darbo užmokestį už kasmetinių atostogų metu atliktą darbą yra nepagrįstas.
Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad pareiškėjas neturi įstatymo suteiktų įgaliojimų ginti kitų asmenų teises ar viešąjį interesą nagrinėjamame ginče.
Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. nutartį Nr. A14-1500/2005 ir konstatavo, kad nėra juridinio pagrindo naikinti 2009 m. vasario 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. VD-66, 2009 m. sausio 23 d. raštą Nr. VD-40 ir įpareigoti atsakovą pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą dėl 2009 m. vasario 2 d. pareiškėjo tarnybiniame pranešime Nr. VD-62 nurodytų D. T. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų. Atkreipė dėmesį, kad D. T. 2009 m. kovo 12 d. atsistatydino iš užimamų pareigų Tarnyboje.
Nustatė, kad 2009 m. sausio 20 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadoje Nr. 2 buvo išreikštas siūlymas pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai, tobulinti kvalifikaciją, nurodė Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1106 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 54, 55 punktus ir konstatavo, kad Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada valstybės tarnautojui pati savaime tiesioginių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.
Nurodė Taisyklių 4, 20, 22, 23 punktus ir pažymėjo, jog tik tada, kai vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsai pasiskirsto po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas. Atkreipė dėmesį, kad nei vienas iš vertinimo komisijos narių nebuvo pateikęs atskirosios nuomonės, todėl konstatavo, kad komisijos pirmininko balsas neturėjo lemiamos reikšmės vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą.
Pažymėjo, jog nei Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ straipsnis, nei kiti teisės aktai nenumatė, kad vertinimo komisijos pirmininku turi būti asmuo, užimantis tam tikras vadovaujančias pareigas. Tai, kad D. T. pagal Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą personalo vertinimo klausimai nebuvo priskirti, teismo manymu, nebuvo besąlygiškas pagrindas jo neįtraukti į vertinimo komisijos sudėtį.
Pripažinęs, kad Š. K. prašyme iškelti reikalavimai yra nepagrįsti, teismas netenkino jo prašymo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III.
Pareiškėjas Š. K. apeliaciniu skundu (b. l. 158-161) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas priteisti iš Tarnybos pareiškėjo naudai 1503,68 Lt dydžio priskaičiuotą darbo užmokestį už kasmetinių atostogų metu atliktą darbą, panaikinti ir šį reikalavimą tenkinti.
Teigia, kad jo veika, pasireiškusi gautų pavedimų vykdymu kasmetinių atostogų metu ir jokių pretenzijų dėl to nereiškimu, rodo, jog pareiškėjas konkliudentiniais veiksmais sutiko su kasmetinių atostogų perkėlimu. Nurodo Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį, DK 157 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir prieina prie išvados, kad darbas, kurį pareiškėjas atliko kasmetinių atostogų metu nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d., laikytinas Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 1 dalyje numatytu darbu poilsio dienomis ir turi būti apmokėtas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Mano, kad DK 177 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kartu su DK 174 straipsnio 2 dalimi, todėl, pareiškėjui nesutikus su nepanaudotos atostogų dalies perkėlimu, DK 174 straipsnio 2 dalis ir Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalis, jo manymu, negali būti taikoma ir privalo būti atsiskaityta Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad jam atsisakius papildomų atostogų ir paprašius už atliktą darbą apmokėti, nebuvo nei apmokėta, nei suteiktos papildomos atostogos. Atkreipia dėmesį, kad nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei DK nereglamentuoja, kokia forma turi būti pareikštas darbuotojo sutikimas būti atšauktam iš kasmetinių atostogų.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (dabar - Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 167) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad Š. K. nebuvo atšauktas iš kasmetinių atostogų, kaip to reikalauja DK 173 straipsnis, vadovaujantis DK 174 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nebuvo sutarta dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų pratęsimo ar perkėlimo, todėl atsakovo manymu, pareiškėjas nepagrįstai prašo taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnį, esant specialiajai teisės normai (DK 173 str.). Atkreipia dėmesį, kad laiškai Š. K. buvo siunčiami į tarnybinį elektroninį paštą, kurį tikrinti atostogaujantis darbuotojas neprivalo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti iš Tarnybos Š. K. naudai 1503,68 Lt dydžio priskaičiuotą darbo užmokestį už kasmetinių atostogų metu atliktą darbą, ir šį reikalavimą tenkinti. Pareiškėjas tvirtina, kad vykdė iš darbdavio gautus pavedimus kasmetinių atostogų metu (nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d.), todėl jam turi būti apmokėtas darbo užmokestis Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipnsio 1 dalyje nustatyta tvarka.
DK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija. Pagal šią normą, tik jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. DK 174 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatytos arba kitos priežastys, dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos, atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, darbuotojui susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui. Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką.
Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte (laikotarpio, už kurį prašoma išmokėti darbo užmokestį, metu galiojusi įstatymo redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokamos priemokos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu. Šio įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje pažymėta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos priemokos mokėjimo kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. DK 157 straipsnio 1 dalies 5 punkte atostogos laikomos viena iš poilsio laiko rūšių. DK 194 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Pastebėtina, kad apelianto prašomas taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnis pareiškėjo ginčijamu laikotarpiu dar negaliojo, todėl nagrinėjamiems teisiniams santykiams jis nėra taikytinas.
DK 173 straipsnyje įtvirtinta, kad atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojo sutikimu. Apeliantas teigia, kad atliko pavestą darbą savo kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas tarnybiniu prašymu Nr. VD-623 (b. l. 13) kreipėsi į Tarnybą, prašydamas apmokėti už pareiškėjo kasmetinių atostogų metu atliktą darbą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtu laikotarpiu Š. K. buvo kasmetinėse atostogose. Tačiau, įvertinusi bylą įrodymų pakankamumo ir patikimumo kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų (išskyrus vieną elektroninį laišką), objektyviai patvirtinančių tai, kad pareiškėjas atostogų metu atliko kokius nors konkrečius darbus. Institucijos Personalo, teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojų 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 14, 16) šioje byloje galėtų būti netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys Š. K. atliktą darbą atostogų metu, tačiau jie nėra pakankami. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančiame išraše iš D. T. 2008 m. liepos 29 d. elektroninio laiško Š. K. pažymėta, kad nurodyti darbai privalo būti padaryti, nes pareiškėjas, išeidamas atostogų, neperdavė interneto svetainės ir elektroninio pašto valdymo prisijungimų. D. T. 2009 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 121-123) nurodė, kad Š. K. demonstratyviai vengdavo bendrauti su skyriaus kolegomis, nebuvo linkęs tartis ir derinti savo veiksmų ar priimamų sprendimų. Šios aplinkybės rodo, jog paties pareiškėjo neveikimas (Tarnybos interneto svetainės ir elektroninio pašto valdymo prisijungimų neperdavimas kolegoms) prieš išeinant atostogauti komplikavo kitų Tarnybos darbuotojų galimybes atlikti atitinkamus interneto svetainės ir elektroninio pašto administravimo darbus, pats pareiškėjas prieš išeidamas atostogauti neatliko savo pareigų.
Byloje esantis D. T. 2008 m. liepos 29 d. elektroninis laiškas, skirtas Š. K., rodo, kad D. T. Š. K. atostogų metu išsiuntė jam elektroninį laišką, prašydamas pareiškėjo atlikti tam tikrus konkrečius Tarnybos interneto svetainės informacijos keitimo ir elektroninio pašto administravimo darbus. Pažymėtina, kad, kaip tvirtina atsakovas, pareiškėjas kasmetinių atostogų metu neturėjo pareigos tikrinti tarnybinio elektroninio pašto. Be to, iš Tarnybos tarnybinės veiklos tyrimo komisijos 2009 m. vasario 10 d. išvados (b. l. 125-126) matyti, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme nebuvo numatyta Tarnybos tinklalapio priežiūra ir informacijos atnaujinimas, taip pat nebuvo kito dokumento, kuriuo Š. K. būtų įpareigotas vykdyti minėtą veiklą, išskyrus D. T. elektronines žinutes dėl vienkartinių pavedimų vykdymo. Š. K. 2008 m. gruodžio 10 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 17-19) nurodė, kad D. T. neteisėtai perdavė Tarnybos atnaujinimo darbus kitam darbuotojui, nors taip pat pavesdavo atlikti darbus, susijusius su Tarnybos tinklalapio atnaujinimu, ir Š. K.. D. T. savo paaiškinime dėl minėtame pareiškėjo tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių paaiškino, kad nuo 2008 m. vasario mėnesio Š. K. pats neorganizavo tinklalapio atnaujinimo, atsisakinėjo organizuoti darbo grupę atnaujinimams, todėl darbai, susiję su tinklalapio atnaujinimu, buvo pavesti kitam skyriaus darbuotojui (b. l. 23). Pažymėtina, kad Tarnyba pagal minėtą Š. K. tarnybinį pranešimą D. T. tarnybinio nusižengimo padarymo fakto nenustatė (b. l. 94). Išdėstytos aplinkybės rodo, kad Š. K. savo kasmetinių atostogų metu, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d., nebuvo verčiamas ir neturėjo pareigos atlikti Tarnybos tinklalapio priežiūros ir informacijos atnaujinimo darbų. Byloje nėra ir duomenų, kad Š. K. darbdavio rašytiniu įsakymu būtų atšauktas iš kasmetinių atostogų ar kad pareiškėjas raštu sutiktų dėl atšaukimo iš kasmetinių atostogų. Tai patvirtina ir pats Š. K. savo 2008 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame prašyme (b. l. 13).
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Pareiškėjo Š. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.