- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-14
- Bylos Nr.
- I-1001-580/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Halina Zaikauskaitė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- G. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Laura Gumuliauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. (G. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. G. prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. G. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.
Paaiškino, kad apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog restorane švęsdamas savo sesers gimtadienį, susikivirčijo su policijos pareigūnais, buvusiais tame restorane. Į pareiškėją buvo šauta, dėl sužeidimo jis nuvežtas į ligoninę, kurioje gydėsi maždaug vieną mėnesį. G. G. ligoninėje apsilankė policijos pareigūnai, kurie dėl restorane įvykusio konflikto surašė protokolą. 2012 m. balandžio pabaigoje pareiškėjo namuose apsilankė pareigūnas, kuris liepė kartu važiuoti į nuovadą. Pareiškėjo teigimu, tai buvo pareigūno, konflikto metu buvusio restorane, draugas. G. G. buvo nuvežtas į mišką ir panaudojus fizinį smurtą priverstas pasirašyti nežinomo turinio dokumentą, o vėliau paliktas miške. 2012-05-06 į pareiškėjo namus atvykę policijos pareigūnai jo ieškojo, bet neradę parodė jo tėvui suėmimo orderį ir pasakė, kad G. G. pakeitė savo parodymus, todėl bus suimtas. Apie tai sužinojęs ir bijodamas pareigūnų savivaliavimo, pareiškėjas buvo priverstas bėgti iš šalies. G. G. savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindžia pagrįsta baime, jog bus uždarytas į kalėjimą.
Iš pareiškėjo yra visiškai atimta galimybė apginti savo teises kilmės šalyje. Jam patekus į korumpuotų policijos pareigūnų rankas ir pasitelkus smurtą, privertus pareiškėją pakeisti parodymus yra akivaizdu, kad G. G. ne tik negali kilmės šalyje ginti savo teisių, bet ir ten grįžęs be jokio pagrindo bus įkalintas, taigi, bus pažeistos pagrindinės žmogaus teisės.
Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo situaciją nepažįstamoje valstybėje, asmens emocinę būklę, sudėtingas bendravimo su Migracijos departamento pareigūnais sąlygas, kalbos barjerą, taip pat į teisinį neišprusimą, natūralu, kad vienu kartu galėjo būti pateiktos ne visos objektyviai egzistavusios aplinkybės, turinčios reikšmės prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, tačiau skirtingu metu nurodytų aplinkybių visuma teisingai atspindi realią pareiškėjo situaciją kilmės valstybėje. Prieglobsčio prašytojo nurodyti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, turėtų būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, jis nuo 2012-11-07 išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo, kito adreso teismui nepranešė.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjas klaidingai supranta prieglobsčio suteikimo procedūros reikalavimus, kadangi mano, jog vien pareiškimas apie tariamai gresiantį persekiojimą automatiškai pagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas konstatavo, jog nėra jokio pagrindo prielaidai, kad kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjui grėstų persekiojimas, susijęs su jo rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais; taip pat nėra jokių priežasčių manyti, kad nurodyti persekiojimo dalyviai, tariamai jį sumušę, veikė valstybės vardu arba kad pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, negalėtų nustatyta tvarka kreiptis apsaugos į kilmės valstybės kompetentingas institucijas. G. G. savo skunde net neginčija fakto, kad tariamas persekiojimas (duomenys neskelbtini) yra visiškai nesusijęs su jo rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, o negalėjimą kreiptis pagalbos į kilmės valstybės kompetentingas institucijas argumentuoja vien tuo, kad jį sumušę konkretūs pareigūnai yra korumpuoti. Pareiškėjo pateiktas prieglobsčio prašymas neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, kadangi nėra jokio pagrindo manyti, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos sistema yra neveiksminga ir nesugebanti apginti šalies piliečių nuo pareigūnų savivaliavimo. Anot paties pareiškėjo, dėl tariamų jo teisių pažeidimų ir asmeninio pobūdžio konfliktų su pareigūnais jis pats niekur nesikreipė, susišaudymo tyrimo eiga nesidomėjo, todėl jokių objektyvių priežasčių teigti, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos tinkamai nereaguoja į pranešimus apie neteisėtus veiksmus, vykdomus šalies piliečių atžvilgiu, pareiškėjas neturi.
Šalies argumentai
G. G. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis kontaktavo su dviem policijos pareigūnų grupėmis: į jį šovęs policininkas ir jo draugai, kurie vėliau pareiškėją sumušė ir privertė pasirašyti jam nežinomo turinio pareiškimą bei kiti policininkai, kurie pagal šautinės žaizdos faktą pradėjo baudžiamąjį tyrimą ir kurių veiksmai privertė korumpuotus pareigūnus sunerimti ir panaudoti prieš pareiškėją smurtą, siekiant sutrukdyti minėtam tyrimui. Pareiškėjas visus (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus charakterizuoja kaip korumpuotus ir savivaliaujančius ir tai akivaizdžiai nesidera su jo pasakojimu. G. G. vadovaujasi subjektyvia prielaida, kad bet koks asmens kontaktas su teisėsaugos pareigūnais yra nepageidautinas ir vengtinas, tačiau tai yra nesuderinama su teisinės valstybės santvarka bei pilietiškumo samprata. Atsižvelgus į šį bei kitus Migracijos departamento išvadoje ir skundžiamajame sprendime išvardintus prieštaravimus (atsisakė pasirašinėti, net nesusipažinęs su turiniu; netrukdomai išvyko per tarptautinį oro uostą nepaisant tariamai surašyto suėmimo įsakymo ir kt.), buvo visiškai pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas yra painus, nelogiškas ir neįtikinamas. Atsižvelgus į pareiškėjo prašymo pateikimo aplinkybes (prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas ir suprato, kad už neteisėtą atvykimą gresia baudžiamoji atsakomybė; apklausų metu visiškai nepagrindę prašyme deklaruotų politinių motyvų), manytina, kad jis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, siekdamas vienintelio tikslo – įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje ir pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis. Skunde teismui pareiškėjas apsiribojo bendrais teiginiais ir neanalizavo priežasčių, dėl kurių jo prašymas buvo pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Tai tik patvirtina, kad jo reikalavimu panaikinti Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimą nėra siekiama įrodyti tarptautinės apsaugos jam suteikimo būtinumą, o tiesiog piktnaudžiaujama prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis, siekiant apsunkinti teisėto ir pagrįsto sprendimo vykdymą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo rašto Nr. 9-12313 matyti, kad 2012-05-19 pareiškėjas buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės pareigūnų. Įtarta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje (Migracijos departamento byla, l. 1). Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-05-21 nutartimi G. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams (Migracijos departamento byla, l. 2–3). Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-07-18 baudžiamuoju įsakymu nuspręsta G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 60 parų areštu (Migracijos departamento byla, l. 4–5). Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2012-07-19 priėmė sprendimą G. G. sulaikyti 48 valandoms Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriuje dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo (Migracijos departamento byla, l. 6). Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismas 2012-07-20 priėmė sprendimą pareiškėją sulaikyti ir apgyvendinti į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrą iki 2013-01-19 arba kol jam bus išduotas grįžimo dokumentas ar jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (Migracijos departamento byla, l. 7–8). 2012-07-20 pareiškėjas buvo perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui (Migracijos departamento byla, l. 9).
G. G. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl politinių priežasčių suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. G. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui G. G. laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovas šio sprendimo 2 punktu nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui G. G. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka 1951 m. Ženevos Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies ir Lietuvos Respublikoje įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai negali būti sietini su tarptautinės apsaugos paieška.
Pagrindiniu dokumentu, reglamentuojančiu pabėgėlių teisės klausimus, yra Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ratifikuota 1997-01-21 įstatymu Nr. VIII-85. Lietuvos Respublikoje įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ detalizuoja konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Europos Sąjungoje pabėgėlių statuso suteikimo klausimams spręsti priimta Tarybos direktyva 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ (toliau – Direktyva).
Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodoma, kad pabėgėliu laikomas asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, yra už šalies, kurios pilietis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba. Įstatymo 86 straipsnio, reglamentuojančio pabėgėlio statuso suteikimą, 1 dalyje įvesta dar viena persekiojimo priežastis – tautybė, kitos sąlygos paliktos tos pačios. Analogiškai pabėgėlio statusą nustato ir Direktyvos 2 straipsnio c punktas. Nustatant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai.
Pareiškėjo prašymas skundžiamu sprendimu buvo atmestas pripažinus jį akivaizdžiai nepagrįstu pagal Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, įvertinus, kad asmuo nepateikė patikimos informacijos, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo persekiojimo kilmės šalyje. Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga bei atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Akivaizdžiai nepagrįstu prašymu pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį laikomas toks prašymas, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės valstybėje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas prieglobsčio prašyme nurodė, kad prieglobsčio prašo dėl politinių motyvų, tačiau nei prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole, nei prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole net neužsiminė apie politinius motyvus. Minėtose protokoluose G. G. nurodė, kad patyrė policijos pareigūnų persekiojimą, tačiau iš jo pasakojimo negalima daryti išvados, kad prieš pareiškėją buvo panaudoti persekiojimo veiksmai, susiję su jo rase, religija tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politinėmis pažiūromis. Pats pareiškėjas nurodė, kad nei vienai iš šių grupių nepriklauso. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad patirtų persekiojimų, sumušimo nesikreipė į jokias teisėsaugos institucijas, net nesidomėjo, ar buvo iškelta byla dėl jo sužeidimo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) teisinė sistema yra neveiksminga ir nepajėgi nustatyti smurto prieš šalies piliečius veiksmų, persekioti baudžiamąja tvarka ir nubausti kaltus asmenis. G. G. nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad kilmės šalyje jis negalėjo gauti valstybės apsaugos nuo valstybinių ir nevalstybinių subjektų vykdomų jo teisės pažeidimų. Galimai kilusi grėsmė kilmės šalyje dėl asmeninių konfliktų (galimai atliktų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų) bei baimė būti uždarytam į kalėjimą nelaikytinos pagrindu suteikti pareiškėjui tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje.
Įvertinus Migracijos departamento byloje esančius įrodymus, negalima daryti išvados, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas orumas ar bus kokiu būdu baudžiamas.
Atsakovas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, kad pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, siekdamas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje ir pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis, o ne siekdamas gauti tarptautinę apsaugą nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimų. Tą patvirtina ir G. G. elgesys prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, kai jis padavęs teismui skundą ir žinodamas apie nagrinėjamą bylą, išvyko iš Lietuvos.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas nebuvo persekiojamas dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o jo prašymas pagrįstai pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.
Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnyje nustatyta, kad nė viena susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų. Įstatymo 87 straipsnyje taip pat reglamentuojamas papildomos apsaugos suteikimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 punktas); yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos (2 punktas); yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (3 punktas). Direktyvos 2 straipsnio e punkte nurodyta, kad papildomą apsaugą gali gauti asmuo, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, bet apie jį pagrįstai galima manyti, kad jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį, jam iškiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtus smurto veiksmus, kuriame netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris negali ar dėl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudoti tos šalies apsauga. Direktyvos 15 straipsnis nustato, kad smurto veiksmus sudaro mirties bausmė ar egzekucija; prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminantis elgesys arba baudimas kilmės šalyje; rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
Duomenų, kad pareiškėjas galėtų būti veikiamas vienu iš čia nurodytų būdų, nenustatyta, todėl papildomos apsaugos suteikimas nėra reikalingas.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.