Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-606/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-04-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-15Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-15
Bylos Nr.
1A-194-606/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45690-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
A. S., ir R
Advokatai
Algirdas Platauna
Kategorijos

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-606/2017

Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45690-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.; 1.1.10.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei,gynėjui advokatui Algirdui Plataunai,nuteistajam A. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. (A. S.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. F. (R. F.), tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 25 d., apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su R. F., pareikalavo V. B. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o šiam atsisakius, vieną kartą smogė alkūne V. B. į veidą, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tada kartu su R. F. spyrė ne mažiau kaip aštuonis kartus V. B. į galvą, po to R. F. šokinėjo nukentėjusiajam ant galvos bei du kartus kumščiu smogė jam į galvą, tokiais veiksmais padarydami V. B. kraujosruvas dešiniajame smilkinyje ir viršutinės lūpos gleivinėje, gyjančią žaizdą apatinės lūpos gleivinės kairėje, odos nubrozdinimus dešiniajame ir kairiajame prieausiuose, dešiniajame smilkinyje, kairėje alkūnėje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, po to nukentėjusysis pakluso ir atidavė telefoną A. S.. Tokiu būdu A. S. ir R. F., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė V. B. priklausantį 120 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei I 6“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo taikyti jam BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis nerodo jokio noro keistis, nepadarė išvadų ir neketina gyventi dorai.

Nurodo, kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika. Šiuo atveju teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis V. B. apklausos metu parodė, jog jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi ir civilinio ieškinio nereiškia. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, turi reikšmės vertinant nusikalstamos veikos pasekmių sunkumo laipsnį. Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Šiuo atveju teismas, vertindamas jo asmenybę, neteisėtai vadovavosi LITEKO duomenimis apie tai, kad jis yra kaltinamas padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai baudžiamojoje byloje Nr. 1-176-972/2017, nes galiojant nekaltumo prezumpcijai, šie duomenys neturi įtakos jo asmenybės vertinimui, juolab, kad paminėtoje baudžiamojoje byloje kaltinimai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas vertindamas jo kaip kaltininko pavojingumą nurodė ankstesnius teistumus už vagystę ir narkotinių medžiagų įsigijimą bei platinimą, tačiau toks vertinimas, apelianto nuomone, yra nepagrįstas, nes jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos nėra analogiškos.

Apeliantas nurodo, kad jis yra baigęs Klaipėdos laivininkų mokyklą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ jūreiviu-praktikantu, o, atlikęs praktiką, ruošiasi įsidarbinti jūreiviu užsienio kompanijų laivuose, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog jis nerodo jokio noro keistis, nepadarė išvadų ir neketina gyventi dorai bei teisingai ir neturi pagrindo tikėti, kad jis pasitaisys, būdamas laisvėje.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. S. kaltės, jo nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio neginčija, tačiau mano, kad jam gali būti taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014 ir kitos).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo A. S. asmenybę, t. y. ir į nuteistąjį A. S. teigiamai charakterizuojančius duomenis, nustatė jam trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą, nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, tačiau padarė išvadą, jog nėra pagrindo tikėti, kad nuteistasis A. S. pasitaisys neatlikdamas realios laisvės atėmimo bausmės.

Pažymėtina, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ne tik į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bet ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, atsižvelgdamas ne tik į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir į BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis A. S., nors yra jauno amžiaus, tačiau anksčiau teistas jau 3 kartus, iš jų vieną kartą ir už nusikalstamą veiką nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis) (b. l. 99–101), daug kartų baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, taip pat ir už smulkų svetimo turto pagrobimą (b. l. 96–98), teistumui neišnykus, jis vėl padarė tyčinį savanaudišką nusikaltimą, nors ir ne analogišką, už kurį buvo nuteistas paskutinį kartą, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju, nukreiptą prieš vieną esminių, prigimtinių, įstatymo saugomų žmogaus teisių – asmens teisę į nuosavybę, priskiriamą prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų. Nors nustatytos nuteistojo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio1 dalies 1 punktas) ir ši aplinkybė parodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Kartu pažymėtina, kad tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. B. nebereiškė nuteistajam A. S. turtinių pretenzijų, nes pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas jam buvo sugrąžintas, nereiškia, kad jis iš viso nebeturėjo pretenzijų dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog A. S. yra kaltinamas padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai baudžiamojoje byloje Nr. 1-176-972/2017, yra tik informacinio pobūdžio. Aplinkybę, kad nuteistasis A. S. yra linkęs daryti pažeidimus ir nusikalsti, parodo būtent jo ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka. Nuteistojo teigimu, jis dirba, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog jis nerodo jokio noro keistis, nepadarė išvadų ir neketina gyventi dorai bei teisingai. Tačiau, nors nuteistasis A. S. ir dirba, ši aplinkybė nėra pakankama manyti, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Tiek iš duomenų apie teistumus, tiek ir iš duomenų apie baustumus administracine tvarka matyti, kad jis turi polinkį į girtavimą, net du kartus buvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu, taip pat ir su šaunamojo ginklo ir šaudmenų disponavimu, todėl, vertinant nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo elgesį ir požiūrį į teigiamas vertybes, ši aplinkybė yra taip pat labai svarbi. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nuteistasis A. S. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) bauda, tačiau po nuosprendžio priėmimo nepraėjus nė penkiems mėnesiams, jis vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką tik dar sunkesnę, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis), už jas buvo nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu. Akcentuotina, kad nuteistasis, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu, turėjo realią galimybę pasikeisti, dirbti ir gyventi dorai, tačiau priešingai, praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, nusikalto ir vėl – padarė nusikaltimą, nukreiptą prieš vieną esminių, prigimtinių, įstatymo saugomų žmogaus teisių – asmens teisę į nuosavybę (BK 180 straipsnio 1 dalis), už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl aiškus nuteistojo polinkis nesilaikyti įstatymų, visiškai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis, netgi ir dirbdamas, laikysis įstatymų bei nenusikals ir ateityje.

Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus bei paskyrus jam atitinkamus įpareigojimus, turinčius teigiamos įtakos jo elgesiui (BK 75 straipsnis).

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Edita LapinskienėTeisėjai Eduardas MaškevičiusVioleta Miliuvienė