Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo T. R. įstatyminei atstovei I. Z. ir atstovei advokatei Jutai Kareivei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal T. R. įstatyminės atstovės I. Z. pareiškimą dėl praleisto termino nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą išdavimo iškeltą civilinę bylą, kurioje suinteresuoti asmenys yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir M. R., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Z. pateikė teismui pareiškimą atnaujinti jai, kaip nepilnamečio sūnaus T. R. įstatyminei atstovei, terminą nepilnamečio T. R. vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jo tėvo A. R. palikimą pagal įstatymą, taip pat išduoti jai leidimą nepilnamečio T. R. vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jo tėvo A. R. palikimą pagal įstatymą, sudarant paveldimo turto aprašą. Nurodė, jog po A. R. mirties liko penki žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir nuomojamas valstybinės žemės sklypas. Be to, po A. R. mirties liko ir žemės ūkio technikos. Duomenų apie tai, kad palikimas būtų apsunkintas skolomis, pareiškėja neturi. T. R. yra nepilnametis ir dėl to negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimant palikimą arba atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jo atstovė pagal įstatymą – motina I. Z., kuri to nepadarė laiku, nes užtruko gauti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos, vėliau reikėjo jį tikslinti, išreikalauti duomenis iš įvairių institucijų, gauti išvadą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių ir yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti ir išduoti teismo leidimą pareiškėjai priimti palikimą nepilnamečio vaiko T. R. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog nepilnamečio T. R. tėvas yra A. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas T. R. gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) išduotas A. R. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenimis A. R. susilaukė trijų vaikų: D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. R., gimusio (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro 2021 m. liepos 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro 2021 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus jo A. R. pareiškimą dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei (duomenys neskelbtini) padavė jo sūnus M. R.. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Nekilnojamojo turto registro 2021 m. liepos 12 d. duomenimis, A. R. vardu įregistruota nuosavybės teisė į penkis žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Traktorių registre A. R. vardu įregistruoti trys traktoriai ir priekaba. Duomenų apie tai, kad palikimas būtų apsunkintas skolomis, byloje negauta. Antstolių informacinės sistemos registro 2021 m. liepos 8 d. duomenimis, jokie išieškojimai iš A. R. nėra vykdomi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldint pagal įstatymą palikėjo A. R. sūnus T. R. yra pirmos eilės įpėdinis. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio T. R. vardu priimti po jo tėvo A. R. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjo A. R. turto perėjimo valstybei procedūros nėra pradėtos, pareiškimą dėl paikimo priėmimo padavė kitas A. R. sūnus – M. R. Esant įpėdinių, pretenduojančių priimti palikimą, jas pradėti netikslinga, nes tai neatitiktų CK 5.62 straipsnyje nustatyto valstybės vaidmens paveldėjimo santykiuose. Galimi ginčai tarp įpėdinių dėl palikimo priėmimo šioje byloje nesprendžiami. Visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijos – skatinanti privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. privatus turtas valstybei perduodamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), gerbti šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmusi palikimo nepilnamečio sūnaus vardu, jo įstatyminė atstovė elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad nepilnamečio įstatyminė atstovė laiku nerealizavo savo sūnaus teisės per įstatyme nustatytą terminą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla neužvesta, termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiks trečiųjų asmenų teisėtų interesų, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų poziciją, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir prioritetinės vaiko teisių apsaugos principais, laikytina, kad terminas nepilnamečio vardu priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. liepos 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, kad palikimo priėmimas galėtų neigiamai įtakoti nepilnamečio T. R. interesus.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 5.53 straipsnyje kaip vienas galimų palikimo priėmimo būdų reglamentuojamas palikimo priėmimas kreipiantis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo. Palikimo priėmimas kreipiantis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo geriausiai atitinka nepilnamečių įpėdinių interesus, nes apriboja jų atsakomybę už galimas palikėjo skolas tik paveldėtu turtu, todėl pareiškėjos prašymas leisti priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu tenkintinas, nustatant, kad palikimas priimamas pagal turto apyrašą. Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, bent vienam įpėdiniui priėmus palikimą pagal apyrašą ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti nepilnamečio T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatyminei atstovei I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą nepilnamečio T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu pagal apyrašą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jo tėvo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.

Leisti nepilnamečio T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatyminei atstovei I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu pagal turto apyrašą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jo tėvo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.

Išaiškinti atstovei I. Z., kad dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus vardu pagal turto apyrašą ji turi pareiškimu kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto aprašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto aprašo sudarymo ne vėliau kaip per dvi savaites privaloma pateikti palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto aprašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama, tačiau ji įsiteisėja kartu su nutarties dalimi, kuria atnaujinamas terminas atsisakyti priimti palikimą.