Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-07-29 · Byla Nr. E1-2178-486/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-29
Bylos Nr.
E1-2178-486/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. E1-2178-486/2022
Proceso Nr. 1-01-1-50054-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau ir – Institucija) teikimu dėl V. V., gim. (duomenys neskelbtini) priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo (duomenys neskelbtini) Respublikai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi V. V. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, konstatavus, kad nuteistasis nevykdo teismo paskirtų įsipareigojimų. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 9 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos teikimas dėl V. V., gim. (duomenys neskelbtini), priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo (duomenys neskelbtini) Respublikai. Teikime pažymima, kad vykdant paiešką gauta duomenų kad V. V. nuo 2017 m. kovo mėnesio išvyko dirbti bei slapstytis į (duomenys neskelbtini) miestą, kur iki šiol gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi Nr. ES1-54-898/2017 atsisakė išduoti Europos arešto orderį dėl V. V. perdavimo Lietuvos Respublikai. Dėl aukščiau išdėstyto, teikimu prašoma spręsti klausimą dėl sprendimo V. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdymui (duomenys neskelbtini) Respublikai tikslingumo.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti teikimą ir jis grąžintinas Institucijai.

Teismas pažymi, kad teikimu prašoma V. V. atžvilgiu Lietuvos Respublikos teismo priimto nuosprendžio vykdymą perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei – (duomenys neskelbtini)Respublikai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 342 straipsnio 6 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka, teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Pažymėtina, kad BPK nenustatyta kreipimosi teikimu dėl nuosprendžio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tvarka, tačiau pastaroji tvarka yra nustatyta būtent Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“. (toliau ir – Įstatymas).

Kadangi 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu bei 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi yra paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti vadovaujamasi Įstatymo III skyriuje įtvirtintomis nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos teismų priimti nuosprendžiai, kuriais paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar kitam asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą ar kitų glaudžių sąsajų su šia valstybe, gali būti perduodamas šios valstybės kompetentingai institucijai, kai yra visos šios sąlygos:

1) teismas pagrįstai mano, kad bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai;

2) nuteistasis sutinka, kad kita Europos Sąjungos valstybės narė perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės;

3) kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad turimais duomenimis V. V. nėra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, tačiau nuolat šioje valstybėje gyvena ir joje deklaravo gyvenamąją vietą, darytina išvada, kad nuosprendis dėl laisvės atėmimo bausmės jam gali būti perduodamas Airijos Respublikos kompetentingai institucijai vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, esant šios dalies punktuose nurodytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, atvejais, kai nuteistasis pabėgo ar sugrįžo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę dėl to, kad Lietuvos Respublikoje jam yra pradėtas baudžiamasis procesas ar buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas šiai Europos Sąjungos valstybei narei ir negavus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad norint perduoti V. V. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymą (duomenys neskelbtini)Respublikai, turi būti nustatytos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos sąlygos.

Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu bausmės vykdymo metu paaiškėja šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduotas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, bausmę vykdanti institucija savo iniciatyva arba remdamasi nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu, pateikia šio įstatymo 19 straipsnio 1 punkte nurodytam teismui teikimą perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu teikimu teismui pateikiamas užpildytas liudijimo projektas, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės nuorašas, nuteistojo, jo šeimos nario ar jo gynėjo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas, duomenys, pagrindžiantys, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją. Teismas, susipažinęs su Institucijos teikimu bei kartu su juo pateikta bylos medžiaga (pateiktas tik teikimas), daro išvadą, kad Institucija nesilaikė Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, kadangi kartu su teikimu teismui nepateikė reikalavimuose nurodytų dokumentų.

Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti konsultuojamasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytu atveju, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik gavus jos kompetentingos institucijos sutikimą, bausmę vykdanti institucija, prieš šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikdama teismui teikimą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad Institucija neatliko jai Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos, kadangi teikimo medžiagoje nėra duomenų, kad Institucija būtų kreipusis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl konsultacijų su Airijos Respublika kompetentinga institucija vykdymo. Be to, Įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu negaunamas šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija palieka šį klausimą nenagrinėtą ir apie tai informuoja nuteistąjį, jo šeimos narį ar jo gynėją. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Institucija apskritai neturėjo pateikti teismui teikimo dėl pastarojo nuosprendžio perdavimo vykdyti Airijos Respublikai, prieš tai neįsitikinusi, kad Airijos Respublikos kompetentinga institucija sutinka perimti vykdyti minėtą sprendimą, kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Airijos Respublikos kompetentingos institucijos sutikimas yra būtinas pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į pateiktus teismui duomenis sprendžia, kad Institucijos teikimas teismui dėl V. V. atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo (duomenys neskelbtini) Respublikai yra paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nustatytų reikalavimų, teikimo bylos medžiaga yra nepilna, todėl teikimą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį pateikusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybai. Pažymėtina, kad atsisakymas priimti teikimą nekliudo jį pateikusiai institucijai, pašalinus nurodytus trūkumus, įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ III skyriaus nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 6 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos teikimą dėl V. V., gim. (duomenys neskelbtini), priimto nuosprendžio vykdymo perdavimo (duomenys neskelbtini) Respublikai ir teikimą, kartu su pateikta medžiaga, grąžinti jį pateikusiai institucijai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski