- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- eB2-988-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01779-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Atsakovas
- „Ikarusas“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ikarusas“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Ikarusas“, motyvuodamas tuo, kad atsakovės įsiskolinimas sudaro 3 009,80 Eur, į raginimus geruoju įvykdyti įsiskolinimą nereagavo, priverstinės poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Nurodo, kad antstolis VSDFV pateikė informaciją, kad piniginių lėšų UAB „Ikarusas“ sąskaitose nebuvo rasta, registruoto turto taip pat nėra. Pareiškime nurodoma, kad įmonės 2018 m. balanso duomenimis, įmonės trumpalaikis turtas sudarė 92 242 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos sudarė 21 756 Eur. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad balansas nėra vienintelis įrodymas sprendžiant dėl įmonės nemokumo. Aplinkybė, kad atsakovė jau ilgą laiką (nuo 2019 m. birželio mėnesio) nevykdo mokestinių prievolių ir negali atsiskaityti su vienu kreditoriumi sudaro pagrindą teigti, kad įmonė yra nemoki.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą bei kitų dokumentų nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodo, kad sutinka dėl bankroto bylos iškėlimo ir papildo, kad UAB „Ikarusas“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 4 961,34 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Šio įstatymo 152 straipsnyje nurodyta, kad jis įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. (išskyrus įstatyme nurodytus straipsnius), o 155 straipsnyje nurodyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
Pareiškimas dėl UAB „Ikarusas“ bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi, tad atsakovo nemokumo procesas pradėtas iki įsigaliojant JANĮ, vadovaujantis JANĮ 155 straipsnio nuostatomis, bankroto bylos iškėlimas keltinas pagal šio įstatymo nuostatas.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 3 straipsnio 1 dalies nuostatas jurisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai (toliau – pagrindinė nemokumo byla). Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys. Įmonės arba juridinio asmens atveju preziumuojama, kad jo (jos) pagrindinių interesų vieta yra jo (jos) registruotos buveinės vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei registruota buveinė nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per tris mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo. Šioje byloje nėra duomenų, paneigiančių prezumpciją, kad atsakovo pagrindinių interesų vieta yra Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje.
JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
Teismų praktikoje yra suformuluota nuosekli pozicija, jog nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; 2011-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2013-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2731/2013; 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2014; 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Ikarusas“, į. k. 304433799, įregistruota 2016 m. gruodžio 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonė nekilnojamojo turto, autotransporto priemonių neturi, iš viešai prieinamų VSDF duomenų matyti, kad įmonė darbuotojų taip pat neturi. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jokių teisminių procesų su UAB „Ikarus“ nėra vykdoma. Iš Juridinių asmenų registrui teikto 2017 m. balanso matyti, kad ilgalaikio turto įmonė neturėjo, trumpalaikis turtas sudarė 897 Eur, tuo tarpu įsiskolinimai buvo 4 701 Eur. Pagal 2018 m. įmonės balanso duomenis, įmonė ilgalaikio turto neturi, trumpalaikis įmonės turtas sudaro 92 242 Eur, mokėtinos sumos – 21 756 Eur, sukauptos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos nenurodytos.
Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog išsiaiškintų įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti ne tik pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir pagal realią įmonės turtinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2020/2014). Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo teismas turi būti aktyvus, išsiaiškinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir (ne)mokumą konstatuoti ne vien atliekamais matematiniais skaičiavimais dėl į balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų skolų santykio, o įrodymų apie įmonės finansinius pajėgumus veikti rinkoje visuma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje pažymima, jog nustačius, kad įmonė keletą metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali būti pripažinta nemokia (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1162/2010 ir 2-1665/2011).
Kaip minėta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, įtvirtintos dvi alternatyvios sąlygos, kurias turi atitikti įmonė: 1) negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Šiuo atveju, nors formaliai pradelstų įsipareigojimų dydis neviršija UAB „Ikarusas“ 2018 m. balanse nurodytos turto vertės, tačiau konstatuotina, kad egzistuoja pirmoji sąlyga – įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių. UAB „Ikarusas“ turtą sudaro tik trumpalaikis turtas, nuo 2017 m. padidėjo ne tik trumpalaikis turtas, tačiau ženkliai padidėjo ir įmonės mokėtinos sumos, tuo tarpu įrodymų, kad įmonė būtų faktiškai veikianti, byloje nėra. Įmonės įsiskolinimas pareiškėjai susidarė nuo 2019 m. vasario mėnesio, VSDFV nuo 2019 m. kovo mėnesio teikė debeto mokėjimo nurodymus dėl lėšų nurašymo priverstine tvarka įmokų įsiskolinimui padengti, tačiau nuo 2019 m. birželio mėnesio įsiskolinimas liko neapmokėtas. 2019 m. spalio 18 d. antstolio pažymoje Nr. S-19-62-29800 nurodyta, kad vykdant VSDFV vykdomąjį dokumentą buvo patikrintas skolininko vardu registruotinas turtas bei lėšos kredito įstaigose, areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos kredito įstaigose. Buvo nustatyta, kad areštuotose sąskaitose piniginių lėšų nėra, taip pat nėra ir skolininko vardu registruoto turto, į kurį galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą.
Aplinkybė, jog įmonė pakankamai ilgą laiką nėra pajėgi atsiskaityti tiek su VSDFV, tiek su VMI, be to, nesant duomenų, kad bent iš dalies dengtų šį įsiskolinimą, bei tai, kad įmonės turtą sudaro tik trumpalaikis turtas, leidžia daryti išvadą, kad įmonė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), UAB „Ikarusas“ realiai veiklos nevykdo, o finansiniai sunkumai negali būti laikomi laikinais bei tikėtinai praeisiančiais. Tokiu atveju nemokia įmonės nesutrukdo pripažinti net ir aplinkybė, jog formaliai juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turto vertės. Konstatuotina, kad UAB „Ikarusas“ yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jai nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis), todėl jai keltina bankroto byla.
Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Pastarąja atrinktas nemokumo administratorius UAB „Reniva“, kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui nemokumo administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).
Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas atlygio nemokumo administratoriui klausimas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtų nemokumo procesų bylose turi būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatas. ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad administravimo išlaidų klausimus reguliuoja kreditorių susirinkimas.
Iškėlus UAB „Ikarusas“ nemokumo (bankroto) bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290- 291 straipsniais,
nutaria:
iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Ikarusas“ (į. k. 304433799, registracijos adresas: Šeškinės g. 6, Vilnius) bankroto bylą.
Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Reniva“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA213).
Areštuoti UAB „Ikarusas“, į. k. 304433799, nekilnojamąjį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Pavesti paskirtam nemokumo administratoriui atlikti JANĮ 27, 32 ir 33 straipsniuose nurodytus veiksmus.
Įpareigoti paskirtą nemokumo administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.
Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.