Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je T. K., gimęs 1970-09-22, Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., teis­tas septynis kartus, paskutinį kartą teistas 2013-02-07 pagal BK 140 str. 1 d. (tris epizodus) laisvės apribojimo bausme 1 metus, įpareigotas 3 mėnesius dalyvauti probacijos tarnybos vykdomose nusikalstamą elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs 2014-02-28, teistumas neišnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 4 d., apie 14⁴⁰ val., Plungės mieste, (duomenys neskelbtini), R. K. bute, kaltinamasis T. K. būdamas sunkiai girtas, tarpusavio konflikto su sugyventine R. K. metu, pavartojo prieš ją fizinį smurtą - delnais sudavė ne mažiau 4 smūgius į galvą, iš kurių 2 smūgius į veidą, rankomis pešė plaukus, savo galva sudavė smūgį į nugarą, ko pasėkoje R. K. nugriuvo ant grindų, tada rankomis jai suko kairiąją koją, taip padarė nukentėjusiajai R. K. sužalojimus: poodines veido kraujosruvas akių vokuose ir viršutinio žandikaulio srityje, kairio kelio sąnario blauzdikaulio šalutinio raiščio plyšimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. K. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Duodamas parodymus teisme parodė, kad iki nusikaltimo su nukentėjusiąja neįregistravę santuokos kartu gyveno apie keturis mėnesius, tebegyvena ir šiuo metu. Tą dieną nukentėjusiosios bute su R. D. gėrė dviese, jis buvo sunkiai girtas ir ne viską prisimena, todėl pripažįsta, kad kaltinime nurodytą smūgių skaičių galėjo suduoti, galėjo išsukti koją. Smurto prieš nukentėjusiąją pavartojimui įtakos turėjo girtumas. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Nukentėjusioji R. K. teisme parodė, kad ją sužalojo sugyventinis T. K.. Tą dieną jis į jos namus parsivedė draugą, gėrė degtinę, abu buvo stiprokai girti. Ji ne kartą T. K. priminė, kad jis yra išnešęs jos auksinius dirbinius ir telefoną, dėl ko kaltinamasis pradėjo agresyviai elgtis, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, delnais sudavė keturis smūgius jai į galvą, iš kurių du į kairę ir dešinę akis, po ko paakiuose liko kraujosruvos, savo galva sudavė stiprų smūgį jai į nugarą, ko pasėkoje ji nugriuvo ant grindų, tada jis paėmė jai už kairės kojos ir pradėjo koją sukti. Po to ji išsikvietė policijos pareigūnus. Šiuo metu yra susitaikę, gyvena kartu, civilinio ieškinio nereiškia, neprašo, kad būtų paskirta griežta bausmė.

Specialisto išvadoje Nr. G 790/14 (03) R. K. konstatuoti sužalojimai: poodinės veido kraujosruvos akių vokuose ir viršutinio žandikaulio srityje bei kairio kelio sąnario vidinio kolateralinio raiščio (anatomiškai – blauzdikaulio šalutinio raiščio) plyšimas. Paviršiniai veido sužalojimai gavosi sumušus bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais. Kairio kelio sąnario raiščio plyšimas būdingas netiesioginei traumai. R. K. padarytas kairio kelio sąnario raiščio plyšimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b.l. 14). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 911/14(03) konstatuota, kad R. K. patirtas kelio sąnario blauzdikaulio šalutinio raiščio plyšimas būdingas netiesioginei traumai: raištis plyšo nuo staigaus stipraus kojos pakrypimo į dešinį šoną kelio sąnaryje, tikėtina griūnant. Ar kelio sąnario plyšimas galėjo būti padarytas sukant koją, ekspertas atsakyti negali, nes klausimas netikslus – neaišku, kaip suprasti „kojos sukimą“ (b.l. 16). Kitoje papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 961/14(03) konstatuota, kad R. K. patirtas kairio kelio sąnario blauzdikaulio šalutinio raiščio plyšimas būdingas netiesioginei traumai, galėjo gautis griūnant (SI Nr. pG 911/14 (03) nurodytu būdu), taip pat galėjo būti padarytas nukentėjusiosios nurodomu būdu: „sukant koją, suėmus abiem rankomis už blauzdos“ (b.l. 18).

Liudytojas Egidijus Grikštas teisme parodė, kad dirbdamas policininku ir gavęs tarnybinę užduotį nuvyko į butą (duomenys neskelbtini), Plungės m., kur R. K. nurodė, kad prieš ją smurtavo T. K.. Apžiūrėjus R. K. vizualiai, matėsi sumušimai veide bei pati nukentėjusioji skundėsi skausmu kairėje kojoje, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jo akivaizdoje T. K. elgėsi agresyviai, išvadino R. K. necenzūriniais žodžiais, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Be T. K. ir R. K. bute buvo dar vienas neblaivus asmuo, kuris R. K. prašymu iš buto buvo išprašytas, T. K. buvo pristatytas į Plungės rajono PK.

Ikiteisminis tyrimas inicijuotas policininko E. Grikšto tarnybiniu pranešimu (b.l. 3).

Surinkti ir ištirti įrodymai įrodo kaltinamojo T. K. kaltę, kad tyčiniais smurtiniais veiksmais nesunkiai sužalojo sugyventinę R. K.. Sužalojimo mastas patvirtintas specialisto išvadomis. Pagal BPK 38 str. nuostatas asmuo, su kuriuo asmuo gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, yra šeimos narys. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Bausmės skyrimas. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

T. K. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, jo padarytas nusikaltimas apysunkis. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikaltimo padarymo metu (alkotesterius nustatytas sunkus girtumas (b.l. 11)).

Pagal BK 56 str. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusioji neprašo, valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė nesiūlo kaltinamajam skirti realios laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka ir turi dvi galiojančias administracines nuobaudas dėl girto pasirodymo viešose vietose (2013-10-30, 2014-03-21 pagal ATPK 178 str. 3 d.). Šį apysunkį tyčinį nusikaltimą T. K. padarė būdamas sunkiai girtas. 2013-02-07 teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis buvo įpareigotas tris mėnesius dalyvauti probacijos tarnybos vykdomose nusikalstamą elgesį keičiančiose programose. Tai įvertinus galima daryti prielaidą, kad kaltinamojo resocializacija negalima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą, nes anksčiau teismo paskirtas įpareigojimas nepadarė kaltinamajam teigiamos įtakos nedaryti smurtinių nusikaltimų, kaltinamasis vartoja alkoholinius gėrimus ir jų veikiamas daro nusikaltimus, todėl kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Kiti klausimai. Išspręstinas laikino sulaikymo įskaitymo į bausmės laiką klausimas.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. K. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti terminuoto laisvės atėmimo bausme 4 (keturis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti T. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. balandžio 5 d. (vieną parą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. K. sulaikymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.