Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymas“ ieškinį atsakovui S. P. dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo priteisti 900,27 Eur sumą bankroto administravimo išlaidoms padengti. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Klaipėdos futbolas“ bankroto bylą. Iki bankroto bylos įmonei iškėlimo jos vadovo pareigas ėjo atsakovas S. P.. Bankroto administratore paskirta UAB „Turto valdymas“. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikė supaprastintą bankroto procesą ir patvirtino visam supaprastinto bankroto procesui 1 216,40 Eur administravimo išlaidų sąmatą (LR ĮBĮ 13(l) str. 2 d. 3 p.). 2015-04-25 įsiteisėjo teismo sprendimas dėl įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia, o 2015-05-29 įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Įmonė jokio turto neturėjo, todėl administratorė įmonės bankroto procedūras vykdė ir administravimo išlaidas sumokėjo savo lėšomis, tad administratorei liko neatlygintos administravimo išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-08 nutartimi ieškinį atsisakė priimti.Teismas nurodė, jog bankroto administratorės ieškinys dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo susijęs su bankroto byla ir yra glaudžiai susijęs su bankroto procedūromis. Toks ieškinys nagrinėjamas remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalimi. Minėta straipsnio nuostata suteikia teisę prašyti priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Šios nuostatos yra specialiosios Civilinio proceso kodekso atžvilgiu, todėl kodeksas šiuo atveju netaikytinas. Specialios teisės normos turi prioritetą prieš bendrąsias taisykles: tiek dispozityvias, tiek imperatyvias.Teismas konstatavo, jog šiuo atveju bylos teismingumą apibrėžia specialusis teisės aktas, todėl bendrosios CPK straipsnių nuostatos netaikytinos, ir išaiškino ieškovei teisę dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjantį teismą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, jame prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, visiškai neįvertino fakto, jog bankroto administratorė ieškinį pareiškė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies, kurioje išimtinis teismingumas nėra nustatytas, pagrindu, o ne ginčija bendrovės sudarytus sandorius ar sandorius, priešingus bankrutavusios įmonės veiklos tikslams pagal ĮBĮ 14 str. 3 dalį. Pagal ĮBĮ 14 str. 3 dalies nuostatas bankrutuojančio juridinio asmens buveinės vietos teismui yra teismingi tie ginčai, kurie tiesiogiai yra susiję su įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtinėmis teisėmis ir pareigomis. Ieškinys dėl reikalavimo priteisti bankroto administratorės turėtas bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar savininko yra reiškiamas pagal atsakovo – bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vadovo ar savininko gyvenamąją vietą.Ieškovė neabejoja, jog ieškinys, pareikštas ĮBĮ 10 str. 11 dalies pagrindu, privalo būti nagrinėjamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, ieškinį pareiškiant pagal CPK 29 straipsnį, o ne pagal specialaus įstatymo, reglamentuojančio įmonių bankroto procesą, taisykles. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė ĮBĮ 14 str. 3 dalies nuostatas, nepagrįstai bankroto administratorės pareikštą ieškinį prilygindamas bankrutuojančios įmonės ieškiniams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitiems reikalavimams, reiškiamiems bankrutavusios įmonės skolininkams.Ieškovės nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė ĮBĮ ir civilinio proceso normas, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Turto valdymas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylos teismingumo.Ieškovė UAB „Turto valdymas“ kreipėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. P. UAB „Klaipėdos futbolas“ bankroto proceso metu patirtas administravimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 11 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Klaipėdos futbolas“ veiklos pripažinimo pasibaigusia. Sprendimas įsiteisėjo 2015 m. balandžio 25 d. Bendrovė 2015 m. gegužės 29 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pirmosios instancijos teismas ieškinį, kaip neteismingą, atsisakė priimti, konstatavęs, jog šiuo atveju taikytinos specialaus teisės akto – Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, taigi byla teisminga bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.Pagal CPK 26 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą bendrą civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklę visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai. Apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja sudėtingesnes civilines bylas. Bylų priskyrimą apygardų teismams, t. y. jų rūšinį teismingumą, lemia didelė ginčo suma, ginčo dalykas (dėl autorinių neturtinių teisinių santykių, civilinių viešo konkurso teisinių santykių, dėl bankroto ir restruktūrizavimo ir pan.) ar ginčo subjektų teisinės padėties ypatumai (proceso šalis - užsienio valstybė) (CPK 27 str.). Pastebėtina, kad CPK 27 straipsnyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai civilines bylas apygardų teismai nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismai. Taigi, ne tik CPK, bet ir kiti įstatymai gali nustatyti, kad tam tikrus civilinius ginčus pirmąja instancija nagrinėja apygardų teismai (CPK 27 str. 9 p.). Tuomet, kai konkrečioje įstatymo normoje nėra aiškiai įtvirtinta, kad tam tikras ginčas teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, ginčas turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme. CPK 27 straipsnio ketvirtajame punkte numatyta, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja bylas dėl bankroto. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 5 straipsnio trečioji dalis konkretizuoja šią normą ir nurodo, jog pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo paduodami apygardos teismui raštu CPK nustatyta tvarka. ĮBĮ 10 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta apygardos teismo pareiga ne tik iškelti bankroto bylą, bet ir ją išnagrinėti. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad apygardos teismai pirmąja instancija nagrinėja ieškovų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, o nutartimi iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus šiai nutarčiai, sprendžia kitus su bankroto procedūromis susijusius klausimus – dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, administravimo išlaidų tvirtinimo, administratoriaus reikalavimų bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės skolininkams, įmonės tyčinio bankroto, bankroto administratoriaus pakeitimo ir naujo administratoriaus paskyrimo, įmonės likvidavimo, taip pat dėl pripažinimo, kad įmonės veikla pasibaigė ir pan. Visais atvejais bankroto bylą nagrinėjantis apygardos teismas bankroto byloje sprendžia klausimus, susijusius bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei sukeliamais teisiniais padariniais bei tolesniu įmonės teisiniu likimu. Bankroto byloje nenagrinėjami klausimai, kurie neturi tiesioginės ar netiesioginės įtakos bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei ar jos teisiniam statusui.Šiuo atveju ieškovė, kaip buvusi UAB „Klaipėdos futbolas“ bankroto proceso administratorė, reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo S. P. (kaip buvusio įmonės vadovo) UAB „Klaipėdos futbolas“ bankroto proceso metu patirtas administravimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 11 dalies nuostatas. Sprendžiant, ar ieškovo reiškiamas reikalavimas pagal bendrąsias teismingumo taisykles teismingas apylinkės teismui, ar bankroto bylą nagrinėjančiam apygardos teismui, turi būti atsižvelgiama į tai, kad reikalavimas reiškiamas ne bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, o kitiems, nors ir su ja susijusiems, asmenims. Toks reikalavimas grindžiamas bankrutuojančios įmonės vadovo neteisėtu neveikimu, konkrečiai, atsakovo deliktine civiline atsakomybe, t. y. ieškinio dalykas (pinigų priteisimas) bei ieškinio faktinis pagrindas (atsakovo neteisėtas neveikimas) nėra susiję su bankroto byla. Tai, kad ieškinys grindžiamas ĮBĮ nuostatomis (ieškinio teisinis pagrindas), nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Pažymėtina ir tai, jog ieškinį patenkinus, įmonė nepatirs neigiamų teisinių padarinių, t. y. šio klausimo išsprendimas neturi įtakos įmonės tolesnių bankroto procedūrų vykdymui, tuo labiau turint omenyje tą faktą, kad įmonė apskritai jau yra pasibaigusi. Civilinės bylos, kurioje egzistuoja visiškai savarankiški ieškinio elementai, nagrinėjimas pagal bendrąsias rūšinio teismingumo taisykles atitinka proceso įstatymo reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, kai pareikštas savarankiškas reikalavimas nesusijęs su įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai sukeliamais teisiniais padariniais bankroto byloje, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks ieškinys teismingas bankroto bylą nagrinėjančiam apygardos teismui. Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nutardamas, jog nėra kompetentingas nagrinėti pareikštą ieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.