Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-03-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-45-531/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-18
Bylos Nr.
AN2-45-531/2021
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00475-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas (pirm.)
Institucija
Aplinkos apsaugos departamenstas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-45-531/2021
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00475-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 8 d. nutarimo teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. A. L. 2021 m. vasario 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, jam paskiriant 1 000 Eur baudą. 2020 m. spalio 1 d., 10.00 val., atlikus neplaninį patikrinimą, vykdant akciją „(duomenys neskelbtini)“, bendrovėje (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bendrovės kieme rasta 12 vnt. automobilių kėbulų, praardytų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ENTP). (duomenys neskelbtini) automobilių ardymą atlieka patys, ką patvirtina ir pateiktame paaiškinime. Bendrovė nėra registruota atliekų tvarkytojų registre, neturi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) ar Taršos leidimo (toliau – TL) leidimo vykdyti ENTP ardymo veiklą. (duomenys neskelbtini) vykdo nelegalią eksploatuoti netinkamų transporto priemonių veiklą. Už veiklos vykdymą bendrovėje atsakingas bendrovės direktorius A. L..

Šalies argumentai

2. A. L. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) negamina, neimportuoja, neeksportuoja transporto priemonių, taip pat nesurenka ir neapdoroja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) pagal įsigijimą liudijančias sąskaitas - faktūras nesurinkinėjo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, o būtent iš įmonės, užsiimančios ENTP surinkimu ir apdorojimu, pirko jau apdorotas transporto priemones, t. y. nebe pačias transporto priemones, o tinkamas antriniam panaudojimui jų dalis. (duomenys neskelbtini) veikla buvo pagrįsta ekonomine logika – šias dalis kaip tinkamas antriniam panaudojimui pagal jų paskirtį (duomenys neskelbtini) parduodavo šiomis dalimis besidomintiems pirkėjams. Jei konkreti parduodama dalis būdavo dar neatskirta nuo kitos dalies (pvz.: veidrodėlis nuo durelių, durelės nuo kėbulo ir t. t.), atsiradus pirkėjui, pirkėją dominanti dalis būdavo numontuojama ir parduodama. Būtent dėl to jis, kaip įmonės vadovas, paaiškinime nurodė, kad jis nuardo konkrečias pirkėjus dominančias dalis. Ši veikla institucijos, atlikusios tyrimą, bei pirmosios instancijos teismo buvo prilyginta ENTP apdorojimui, kuriam reikalingi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintose Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėse nurodyti leidimai. Tačiau, iš šių taisyklių turinio matyti, kad apdorojimas kaip veikla apima pavojingų medžiagų pašalinimą ir dalių, kurias pakartotinai galima panaudoti civilinėje apyvartoje (kaip prekes) atskyrimą. Taisyklėse nepasakyta, kad nuo ENTP atskirtos ir paruoštos antrinei civilinei apyvartai dalys turi būti atskirtos viena nuo kitos (jei jos yra sujungtos), taisyklių paskirtis ir prasmė yra kita – apdorojant ENTP užtikrinti aplinkos apsaugą bei pakartotinį dalių panaudojimą ar perdirbimą. Taigi įmonė, turinti teisę atlikti ENTP apdorojimą ir po apdorojimo išrinkusi dalis, tinkančias pakartotiniam naudojimui, jas pardavė, kaip dalių komplektą, o jis savo ruožtu pardavinėjo atskiras dalis galutiniams pirkėjams (kuo daugiau civilinių sandorių, tuo geriau šalies ekonomikai). Tačiau jei pirkėją dominanti dalis dar būdavo nenuimta, tai padarydavo jis arba kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai, atsuktuvu ar kitomis priemonėmis. Tačiau tokių ardymo veiksmų negalima prilyginti transporto priemonės apdorojimui, nes paprastas detalės nuėmimas (atskyrimas nuo kitos dalies) nereikalauja veiksmų ir sąlygų, aprašytų minėtų taisyklių V skyriuje. Akivaizdu, kad tiek institucija atlikusi tyrimą, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) užsiėmė ENTP apdorojimo veikla, nes vienos tinkamos pakartotiniam panaudojimui detalės atskyrimas nuo kitos tinkamos pakartotiniam panaudojimui detalės nėra apdorojimas ta prasme kaip numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintose Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėse. Akcentuotina tai, kad (duomenys neskelbtini) nesurinkinėjo ENTP, o dirbo su po ENTP apdorojimo atskirtomis dalimis, tinkančiomis pakartotiniam naudojimui. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atliekos – tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Įstatymų leidėjui įtvirtinus tokią atliekų sąvoką, dar kartą pasitvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nedirbo su ENTP, kurios pagal minėtų taisyklių 7.2 punktą priskiriamos atliekoms, o dirbo su dalimis, kurias galima panaudoti pakartotinai. Pastarąją išvadą pagrindžia paties pirmosios instancijos teismo motyvacija nutarties aprašomojoje dalyje, kurioje konstatuota, kad jis nepažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18 punkto. Pats teismas nurodė, pas pastarojo teisės akto 2 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, kadangi išmontuotos transporto priemonės ar jų dalys gali būti pripažintomis atliekomis tik jų turėtojo valia. Ši teismo išvada jo nuomone yra pagrįsta, nors ir prieštarauja skundžiamo nutarimo kitos dalies, kuria yra pripažintas pažeidimas, išvadai. Pripažindamas, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo atliekų, teismas tuo pačiu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) nedirbo su ENTP. Pažymi, kad tai, kad institucija, atlikusi patikrinimą, taiko dvigubus standartus patvirtinta institucijos, atlikusios patikrinimą, 2016 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktas, kuriuo jis prašė teismo vadovautis, nurodydamas, kad 2016 m. buvo tikrinamos analogiškos aplinkybės, kaip ir 2020 m. spalio 1 d. Cituoja, po (duomenys neskelbtini) atlikto patikrinimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) agentūros vyresniojo valstybinio inspektoriaus A. K. 2016 m. lapkričio 30 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Kritiškai vertina A. K. pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus, kad jo patikrino tikslas buvo, ar nepažeidinėjami importą reglamentuojantys teisės aktai ir jis netikrino įmonės kitais pagrindais, kadangi jie prieštarauja 2016 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) turiniui. Iš jo seka, kad pareigūnas tikrino, ar įmonė turi TIPK ar TL. Nustatęs, kad neturi, konstatuoja, kad pagal galiojančią tvarką šiai įmonei nei TIPK, nei TL nereikalingi. Taip pat pareigūnas patikrinimo akte nurodo, kad tikrinamasis iš (duomenys neskelbtini) perka transporto priemones, išardytas dalių komplektais. Pažymėtina, kad pareigūnas nekonstatuoja, kad šie dalių komplektai laikytini ENTP. Galiausiai pareigūnas konstatuoja, kad transporto importavimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pažeidimų nenustatyta. O taip pat ir kitų pažeidimų nenustatyta. Abejotina, ar pareigūnas tirdamas įmonę vienu pagrindu, bet įžvelgęs pažeidimų kitais pagrindais, nesureaguotų ir atitinkamai nefiksuotų kitų pažeidimų, nors ir nesusijusių su konkrečiu patikrinimo tikslu. Be to, pareigūnas tikrino ne tik importo (jo nebuvimo) faktus, bet ir įmonės veiklą pagal įstatyme numatytų leidimų (TIPK, TL) išdavimo tvarką bei ENTP. Konstatavęs, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) leidimų nereikia, taip pat nenustatęs pažeidimų, pareigūnas jam pagrįstai sukūrė teisėtai vykdomos veiklos viziją, kuria jis vadovavosi bendrovės veikloje iki pat antrojo patikrinimo, įvykusio 2020 m. spalio 1 d., kurio metu buvo nustatyti pažeidimai ir įforminti 2020 m. lapkričio 6 d. administracinio nusižengimo protokole. Sukūrus teisėtus lūkesčius dėl vykdomos veiklos teisėtumo, iš bendrovės (duomenys neskelbtini) nebuvo galima tikėtis kitokio veiklos modelio, o tai vertintina kaip dar vienas pagrindas, leidžiantis išvengti jam administracinės atsakomybės pagal inkriminuojamą ANK 235 straipsnio 4 dalį. Atkreipia dėmesį, kad jo ir jo atstovo motyvus dėl 2016 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akto ir jo įtakos (duomenys neskelbtini) veiklai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareigūnas A. K. 2016 m. patikrinimą atliko ne dabartinėje bendrovės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o kitoje bendrovės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), yra ta pati bendrovės (duomenys neskelbtini) teritorija. Tik (duomenys neskelbtini) teritorijos dalis turi (duomenys neskelbtini) adresą, o (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) buveinės adresas registro duomenimis yra (duomenys neskelbtini), tačiau įvažiavimas į teritoriją yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Abejų patikrinimų metu, tiek 2016 m., tiek 2020 m. į įmonės teritoriją inspektorių buvo atvykta iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tik skirtingais metais nurodyti skirtingi teritorijos adresai. Taigi 2016 m. patikrinimas buvo toje pačioje teritorijoje kaip ir 2020 m., todėl teismo išvada dėl skirtingų teritorijų tikrinimo yra nepagrįsta.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į skundą Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo jį atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto teiginys, jog (duomenys neskelbtini) neužsiima transporto priemonių ardymu, o tik prekiauja dalimis, yra akivaizdus siekis suklaidinti teismą ir išvengti administracinės atsakomybės, nes bylos medžiaga ir bendrovės vadovo paaiškinimai nekelia abejonių, kad bendrovės teritorijoje rastos ENTP ir jų dalys yra įsigyjamos siekiant išardyti ir parduoti išardytas automobilių dalis. Atkreipia dėmesį, kad sąskaitos - faktūros dėl detalių komplektų įsigijimo, neleidžia identifikuoti konkrečių automobilio detalių.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybė užtraukia ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

7. Nagrinėjamu atveju A. L. buvo nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi jis yra, vykdo nelegalią veiklą, susijusią su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymu, nebūdama registruota atliekų tvarkytojų registre, neturėdama TIPK ar TL leidimo tokiai veiklai vykdyti.

8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių III skyriaus 9 punkte įtvirtinama, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti nugabentos tik į apdorojimo įmonę, atitinkančią taisyklėse nustatytus reikalavimus. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimas ir apdorojimas turi būti vykdomas negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse, produkcijos pramonės perdirbimo įmonėse), sandėliavimo paskirties pastatuose, kitos (fermų, ūkio) paskirties pastatuose.

9. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs A. L. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nutarimą bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad A. L. kaltu pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį buvo pripažintas pagrįstai. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jokių pažeidimų nepadarė. Vien tik tai, kad A. L. kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, surinktus įrodymus ir nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apylinkės teismo nutarimu, nėra pagrindas jį pripažinti nepagrįstu ir panaikinti.

10. A. L. viso proceso metu savo kaltę dėl ANK 235 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo neigė, apeliaciniame skunde paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) negamina, neimportuoja, neeksportuoja transporto priemonių, taip pat nesurenka ir neapdoroja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Bendrovė nesurinkinėjo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, o būtent iš įmonės, užsiimančios ENTP surinkimu ir apdorojimu, pirko jau apdorotas transporto priemones, t. y. nebe pačias transporto priemones, o tinkamas antriniam panaudojimui jų dalis. Jei konkreti parduodama dalis būdavo dar neatskirta nuo kitos dalies, atsiradus pirkėjui, pirkėją dominanti dalis būdavo numontuojama ir parduodama. Taigi įmonė, turinti teisę atlikti ENTP apdorojimą ir po apdorojimo išrinkusi dalis, tinkančias pakartotiniam naudojimui, pardavė jas jam, kaip dalių komplektą, o jis savo ruožtu pardavinėjo atskiras dalis galutiniams pirkėjams. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto teiginius. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) buvo ardomos ENTP, o ne tik pardavinėjamos atskiros automobilių dalys, tinkamos antriniam panaudojimui. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė I. J. paaiškino, kad perkant iš atliekų tvarkytojų dalių komplektus, kiekviena dalis turėtų būti atskirai ir atliekų jau nebeturėtų susidaryti. Kiekvienas dalių komplektas turėtų būti užpajamuotas ir tikrai neturėtų būti transporto priemonės kėbulas su sėdynėmis, stiklais, sparnais, amortizatoriais ir visais kitais dalykais. Dalys, kai jos būna sukomplektuotos, jos būna konteineriuose ir kiekviena dalis būna kaip nors supakuota arba ne, bet konteineriuose sudėtos atskiros dalys, bet tikrai nesurinktos į vieną krūvą. Kiekviena prekė turėtų būti užpajamuota sandėlio kortele ir nei viena prekė neturėtų būti saugoma kur nors lauke, nes laikomos lauke, ant saulės, ant lietaus, prarastų savo vertę. Atliekos turi likti pas atliekų tvarkytoją – eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardytoją, tą, kuris išrenka, išardo dalis, kurios tinka pakartotiniam naudojimui, o tos atliekos, kurios lieka išardžius automobilį, būtų apskaitomos ir patektų pas galutinį atliekų tvarkytoją – metalo aikšteles, tepalų filtrų atliekų licencijuotus tvarkytojus. Taigi, iš šių I. J. paaiškinimų matyti, kad įmonėse, kurios užsiima tik automobilių dalių, tinkamų antriniam naudojimui prekyba, šios dalys negali būti viename junginyje, jos turėtų būti atskirtos, sudėtos į tam skirtus konteinerius ir laikomos ne lauke, o visos atliekos privalo likti pas atliekų tvarkytoją – ENTP ardytoją.

11. Iš byloje esančio 2020 m. spalio 26 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad atlikus neplaninį (duomenys neskelbtini) patikrinimą jos teritorijoje, kieme buvo rasta 12 vnt. automobilių kėbulų, praardytų ENTP, kai kurios jų net su valstybiniais numeriais. Tą patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos. Be kita ko, kaip matyti ir pats A. L. neneigia, kad atsiradus pirkėjui, jo norima įsigyti automobilio dalis būdavo numontuojama ir tada parduodama. Dar daugiau, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis parodė, kad nuotraukose užfiksuotų kėbulų rėmų negalima panaudoti antrą kartą, jie pagal numerį nenaudojami ir yra utilizuojami. Taigi, iš to kas išdėstyta, akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) dirba ne tik su dalimis galimomis panaudoti antrą kartą, o kartu vykdo ir ENTP ardymo veiklą, po tokio ardymo jai lieka atliekų – automobilių kėbulai, kurių pakartotinis panaudojimas, kaip minėta, yra negalimas, taip pat agregatai, kurie eksploatacijai nebetinka, padangos, etc. Taigi, (duomenys neskelbtini) privalėjo turėti TIPK arba TIK leidimus bei būti registruota atliekų tvarkytojų registre. Kadangi nei vienas iš minėtų leidimų nebuvo gautas ir įmonė nebuvo įtraukta į atliekų tvarkytojų registrą, A. L. kaltu pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį buvo pripažintas pagrįstai. Vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) teritorijoje rastų 12 vnt. automobilių kėbulų, nepripažino atliekomis, minėtos teismo išvados nekeičia ir nepaneigia fakto, jog bendrovė ardė ENTP.

12. A. L., ginčydamas savo kaltę, apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į dar 2016 m. lapkričio 30 d., po (duomenys neskelbtini) atlikto patikrinimo, surašytą patikrinimo aktą. Teigia, kad šio patikrinimo metu buvo tikrinamos analogiškos aplinkybės ir jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto teiginius. Iš byloje esančio 2016 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016 m. pagal gautą pranešimą iš „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimo transporto priemonių importo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką buvo atliekamas neplaninis (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimas. Patikrinimo akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdis – mažmeninė prekyba lengvųjų automobilių dalimis. Įmonė neturi nei TIPK, nei TI leidimo, leidimas pagal leidimų išdavimo tvarką šiai įmonei nereikalingas. Transporto priemonių importavimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką nenustatyta. Pažeidimų nenustatyta. Pirmosios instancijos teisme apklaustas šį patikrinimo aktą surašęs (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) agentūros vyresnysis valstybinis inspektorius A. K. nurodė, kad patikrinimo tikslas buvo nustatyti ar įmonė nėra transporto priemonių importuotoja. Buvo tikrinami tik dokumentai. Visada įmonėje paklausia kuo užsiima, kokia veikla vykdoma. Į patikrinimo aktą įrašytas bendro pobūdžio apibūdinimas, kurio reikalauja akto forma, kokia įmonės veikla, kokius turi dokumentus, kokių neturi. Jeigu įmonė būtų turėjusi kokį nors leidimą, jis būtų užrašęs. Tokiai įmonei, ką paaiškino įmonės atstovai, leidimai nereikalingi. Išvadoje parašė kaip sakė įmonės vadovai. Ardytojams leidimai reikalingi, tačiau patikrinimo metu tai nebuvo tikrinta, tai skirtingos sritys – importas ir ardymas. Transporto priemonių savo akimis nematė, nes tikrino tik buhalterinius dokumentus, kuriuos jam pateikė buhalterė. Taigi iš to, kas išdėstyta matyti, kad priešingai nei nurodo apeliantas, 2016 m. patikrinimo metu nebuvo tikrinta ar (duomenys neskelbtini) atlieka ENTP ardymo veiklą ir atitinkamai nustatinėjama, ar įmonei reikalingi TIPK ar TI leidimai. Šiuo atveju, pagal pateiktus buhalterinius dokumentus, buvo tikrinta tik tai, ar nėra vykdomas transporto priemonių importas. Vien tik tai, kad 2016 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akte buvo nurodyta, kad TIPK ir TI leidimai įmonei nereikalingi, nesudaro pagrindo teigti, kad 2016 m. ir 2020 m. atlikti patikrinimai analogiški. Be kita ko, kaip matyti, 2016 m. patikrinimą atlikęs inspektorius paaiškino, kad patikrinimo akte šią aplinkybę nurodė remdamasis įmonės vadovų paaiškinimais apie įmonėje vykdomą veiklą. Jam buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) užsiima mažmenine prekyba automobilių dalimis, o tam TIPK ir TI leidimai nereikalingi. Inspektorius jokio papildomo patikrinimo dėl šios aplinkybės neatliko, todėl akivaizdu, kad ir pažeidimų dėl to, nustatyti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti A. K. pateiktais paaiškinimais, kadangi nebuvo pateikta jokių juos paneigiančių duomenų.

13. A. L. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime, klaidingai nurodė, kad 2016 m. patikrinimas buvo atliekamas ne dabartinėje įmonės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o kitoje bendrovės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nors 2016 m. ir 2020 m. patikrinimo aktuose nurodyti skirtingi įmonės adresai, tačiau tai yra ta pati teritorija. (duomenys neskelbtini) teritorija patenka tiek į (duomenys neskelbtini), tiek į (duomenys neskelbtini) gatves. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, ši apylinkės teismo klaida nėra laikytina esmine, nekeičia teismo išvadų dėl A. L. kaltės ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą.

14. ANK 235 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1700 Eur. Nagrinėjamu atveju A. L. už minėto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 1 000 Eur dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad nebuvo nustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių A. L. atsakomybę aplinkybių, jis praeityje baustas administracine tvarka, tačiau ne už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, konstatuoja, kad jam paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, todėl keisti skundžiamą nutarimą šioje dalyje nėra pagrindo.

15. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 8 d. nutarimą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas