Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. T-701-1189/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-24
Bylos Nr.
T-701-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00387-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
L.
Byla Nr. T-701-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00387-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 24 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam L. (N.) F. (F.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 15 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-2363 nutarta taikyti nuteistajam L. (N.) F. (F.), gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. kovo 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu rodo pastangas koreguoti savo elgesį, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, 14 kartų skatintas, laisvės atėmimo metu užsiima darbine veikla, pagal galimybes dengia finansinius įsipareigojimus, stebimas struktūruotas nuteistojo elgesys, asmuo dalyvauja įstaigoje psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose bei užsiėmimuose, deda pastangas siekti savo tikslų nenusikalstant. Nutarime nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos rekomendacijas, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

L. (N.) F. (F.) nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 16 d.

Anksčiau teistas.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dana Rutkauskaitė pateiktu teismui atsiliepimu, prašo Komisijos priimto nutarimo netvirtinti ir netaikyti nuteistajam L. (N.) F. (F.) lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. (N.) F. (F.) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, tai yra vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs, privalomai atliktinos bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atskleidžia formaliojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Bet, kaip ir aptarta aukščiau, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo L. (N.) F. (F.) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, ši rizika nėra pakitusi nuo ankstesniojo vertinimo ir apskritai išliko stabiliai vienoda, tai yra nebuvo užfiksuotas jos pokytis nei vieno ankstesnio vertinimo metu. Atlikus paskutinįjį vertinimą, nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar egzistuoja net dešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių (lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros pažeidimai), kurie nuo paskutinio Komisijos svarstymo išliko nepakitę, kas atskleidžia aplinkybę, kad nuteistasis nuo praėjusio jo svarstymo Komisijoje, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būtų mažinama, kas vienareikšmiškai neleidžia spręsti ir dėl akivaizdžių pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kurios yra būtinos konstatuojant materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimą, ko nagrinėjamu atveju konstatuoti ir nėra teisinio pagrindo. Teismas sprendžia, jog nuteistojo elgesys, kaip neatitinkantis lygtinio paleidimo sąlygų, dar turi būti koreguojamas nuteistajam tęsiant bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje.

Taip pat iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis L. (N.) F. (F.) viso bausmės atlikimo metu, nepasižymėjo nuosekliu teigiamu elgesiu, tokia išvada darytina įvertinus tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis net tris kartus, tai yra 2019 m. gruodžio 9 d., 2020 m. vasario 18 d. ir 2022 m. kovo 28 d., buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą įstaigoje, o 2016 m. spalio 18 d. nuteistasis buvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą įstaigoje, o paskutinis pažeidimas buvo padarytas 2023 m. vasario 17 d., ir šie itin grubūs įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimai ypatingai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, o tai, kad nuteistasis pažeidimus darė praėjus ilgam laikui nuo bausmės pradžios ir jau būnant gerai susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis bei gaunant paskatinimus, neabejotinai atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į vyraujančias taisykles, kas teismui, dabartinėje pataisos stadijoje, neleidžia spręsti apie teigiamą nuteistojo nusikalstamo elgesio korekciją. Tuo tarpu paskutinis nuteistojo gautas paskatinimas buvo 2023 m. gegužės 30 d., jį įvertinus paskutinio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo kontekste, spręstina, kad teigiama nuteistojo elgesio dinamika stebima dar itin trumpą laiką ir nėra pagrįstai įtikinanti, kad nuteistasis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti vien teisėtais būdais.

Pažymėtina, kad nors nuteistojo elgesyje vyrauja apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie mažina riziką nuteistajam pakartotinai nusikalsti, o būtent tai, kad nuteistasis turės pastovią bei patvirtintą gyvenamąją vietą; noras dirbti ir dalyvauti programose bei tvirti socialiniai ryšiai su globėja, tačiau byloje esantys duomenys atskleidžia ir tai, jog nuteistasis darydamas nusikalstamas veikas nesusidūrė su išskirtiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos, tai yra turėjo pastovią gyvenamąją vietą ir tai jo niekaip nesulaikė nuo nusikaltimų darymų, be to nuteistasis turi nemažus finansinius įsipareigojimus, kuriuos nors ir dengia savanoriškai kas mėnesį pervesdamas po 10 Eur, tačiau byloje nėra duomenų apie nuteistojo galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo metu, kas palengvintų nuteistojo reintegraciją į visuomenę, todėl ši aplinkybė tik pagrįstai kelia abejonę, jog susidūrus su finansiniais sunkumais įsitvirtinant darbo rinkoje, nuteistasis gali pasielgti impulsyviai ir vėl nusikalsti, o tai dabartiniame pataisos procese, teismui dar neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis siekia reikšmingai sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, maksimaliai ir disciplinuotai koreguojant savo elgesį teigiamos dinamikos link. Aptarti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas, kaip aukščiau aptarta, struktūruotoje aplinkoje jau yra baigtas, juo labiau, kai kurie iš dinaminių kriminogeninių veiksnių būtent yra susiję su finansiniais įsipareigojimais, lėšų valdymo sunkumais. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas privalo būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje bei savo elgesį koreguojant maksimalaus teigiamo pokyčio linkme.

Pažymėtina, kad vertinant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui, negali būti sumenkinama neatliktos bausmės dalis kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo resocializacijai. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad L. (N.) F. (F.) neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 2 dienos, kuri ją įvertinus, aukščiau aptartų duomenų kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas, jį vykdant įkalinimo įstaigoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, juo labiau, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nekintanti, todėl teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo L. (N.) F. (F.) elgesyje nėra konstatuotas materialusis pagrindas, kuris yra svarbus lygtinio paleidimo taikymui, teismas nenustatė jokios nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangus, priešingai nuteistojo elgesys, nuo praėjusio jo vertinimo, išliko stabiliai toks pats, be teigiamos dinamikos, kas neleidžia spręsti, kad pats nuteistasis yra suinteresuotas savo nusikalstamo elgesio pokyčiu. Visa tai, ir aukščiau aptarta, nesudaro pagrindo spręsti, kad dabartinėje bausmės atlikimo stadijoje, lygtinio paleidimo taikymas būtų efektyvus. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. RV-23-2363.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. RV-23-2363 taikyti nuteistajam L. (N.) F. (F.) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė