- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- A5.-2207-1065/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00231-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Pažeidėjas
- V. Č.
- Kategorijos
- 1.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.14.9pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, - atstovui S. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio kodas (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dirbančio UAB „C“ direktoriumi, neteisto, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „C“ direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 2 d. ir pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 d. 1 p. nuostatas (įsigaliojusį nuo 2017-07-01), kadangi jo vadovaujamoje įmonėje leido darbininko pareigose dirbti E. P., gim. kodas (duomenys neskelbtini); esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad apie asmens darbo pradžią, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, būtu pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.
Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „C direktorius V. Č. leido 2019 m. spalio 22 d. dirbti darbininko pareigose E. P., gim. kodas (duomenys neskelbtini), gyv. kodas (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. Darbuotojas, sutikdamas dirbti darbininko-montuotojo pareigose adresu: kodas (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj., vykdė metalinių durų surinkimo darbus (dėjo spyną į duris, suko medinę plokštę prie metalo). Darbuotojas pakluso nustatytai tvarkai, turėjo dirbti darbo dienomis, buvo aprūpintas durų surinkimui darbo priemonėmis: suktuku, grąžtu, darbo rūbais.
Remiantis nustatytomis 2019-10-22 patikrinimo aplinkybėmis, liudininkų E. P., R. R., D. V. ir V. Č. paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. spalio 22 d. E. P. dirbo darbininko pareigose adresu kodas (duomenys neskelbtini), Pakruojo raj., UAB „C“ įmonės naudai, vadovaujant direktoriui V. Č. Tarp UAB „C“ direktoriaus V. Č. ir darbuotojo E. P., esant darbo santykių požymiams, nebuvo užtikrinta, kad darbuotojas E. P. pradėtų dirbti tik pasirašęs darbo sutartį, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojui ir apie asmens darbo pradžią, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pranešus VSDFV teritoriniam Pakruojo skyriui, darbuotojas E. P. dirbo nelegaliai. UAB „C“ direktorius V. Č. nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 1 p. ir 2 p., ir pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 p. (įsigaliojusio nuo 2017-07-01) nuostatas, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas nurodė, kad buvo gautas anoniminis pranešimas, kad Pakruojo rajone, S. kaime, prie bažnyčios esančiose patalpose dirba nelegaliai įdarbinti asmenys, todėl buvo atliktas patikrinimas. Nuvykus nustatyta, kad darbus vykdo UAB „C“, taip pat nustatyta, kad pirmą darbo dieną leido dirbti E. P., nesudarius darbo sutarties, kuris atliko darbus įmonės naudai, jis montavo plokštę. Prašo paskirti nuobaudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta padaręs nusižengimą. Tą dieną jis pats buvo išvykęs į J. Toje vietoje dirbęs kitas darbuotojas užgėrė, todėl jis ieškojo naujo darbuotojo ir leido tą dieną, o pats išvažiavo. Darbuotojas dirbo prie durų surinkimo, tą dieną atėjo pasižiūrėti, jis yra dirbęs įmonėje Šiauliuose, tą dieną atėjo pasibandyti. Dėl darbo užmokesčio dar nebuvo taręsi. E. P. buvo nurodyta prie durų karkaso prisukti plokštes, įdėti spyną. Objektas ten yra buvęs darželis. Paskirtos baudos mokėjimą prašo išdėstyti. Dėl padaryto nusižengimo gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Šiuo atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo požymiai, be to, ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Č. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, be jo paties savo kaltės pripažinimo, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai – rašytinė bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, paaiškinimai, VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai. Minėti bylos duomenys patvirtina, kad V. Č. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.
Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju V. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie jo baustumą administracine tvarka, laikytina, kad tokio pobūdžio nusižengimas padarytas pirmą kartą, todėl vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, V. Č. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismo vertinimu, V. Č. prašymas, atsižvelgus į parenkamos nuobaudos rūšį, pažeidėjo turtinę padėtį, nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas keturių mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 - 36 straipsniais, 95 straipsnio 1 dalimi, 630, 635-637 ir 646 straipsniais, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutarė:
V. Č. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.
Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui nuo nutarimo priėmimo dienos, kas mėnesį mokant po 250 Eur.
Bauda turi būti sumokėta per keturių mėnesių terminą nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturių mėnesių terminą nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) (ROIK: 19107749848). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.