- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-09
- Bylos Nr.
- 1A-149-349-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 83-2-00023-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė, Arnoldas Šukaitis (pran.)
- Advokatai
- Rima Keblienė
Teisėja Nijolė Bražiūnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-149-349/2010
2010 m. kovo 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, padariusio visuomenei pavojingą veiką nepakaltinamumo būsenoje – M. T. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria pripažinta, kad M. T. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą visuomenei pavojingą veiką būdamas nepakaltinamas ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
M. T. padarė šią baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką: jis 2009 m. lapkričio 4 d. apie 16 val. Rokiškio m., Respublikos g. 94, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio miesto seniūnijos patalpose – viešoje vietoje, seniūnijos darbo metu, matant pašaliniams asmenims, garsiai rėkdamas, reikšdamas nepasitenkinimą seniūnijos darbuotojų darbu, sutrikdė Rokiškio miesto seniūnijos darbą, įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. T. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir jam taikyti ambulatorinį gydymą. Skunde teigia, kad teismas už jo veiką – seniūnijos darbuotojams pasakytus žodžius – neturėjo pagrindo taikyti griežčiausios priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies – stacionarinio stebėjimo griežto stebėjimo sąlygomis. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su jį prižiūrinčiomis mama ir senele, todėl gali būti gydomas ambulatoriškai.
Teismo posėdyje asmens, padariusio visuomenei pavojingą veiką, gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas M. T. neginčija teismo nustatytų visuomenei pavojingos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam taikyta priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi.
Už padarytą visuomenei pavojingą veiką skirdamas M. T. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas rėmėsi ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, jog M. T. dėl psichikos sutrikimo yra pavojingas visuomenei ir jam reikalinga taikyti priverstinį gydymą griežto stebėjimo sąlygomis specialioje psichiatrijos įstaigoje (57 b. l.). Tokią pačią išvadą psichiatras ekspertas pakartojo ir teisiamajame posėdyje (87 b. l.).
Skundžiamoje nutartyje teismas netiksliai pacitavo psichiatro eksperto, rekomendavusio griežto stebėjimo sąlygas, išvadą, kad neva tai psichiatras ekspertas nurodė M. T. esant ypač pavojingu visuomenei asmeniu, nors tokios formuluotės išvadoje nėra. Teisiamajame posėdyje papildomų paaiškinimų ar papildymų psichiatras ekspertas nedavė.
BK 98 straipsnyje pateikiamas priverčiamųjų medicinos priemonių rūšių sąrašas. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare.
M. T. pripažintas nepakaltinamu ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė už viešosios tvarkos pažeidimą, kuris pasireiškė garsiu rėkavimu, nepasitenkinimo seniūnijos darbuotojų darbu reiškimu, dėl ko buvo sutrikdytas Rokiškio miesto seniūnijos darbas. Taigi jo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nebuvo susijusi su kėsinimusi į žmogaus gyvybę ar sveikatą. Be to, jis dėl savo psichikos sutrikimo nėra ypač pavojingas aplinkiniams. Teismo išvados apie būtinumą taikyti M. T. pačią griežčiausią priverčiamąją medicinos priemonę neatitinka bylos aplinkybių, todėl teismo nutartis keičiama, paskiriant švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę. Tai, kad ekspertizės akte nurodyta, jog M. T. gatvėje užpuolė moterį, vedžiojančią šunį, grasino nužudyti, puolė su peiliu, negali būti pagrindas konstatuoti, jog M. T. kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, nes skundžiama nutartimi tokios visuomenei pavojingos veikos aplinkybės nebuvo nustatytos.
Apelianto prašymas taikyti jam ambulatorinį stebėjimą šiuos metu negali būti tenkinamas. Ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. M. T. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 2009 m. lapkričio 4 d. Jo psichinė būklė šiuo metu dar nėra pagerėjusi tiek, kad gydymą būtų galima tęsti ambulatoriškai.
Pažymėtina, kad pagal BK 98 straipsnio 6 dalį teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, o pagal BPK 405 straipsnį minėtus klausimus sprendžia teismas pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą. Esant pagrindui sveikatos priežiūros įstaiga galės kreiptis į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies M. T. pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį pakeisti:
M. T., padariusiam BK 284 str. 1 d. numatytą visuomenei pavojingą veiką nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.