- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-08
- Bylos Nr.
- e2-26058-1099/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Talino 10“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Talino 10“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos skolos, kuri atsirado iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kesko Senukai Lithuania“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo priteisti iš atsakovės UAB „Talino 10“ 2 386 Eur skolą, 77,55 Eur delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 11 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodo, kad šalys 2024 m. balandžio 3 d. sudarė Sutartį Nr. 24/00485 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė – jas pirkti ir atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. Anot ieškovės, Sutarties ir sąskaitų faktūrų Nr. SSA002436259 bei Nr. SSA002434772 pagrindu atsakovei pardavė, o atsakovė nupirko iš ieškovės prekių iš viso už 2 586 Eur sumą.
4. Aiškina, kad pagal Sutartį atsakovė privalėjo apmokėti už įsigytas prekes ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Nurodo, kad 2025 m. vasario 28 d. atsakovės dalis skolos buvo padengta pervedant ieškovei 200 Eur. Atsakovės pervestais 200 Eur buvo visiškai padengta sąskaita faktūra Nr. SSA002434772 ir dalis sąskaitos faktūros Nr. SSA002436259. Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. laiku neatsiskaitė už įsigytas prekes ir liko skolinga 2 386 Eur.
5. Ieškovė pažymi, kad šalys Sutartyje susitarė, jog atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, atsakovė moka ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti už prekes dieną, todėl ieškovė apskaičiavo atsakovei mokėtiną 77,55 Eur delspinigių sumą.
Šalies argumentai
6. Ieškovės teigimu, siekdama atgauti skolą iš atsakovės, jai nuolat siuntė pranešimus su raginimais apmokėti skolą už išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovė į siunčiamus pranešimus nereagavo, nedengė įsiskolinimo, nebandė susisiekti su ieškove su prašymu išdėstyti susidariusį įsiskolinimą ir sudaryti galimybę skolą mokėti dalimis. Taigi, atsakovė nesistengė dėl susidariusio skolos apmokėjimo ir nedėjo visų įmanomų pastangų siekdama sumažinti skolą ieškovei.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Talino 10“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
8. Nurodo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės šioje byloje, nes 2 386 Eur skola už neva neapmokėtas prekes buvo išskaityta iš ieškovės darbuotojos V. S. atlyginimo per trijų mėnesių laikotarpį. Anot atsakovės, tokiu būdu ieškovė faktiškai atgavo visas tariamai priklausančias lėšas ir dėl to skolos nebeliko, todėl šiuo atveju reikalavimas yra pareikštas asmens, kuris nėra patyręs žalos, atitinkamai ieškinys turi būti atmestas.
9. Pažymi, kad darbdavys negali vienašališkai spręsti apie darbuotojo atsakomybę ar inicijuoti atlyginimo išskaitų be teisinio pagrindo. Teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti atliekamos tik turint rašytinį darbuotojo sutikimą, vykdant teismo sprendimą ar esant aiškiai numatytam įstatymui. Pasak atsakovės, šiuo atveju V. S. ne tik nepasirašė jokio sutikimo dėl skolos padengimo UAB „Talino 10“ vardu, bet, kiek žinoma, ir apskritai nesutiko su jai taikyta nuobauda – atlyginimo sumažinimu.
10. Pabrėžia, kad ieškovės ieškinys ne tik neturi materialinio pagrindo, bet ir reiškiamas pažeidžiant esminius teisingumo principus, nes iš viešai žinomų ir ieškovės paaiškinimų matyti, jog net atsakovei sumokėjus nurodytą sumą, ieškovės darbuotojai atlyginimas nebūtų grąžintas, todėl ieškovė siekia dvigubos finansinės naudos gavimo. Anot atsakovės, dėl minėtų priežasčių ieškinys turi būti vertinamas ne tik per civilinės teisės prizmę, bet ir per darbo teisės normų pažeidimų aspektą.
11. Teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2025 m. liepos 8 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2025 m. liepos 1 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus. Nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šio sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų iš šalių nebuvo gauta.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
12. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad šalys 2024 m. balandžio 3 d. sudarė Sutartį Nr. 24/00485, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, o atsakovė – jas pirkti ir atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka.
13. Sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad pirkėjas (atsakovė) apmoka pardavėjui (ieškovei) už prekes ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos, sumokėdamas visą prekių kainą.
14. Nustatyta, kad Sutarties ir 2025 m. vasario 10 d. išrašytų dviejų sąskaitų faktūrų pagrindu ieškovė atsakovei pardavė, o atsakovė nupirko prekių iš viso už 2 586 (2 514 + 72) Eur sumą (byloje ginčo dėl šios aplinkybės nekilo).
15. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2025 m. vasario 28 d. atsakovė ieškovei sumokėjo tik 200 Eur sumą, kurios viena dalis padengė sąskaitą faktūrą Nr. SSA002434772, o kita dalis padengė dalį sąskaitos faktūros Nr. SSA002436259.
16. Iš ieškovės pateiktų pranešimų nustatyta, kad ieškovė 2025 m. kovo 12 d., 2025 m. kovo 22 d., 2025 m. balandžio 1 d. ir 2025 m. balandžio 11 d. pranešimais informavo atsakovę, jog ši neapmokėjo skolos už išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. SSA002436259 bei ragino atsiskaityti su kreditore.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl skolos priteisimo
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
18. Sutarties 1.1 punkte buvo nurodyta, kad pardavėjas (ieškovė) šioje sutartyje numatytais atvejais ir tvarka parduos prekes, o pirkėjas (atsakovė) jas pirks ir nustatyta tvarka už jas atsiskaitys. Sutarties 2.2 punkte, kaip minėta, buvo nurodyta, jog pirkėjas apmoka pardavėjui už prekes ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo datos, sumokėdamas visą prekių kainą.
19. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė 2025 m. vasario 10 d. atsakovei išrašė sąskaitą faktūrą Nr. SSA002434772 72 Eur sumai ir sąskaitą faktūrą Nr. SSA002436259 2 514 Eur sumai. Taigi, ieškovė atsakovei išrašė minėtas sąskaitas faktūras už atsakovės iš ieškovės įsigytas prekes bendrai 2 586 Eur sumai. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas 2025 m. vasario 10 d. krovinio važtaraštis Nr. TRV000088181, kurį prekių gavimo ir priėmimo momentu pasirašė pati atsakovė (jos atstovas). Taip pat iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad 2025 m. vasario 28 d. atsakovė ieškovei už prekes bankiniu pavedimu sumokėjo tik 200 Eur. Duomenų, kad buvo atlikta daugiau mokėjimų, į bylą nėra pateikta (atsakovė šių aplinkybių neįrodė/net neįrodinėjo). Taigi, remiantis pateikta informacija, darytina išvada, jog per Sutarties 2.2 punkte nurodytą terminą atsakovė neatsiskaitė su ieškove ir liko jai skolinga 2 386 Eur.
20. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodytos skolos bei jos dydžio iš esmės neginčija, tik nurodo, jog ieškovė prašomos priteisti iš atsakovės skolos sumą jau išskaitė iš savo darbuotojos atlyginimo.
21. Teismas pažymi, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Tai reiškia, jog atsakovė įsipareigojo iš ieškovės pirkti prekes ir per nustatytą terminą už jas atsiskaityti, o ieškovė įsipareigojo nustatytais atvejais ir tvarka parduoti prekes. Iš byloje pateiktos medžiagos matoma, kad ieškovė įvykdė savo prievolę ir perdavė prekes atsakovei, o atsakovė šias prekes priėmė, bet per nustatytą terminą už jas neatsiskaitė, t. y. neįvykdė savo prievolės. Teismas neturi pagrindo sutikti su aukščiau nurodytais atsakovės argumentais ir, visų pirma, pažymi, kad atsakovė kartu su atsiliepimu nepateikė visiškai jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jos nurodomas aplinkybes (dėl galimų išskaitų iš ieškovės darbuotojos); antra, teismo vertinimu, atsakovės nurodomi galimai susiklostę darbo santykiai tarp darbdavio-ieškovės ir jos darbuotojos yra šių asmenų vidiniai santykiai, kurie sprendžiami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir nėra niekaip susiję su trečiaisiais asmenimis, t. y. šiuo atveju atsakove, tuo labiau su pirkimo-pardavimo santykiais, susiklosčiusiais tarp ieškovės ir atsakovės. Taigi, ieškovės ir jos darbuotojos darbo teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas ir neturi teisinės reikšmės nagrinėjant ginčą dėl skolos priteisimo iš atsakovės už ieškovės parduotas prekes.
22. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 2 386 Eur skolą už atsakovės iš ieškovės įsigytas prekes pagal sąskaitą faktūrą, išrašytą 2025 m. vasario 10 d., yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl delspinigių priteisimo
23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 77,55 Eur delspinigius už 65 dienų laikotarpį, apskaičiuotus nuo laiku neapmokėtos sumos, taikant 0,05 proc. delspinigių normą už kiekvieną praleistą atsiskaityti už prekes dieną.
24. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).
25. Sutarties 4.1 punkte buvo nustatyta, kad pirkėjas, neatsiskaitęs su pardavėju terminais, numatytais šioje Sutartyje, moka už kiekvieną pavėluotą dieną pardavėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos; delspinigiai skaičiuojami už visą laikotarpį iki galutinio atsiskaitymo su pardavėju.
26. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į ieškinį iš esmės neginčija ieškovės prašomų priteisti delspinigių bei jų dydžio; nors su jais ir nesutinka, tačiau dėl šių nesutikimo motyvų (kad ieškovė galimai skolą išskaitė iš savo darbuotojos algos) jau pasisakyta aukščiau šiame sprendime, todėl pakartotinai teismas jų šioje dalyje nekartoja.
27. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 77,55 Eur delspinigius už 65 dienų laikotarpį, apskaičiuotus nuo laiku neapmokėtos sumos, taikant 0,05 proc. delspinigių normą už kiekvieną praleistą atsiskaityti už prekes dieną, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl skolos išieškojimo išlaidų
28. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas), taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Iš tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių bei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų teismas nustatė, kad šalių santykiai atitinka šiame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl ieškovė turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas ir kitas kompensacijas. Ieškovei įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, ji turi teisę be įspėjimo iš skolininkės (atsakovės) gauti ir 40 Eur sumą (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur suma.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
29. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.
30. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
31. Pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotąją palūkanų normą. Atsižvelgiant į tai, kad vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma ieškinio priėmimo metu (pirmąjį metų pusmetį) viršijo 3 proc. (2025 m. sausio 1 d. ji sudarė 3,15 proc.), ieškovės prašomos priteisti 11 (8 + 3) proc. dydžio palūkanos neviršija Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytos palūkanų normos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad ieškinys tenkintas, iš atsakovės ieškovei priteistinos 11 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 503,55 Eur (2 386 Eur + 77,55 Eur + 40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 56 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis.
34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 56 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei patirtos bylinėjimosi išlaidos (kurių atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir nepateikė) neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Talino 10“ dėl skolos priteisimo tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Talino 10“, j. a. k. 304299948, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“, j. a. k. 234376520, 2 386 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) skolos, 77,55 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 55 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų, 11 (vienuolikos) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 503,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.