Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. skundą suinteresuotam asmeniui Lazdijų r. 2-ojo notaro biuro notarei Rasytei Gudienei dėl notaro veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad pareiškėjai užkirstas kelias disponuoti turtu – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kadangi paaiškėjo, kad butas bendrąja nuosavybe galimai priklausė ir pareiškėjos sutuoktiniui P. L., mirusiam (duomenys neskelbtini). Taip pat būnant santuokoje, pareiškėjai nežinant, 2005 m. galimai buvo sudarytas ir neteisėtai patvirtintas P. L. testamentas, pagal kurį galimai testamente buvo nurodyta ir po jo mirties įpėdiniams neteisėtai perduota ir pareiškėjos turto dalis. Esant tokioms aplinkybėms atsirado būtinybė susipažinti su mirusiojo sutuoktinio P. L. palikimo byla, kad būtų galima išspręsti nekilnojamojo turto – buto, esančio Ateities g. 5-25, Druskininkuose, nuosavybės klausimą, esant reikalui pateikti ją teismui, kreipiantis dėl juridinio fakto įsigijimo asmeninės nuosavybės teise arba dėl palikimo priėmimo, pradedant valdyti daiktą, nustatymo. Taip pat byla reikalinga norint įsitikinti ar nebuvo P. L. įpėdiniams pagal testamentą neteisėtai perduota ir pareiškėjos turto dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Iš Nekilnojamojo turto Registro duomenų bazės išrašo (el. b. l. 18-24) akivaizdu, kad į pareiškėjos minimą butą nei nuosavybės nei paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti. Todėl ir jos teisės disponuoti šiuo turtu nebuvo pažeistos.

Skunde pareiškėja taip pat nurodo, kad jai nežinant 2005 m. buvo sudarytas ir galimai neteisėtai patvirtintas P. L. testamentas, pagal kurį testamente buvo nurodyta ir po jo mirties įpėdiniams neteisėtai perduota pareiškėjos turto dalis. Iš išrašo apie asmens palikimą, gautą iš testamentų registro (el. b. l.25) akivaizdu, kad P. L. 2005-02-14 sudarė oficialų testamentą

Testamentas – tai vienašalis sandoris, kuriuo testatorius nurodo kitų asmenų teises į jo turtą po jo mirties. Testamentą testatorius sudaro savo valia ir testamento sudarymo metu nei testatoriui nei notarui neprivalu aiškintis koks turtas yra paliekamas. Pareiškėja mano, kad 2005 m. buvo sudarytas ir galimai neteisėtai patvirtintas P. L. testamentas, ir po jo mirties įpėdiniams neteisėtai perduota ir pareiškėjos turto dalis. Tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, tai ir liko tik prielaida ar pareiškėjos manymas.

Kaip jau anksčiau buvo minėta, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Notarai, kaip valstybės įgalioti asmenys, savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, paklūsta tik įstatymui. Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei potvarkiais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos norminiais aktais (Notariato įstatymo 13 straipsnis). Notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams (Notariato įstatymo 14 straipsnis).

Iš pateikto P. L. mirties įrašo akivaizdu, kad P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 straipsnį, kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš prie skundo pridėtų dokumentų akivaizdu, kad pareiškėja į notarą nesikreipė, todėl sutinkamai su Notariato įstatymo 14 straipsniu pažymos apie notarinius veiksmus ir kopijos dokumentų išduodamos tik asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami veiksmai, ar jų įgaliotiniams, į tokių asmenų ratą pareiškėja nepatenka, todėl notarė prašomos informacijos bei dokumentų paveldėjimo byloje nedalyvaujančiam asmeniui negalėjo suteikti.

Įvertinus išdėstytą, pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas, nustačius, kad notaras tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjai jos prašomus dokumentus bei suteikti informaciją, todėl pareiškėjos skundas yra nepragrįstas ir netenkintinas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 443, 511 - 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos O. K. skundą dėl notarės Rasytės Gudienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.