Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria nutarta tenkinti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnybos arba skyriaus) teikimą ir panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu nuteistajam A. P. paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams bei skirti įpareigojimai: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. A. P. į probacijos tarnybos registrą įtrauktas 2015 m. gruodžio 23 d. 2017 m. balandžio 24 d. Probacijos skyriaus viršininko įsakymu Nr. M7-289, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 22 straipsniu, A. P. buvo laikinai sustabdytas priežiūros vykdymas nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. birželio 17 d. Probacijos pabaiga - 2018 m. kovo 14 d. Probacijos tarnyba A. P. priežiūros laikotarpiu 4 kartus kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su teikimais dėl A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo – 2016 m. rugsėjo 12 d. (85-86 b. l.), 2016 m. spalio 14 d. (96-97 b. l.), 2017 m. kovo 3 d. (143-144 b. l.) ir 2017 m. rugsėjo 27 d. (195-197 b. l.). Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi A. P. paskyrė papildomą pareigą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (148-149 b. l.). 2017 m. lapkričio 10 d. teikimu Probacijos tarnyba vėl kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, siūlydamas nuteistajam A. P. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimą tenkino ir panaikino Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu A. P. paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas konstatavo, kad nuteistasis A. P. piktybiškai nevykdo paskirto teismo įpareigojimo nevartoti alkoholio, taip pat nevykdo ir kitų pareigų - neatvyksta į probacijos skyrių individualiam darbui. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis nevertas teismo pasitikėjimo, nes jis nekeičia savo gyvenimo būdo, nėra linkęs keisti savo elgesį, mąstymą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, nes bausmės vykdymo atidėjimas neturėjo jokio poveikio nuteistajam A. P., jis daro naujus nusikaltimus, nevykdo paskirtų teismo įpareigojimų – vartoja alkoholį, nesilanko probacijos skyriuje ir nebendradarbiauja su probacijos pareigūnais.Nuteistasis A. P. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį. Skunde nurodo, kad teismas neįsigilino į visas bylos aplinkybes. Teigia, kad nors Probacijos skyrius jį įpareigojo susirasti darbą, tačiau jam yra paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, dėl ko jis neturi galimybės įsidarbinti. Taip pat nurodo, kad yra neįgalus. Pabrėžia, kad gyvena šeimoje, kurioje augina mažametį vaiką, nori matyti, kaip jis auga. Tvirtina, kad pasimokė iš savo klaidų, nori gyventi pilnavertį gyvenimą, mokėti mokesčius. Nurodo, kad šiuo metu lankosi pas psichologę, stengiasi nebevartoti alkoholio. 2017 m. gruodžio 11 d. nuteistasis A. P. Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jis serga pleuritu (kodas pagal TLK-10-AM) J901, lėtiniu kepenų funkcijų nepakankamumu (kodas K72.1), kepenų ciroze (kodas K74.6), hepatomegalija su splenomegalija (kodas R16.2), gelta (kodas R17), ascitu (kodasR18), lėtiniu pankreatitu (kodas 86.1). Atsižvelgdamas į tai nuteistasis nurodo, kad šiuo atveju būtina spręsti klausimą, ar nėra pagrindo jam taikyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 1R-308/V-1247 ir išsiaiškinti, ar ligos, kuriomis jis serga, neįtrauktos į ,,Sunkių nepagydomų ligų sąrašą“, kuriomis sergant kalinimas negalimas. Pabrėžia, kad tame sąraše VII skyriuje 28 punkte numatyta, kad sergant bet kokios kilmės kepenų ciroze su C laipsnio hepatoceliuliniu kepenų funkcijos nepakankamumu bei tam tikru ascitu kalinimas negalimas. Atsižvelgdamas į tai nuteistasis prašo atlikti teismo medicininę ekspertizę ir atsakyti į klausimus, ar jis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Atsiliepimų į nuteistojo A. P. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „D. E. probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo.Probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu, tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai). Teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nuteistajam A. P. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas teismui konstatavus, jog nuteistasis piktybiškai nevykdo teismo įpareigojimo nevartoti alkoholio, neatvyksta į probacijos skyrių individualiam darbui, daro naujas nusikalstamas veikas (jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12488-17 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį). Šiuo atveju sutiktina su Probacijos skyriaus ir apylinkės teismo padaryta išvada, jog nuteistasis dėl nepateisinamų priežasčių nevykdė jam teismo paskirtų įpareigojimų, dėl ko buvo formalus pagrindas naikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau susipažinus su prie nuteistojo skundo pridėta informacija (Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr.3767) matyti, kad nuteistajam yra nustatytas tik 40% darbingumas dėl jam diagnozuotų įvairių susirgimų, kurių dalis patenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtinto aprašo 1 priedo 28 punkte nurodytų sunkų nepagydomų ligų sąrašą. Šiame punkte nurodyta, kad prie sunkių nepagydomų ligų priskiriamas bet kokios kilmės kepenų cirozė su C laipsnio hepatoceliuliniu kepenų funkcijos nepakankamumu pagal Child-Pugh klasifikaciją (bilirubino koncentracijos > 51 mmol/l, albumino koncentracija < 28 g/l, protrombino aktyvumas < 38 %, vidutinis ar gausus ascitas, vidutinė ar ryški encefalopatija).Nagrinėjamu atveju sutiktina su nuteistuoju, kad tiek Probacijos tarnyba, tiek teismas turėtų spręsti klausimą dėl galimybės atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos. BK 76 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad probuojamasis taip pat turi teisę į atleidimą nuo bausmės. BK 76 straipsnyje nėra konkrečiai įvardytos bausmės, nuo kurių atlikimo asmuo gali būti atleistas dėl ligos, todėl, atsižvelgus į tokį reglamentavimą, asmuo turėtų būti atleidžiamas nuo visų BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų bausmių atlikimo. Juolab, kad Probacijos įstatyme yra numatyta, kad probacijos vykdymo pabaiga yra teismo nutartis atleisti nuo bausmės vykdymo (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, yra medicinos, o ne teisės klausimas ir išvadą, ar asmuo serga sunkia nepagydoma liga, pateikia gydytojų komisija. Pažymėtinas, kad spręsdamas šį klausimą teismas privalo atsižvelgti ne tik į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir ligos pobūdį.Apygardos teismas daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nuteistojo pateiktas prašymas skirti teismo medicininę ekspertizę, kurios metu būtų atsakyta į klausimus, ar nuteistasis A. P. gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, negali būti tenkinamas, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas atskira procesine tvarka. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis dėl nuteistojo A. P. pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą tenkinti iš dalies.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą - Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo A. P. ir pasiuntimo atlikti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendį atmesti.

Įpareigoti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrių toliau vykdyti nuteistojo A. P. priežiūrą ir imtis teisės aktuose numatytų priemonių nustatant, ar nuteistasis serga sunkia nepagydoma liga.

Nutartis neskundžiama.