Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-13 · Civilinė byla Nr. 2-277/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-13
Bylos Nr.
2-277/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02622-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Penkių kontinentų“
Trečiasis asmuo
uždarosioms akcinėms bendrovėms „Contestus projektai“, „Daila“
Civilinė byla Nr. 2-277/2014
Teismo proceso Nr. 2-55-3-02622-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2581-798/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Penkių kontinentų“ investicijos, tretiesiems asmenims uždarosioms akcinėms bendrovėms „Contestus projektai“, „Daila“ dėl kainos už atliktus darbus ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas dėl skolos už rangos darbus ir delspinigių priteisimo

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Magirnis“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Penkių kontinentų“ investicijos 190 306,17 Lt skolą už atliktus rangos darbus, 16 416,66 Lt delspinigių, 7,38 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovas taipogi prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto areštą 206 722,83 Lt sumai.

Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas motyvavo didele ieškinio suma bei atsakovo delsimu atsiskaityti kaip įrodymu suponuojančiu egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymu negalimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog atsakovas nevykdo įsipareigojimų, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas bei trečiasis asmuo UAB „Contestus projektai“ iki šiol nepagrįstai kaltina ieškovą bei jo samdytą subrangovą netinkamai ir ne laiku atlikus darbus, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas specialiai vengia atsiskaityti su ieškovu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Magirnis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas teigia, kad atsakovas turi mažiau turto nei įsipareigojimų (20 839 884 Lt/28 927 208 Lt), o trumpalaikiai įsipareigojimai yra beveik 17 000 000 Lt. Be to, pastaruosius dvejus metus atsakovo veikla yra itin nuostolinga (2011 metais patirtas 1 642 239 Lt nuostolis, o 2012 metais – 988 820 Lt). 95 procentai viso atsakovo turimo nekilnojamojo turto yra jo vystomame nekilnojamojo turto objekte, kuriame darbus atliko ir ieškovas. Šiame objekte yra suformuoti atskiri turto vienetai (butai, administracinės patalpos), kuriems taikomi apribojimai arba jie perleidžiami tretiesiems asmenims. Taigi atsakovas ne tik mažina savo turto apimtį, bet ir likusią dalį apsunkina įvairiais suvaržymais (hipoteka, įsipareigojimais neperleisti turto ir kt.).

2. Apeliantas pažymi, kad nors atsakovas atsisako priimti darbus, tačiau jie yra perduoti vienašališkai ir jų perdavimas nėra ginčijamas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai tvirtina, kad atsakovas yra suformavęs atskirus turtinius vienetus, įregistravęs nuosavybės teises tuo pagrindu, kad yra pateiktos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Penkių kontinentų“ investicijos prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis teigia, kad teismas turėtų atsisakyti priimti kartu su atskiruoju skundu pateikiamus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Skunde minimų turtinių vienetų pardavinėjimas yra atsakovo veikla, iš kurios jis gauna pelną, bet ne įrodymas apie jo nesąžiningumą. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso tik nekilnojamojo turto objektai vystomame objekte ir tą patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai. Realios atsakovo turtinės padėties neatspindi apelianto pateiki jo finansinės atskaitomybės dokumentai, nes 2012 metais atsakovas vystė nekilnojamojo turto projektą, kurio statybos jau eina į pabaigą – pradėti turto pardavimai bei atgaunami pinigų srautai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turėtų neigiamą poveikį atsakovo tiesioginiai ūkinei – komercinei veiklai, ją iš esmės sutrikdytų, kadangi atsakovas negalėtų gauti pajamų iš turto pardavimo, būtų priverstas pažeisti su pirkėjais sudarytas preliminariąsias sutartis. Atsakovas taipogi pažymi, kad atsisako mokėti ieškovui už jo atliktus darbus, kadangi pastarieji neatitinka kokybės reikalavimų, be to, ieškovas nėra atskaitęs sulaikytų sumų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino reikalavimą dėl skolos priteisimo pareiškusio ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 206 722,83 Lt reikalavimo dydžio sumai (CPK 320, 338 straipsniai).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra siejamas su dvejomis sąlygomis: tikėtinu ieškinio reikalavimų pagrįstumu bei realių prielaidų, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Ketuva“ v. UAB „Minikė“ ir kt., bylos Nr. 2-737/2012).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Jeruzalės boulingo klubas“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. K. ir kt. v. E. O. ir kt., bylos Nr. 2-210/2013). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Santeka“ v. UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 2-447/2009; 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Memsta“ v. A. L., bylos Nr. 2-22/2012).

Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl to, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti, t.y. kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, nėra. Tą de jure pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas specialiai vengia atsiskaityti su ieškovu bei gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus, ar neteisėtus veiksmus. Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta, o ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti patenkintas.

Pagal byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovo skolą už atliktus statybos rangos darbus ir delspinigius, iš viso - 206 722,83 Lt. Pagrindo abejoti šios sumos tikėtinu pagrįstumu nenustatyta. Sutiktina su tuo, kad didelė reikalavimo suma per se ne visuomet suponuoja esant grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymui nebeįmanomu, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti visetą faktinių aplinkybių, susijusių su poreikiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pvz., ginčo pobūdį, atsakovo turimo turto sudėtį ar vykdomos veiklos pobūdį ir kt.). Iš ieškovo pateiktų duomenų, kurie, beje, yra viešai prieinami (CPK 179 straipsnio 3 dalis) – atsakovo 2012 m. gruodžio 31 d. balanso, matyti, kad atsakovo turimo turto vertė yra 23 566 893 Lt, iš kurio nekilnojamas turtas - 20 839 884 Lt, tuo tarpu įsipareigojimai sudaro 28 927 208 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 16 952 983 Lt. Taigi atsakovo skolos viršija visą įmonės turimą turtą, kurio esminę dalį pagal šalių paaiškinimus sudaro nekilnojamojo turto projektas, kuriame ieškovas vykdė statybos rangos darbus. Atsakovas pripažįsta, kad šiai dienai jau vykdo minėto nekilnojamojo turto projekto dalių – butų ir kitų patalpų, pardavimą. Pagal 2012 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovas 2011 metais patyrė 1 642 239 Lt nuostolį, o 2012 metais – 988 820 Lt. Tokie atsakovo veiklos finansiniai rodikliai (nuostolinga veikla, neigiamas balanse įrašyto turto ir skolų santykis) ir aplinkybės apie atsakovo vykdomą pagrindinio nuosavybės teise turimo turto komplekso pardavimą implikuoja, jog siekiant užtikrinti faktinės situacijos status quo – atsakovo turimo turto masės minimumo stabilumą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tikslinga taikyti ieškovo prašomą turto areštą reikalaujamos priteisti sumos (206 722,83 Lt) apimtyje.

Įvertinus tai, kad egzistuoja tikimybė, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovo turto gali ir neužtekti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui arba tokio teismo sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti, yra pagrindas areštuoti atsakovo turtą neviršijant ieškinio sumos. Todėl apskųsta teismo nutartis naikinama ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas – ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą neviršijant 206 722,83 Lt sumos. Siekiant užtikrinti mažiausią atsakovo teisių varžymą atsakovui priklausančias turtines teises ir/ar pinigines lėšas leidžiama areštuoti trūkstamai sumai tik tuo atveju, jeigu nekilnojamojo ar/ir kilnojamojo turto neužtenka ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Taipogi nustatytina, kad tuo atveju, jeigu būtų areštuotos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, iš šių lėšų leidžiama atlikti įstatymų nustatytus privalomuosius mokėjimus, atsiskaityti su darbuotojais ir ieškovu (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 2 dalis).

Asmuo, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikęs motyvuotą prašymą, gali prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pakeisti vieną priemonę kita ar užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 146, 148, 149 straipsniai).

Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - patenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ (juridinio asmens kodas 124600620, buveinė – Žirmūnų g. 68, Vilnius) reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Penkių kontinentų“ investicijos (juridinio asmens kodas 124600620, buveinė – Lakūnų g. 3A, Vilnius) priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą neviršijant 206 722,83 Lt sumos. Nesant ar nepakankant minėto atsakovo turto, trūkstamai sumai leidžiama areštuoti atsakovui priklausančias turtines teises ir/ar pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Tuo atveju, jeigu būtų areštuotos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, leisti iš areštuotų lėšų atlikti įstatymų nustatytus privalomuosius mokėjimus, atsiskaityti su darbuotojais ir ieškovu.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė