Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-823-1078/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
1-823-1078/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06156-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-823-1078/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06156-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjo išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1953 m. rugpjūčio 28 d., Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011 m. spalio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 30 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. būdamas (duomenys neskelbtini) pirmininku ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 punkto nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal to paties įstatymo 4 straipsnį „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“ būdamas atsakingu už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas organizuoti ir kontroliuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, neorganizavo ir netvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos, taip, kad į apskaitą būtų įrašytos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 punkto nuostatą, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, 4 punkto nuostatą, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį; Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, 9 punkto nuostatą, kad „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas; Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis; Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui <...> pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą“, 16 punkto nuostatą, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, į buhalterinę apskaitą ir registrus neįtraukė: - 18 operacijų, kai J. K. išėmė iš (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios banko sąskaitos 516 970,00 Lt (149 724,86 Eur); - grynųjų pinigų operacijos, pagal kasos pajamų orderio kvitą 2013 m. spalio 15 d. Nr. JK 7, 50 000,00 Lt (14 481,00 Eur); - grynųjų pinigų operacijos, pagal kasos pajamų orderio kvitą 2007 m. liepos 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 368 750,00 Lt (106 797,38 Eur); - įsipareigojimų operacijos (pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį bankroto byloje buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bankroto dienai sumai 206 344,99 Eur (A. L. – 86 886,00 Eur, UAB „Alsunga“ – 110 055,60 Eur, UAB „ReGroup projektavimas“ – 9 403,39 Eur), tokiu būdu E. K. privalėdamas organizuoti ir tvarkyti, neorganizavo ir netvarkė teisės aktų reikalaujamos (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos, todėl dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 29 d. iki 2016 m. liepos 13 d.

Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. K. kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad 2006 m. vasario 15 d. buvo užregistruota (duomenys neskelbtini). Bendrijos steigėjai buvo jis, jo brolis J. K., P. M.. Bendrija buvo įsteigta tikslu (duomenys neskelbtini) sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyti komercinės -gyvenamosios paskirties pastatą, tai yra bendrija turėjo padaryti teritorijos detalųjį planą, pastato projektą, užtikrinti statybų finansavimą, taip pat keliais etapais rangos būdu pradėti statyti pastatą. Tuo tikslu 2006 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta projektavimo darbų rangos sutartis su UAB ,,Projestos projektai“, po to buvo pasirašyta sutartis su UAB ,,Veduta“. Gyvenamųjų namų statybos bendrija įmonei UAB ,,Veduta“ projektavimo darbams, detaliojo plano ruošimui, statybos leidimo gavimui sumokėjo grynais bei pavedimais į sąskaitą 918 00 Lt avansą. J. K. iš Bendrijos sąskaitos grynais paėmė įvairias pinigų sumas bei grynais sumokėjo UAB ,,Veduta“, jų prašymu. UAB ,,Veduta“ neatliko darbų, už kuriuos jai buvo sumokėtas avansas apie 918 00 Lt, ir nurodytos sumos (duomenys neskelbtini) negrąžino. Dėl apklausos metu jam pateiktos 2013 m. spalio 15 d. kasos pajamų orderio kvito kopijos Serija JK Nr. 7 gali pasakyti, kad šį kasos pajamų orderio kvitą išrašė jis. Pagal šį kasos pajamų orderį jis grynais iš UAB ,,Alsunga“ paėmė 50 000 Lt. Juos atidavė vienam iš kreditorių, kuris kreipėsi į jį kaip į bendrijos pirmininką. Tačiau šiandien negali tiksliai pasakyti, kokiam kreditoriui buvo sumokėta minėta pinigų suma, turėjo būti dokumentas, patvirtinantis, kad pinigus sumokėjo, tikriausiai pakvitavimas. Dėl (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo paaiškino, kad jam tampant bendrijos pirmininku buhalterės bendrijoje nebuvo. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos netvarkė, nes nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos, išskyrus minėto detalaus plano patvirtinimo procedūras. (duomenys neskelbtini) būtų pradėjusi vesti buhalterinę apskaitą gavus statybos leidimą (t. 4, b. l. 139-140).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas E. K. parodė, kad jam apklausos metu buvo pateikta 2013 m. spalio 15 d. kasos pajamų orderio kvito kopija Serija JK Nr. 7. Šį kasos pajamų orderio kvitą išrašė jis. Pagal šį kasos pajamų orderį grynais iš UAB ,,Alsunga“ paėmė 50 000 Lt. 2013 m. spalio 21 d. šiuos pinigus, t. y. 50 000 Lt, grynais atidavė (duomenys neskelbtini) kreditoriui S. M. skolos dengimui. S. M. 2007 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo (duomenys neskelbtini) 300 000 Lt (86 886 EUR) avansą pagal 2007 m. birželio 29 d. preliminarią sutartį dėl būsimo žemės sklypo ir būsimos gyvenamojo namo mainų sutarties. Pateikė tai patvirtinantį dokumentą – 2013 m. spalio 21 d. Pakvitavimą dėl dalinio skolos grąžinimo S. M. (t. 4, b. l. 145).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas E. K. dėl (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo parodė, kad jam tampant bendrijos pirmininku buhalterės bendrijoje nebuvo. (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos netvarkė, nes nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos, išskyrus detalaus plano patvirtinimo procedūras. (duomenys neskelbtini) būtų pradėjusi vesti buhalterinę apskaitą gavus statybos leidimą (t. 4, b. l. 153).

Kaltinamojo E. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Be E. K. prisipažinimo jos kaltė yra įrodyta ir duomenimis, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų Ž. B. (t. 2, b. l. 75), J. K. (t. 4, b. l. 107 - 108), D. G. (t. 4, b. l. 112 - 113), M. L. (t. 4, b. l. 8), T. M. (t. 4, b. l. 51 - 52), J. L. (t. 4, b. l. 63), A. L. (t. 4, b. l. 76), S. M. (t. 4, b. l. 81, 86-87), D. B. (t. 4, b. l. 125-126) parodymais, 2018 m. spalio 12 d. specialisto išvada Nr. 04/10-2-32-10847 (t. 3, b. l. 107 - 114), 2017 m. birželio 6 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu (t. 1, b. l. 140), iš Swedbank AB, UAB „Medicinos banko“ gautais dokumentais (t. 2, b. l. 8-43, 45-71), 2017 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus raštu su pridėtais dokumentais (t. 2, b. l. 99-114), 2017 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Projestos projektai“ raštu su priedais (t. 2, b. l. 121-162), 2017 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Veduta“ raštu su priedais (t. 2, b. l. 168-202), 2017 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Regroup projektavimas“ raštu su pridėtais dokumentais (t. 4, b. l. 42-49), kita bylos rašytine medžiaga.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad E. K. nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. būdamas (duomenys neskelbtini) pirmininku pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 punkto, 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3, 4, 9, 16 punktų nuostatas, t. y. būdamas atsakingu už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas organizuoti ir kontroliuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, neorganizavo ir netvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos, taip, kad į apskaitą būtų įrašytos visos ūkinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, taip pat į buhalterinę apskaitą ir registrus neįtraukė visų finansinių operacijų, todėl dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 29 d. iki 2016 m. liepos 13 d.

Nurodytos faktinės aplinkybės nustatytos tiek iš paties kaltinamojo parodymų, kitų liudytojų parodymų, savo ruožtu tiek padaryti atitinkamų teisės aktų pažeidimai, tiek ir tokių pažeidimų nulemtos pasekmės – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros – konstatuoti specialisto išvadoje. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes E. K. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. K. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei iš dalies su jos dydžiu, prašo sumažinti baudą iki 3000 Eur ir leisti jam teismo skirtą baudą sumokėti dalimis po 150 Eur per mėnesį (t. 4, b. l. 192-195).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas finansų sistemai), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. K. – administracine tvarka baustas (t. 4, b. l. 166-173), teistas, dirbantis (duomenys neskelbtini) (asmens duomenų pažyma). Byloje nėra duomenų apie E. K. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 150 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis jam inkriminuotą veiką padarė iki 2018 m sausio 1 d. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tada šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-519/2006). Atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 Eur, teismas taiko būtent šį, iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį skiriant kaltinamajam bausmę. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (t. 4, b. l. 159-159).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (5649,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. K. – 100 MGL (3766,00 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti E. K. 24 (dvidešimt keturių) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti E. K., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 24 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Įspėjame, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Paaiškiname, kad savanoriškai nesumokėjus baudos, ši bausmė pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Tokiu atveju turėsite papildomų vykdymo administravimo išlaidų. Jeigu Jūs neturėsite lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu Jūs vengsite savo noru sumokėti baudą ir nebus galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ieva Narbutaitė