- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- Ik-1795-142/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00958-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Stasys Gagys
- Atsakovas
- Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos
- Advokatai
- Edvardas Sinkevičius
- Kategorijos
- 10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Stasio Gagio (praneejas), Dainiaus Rai˛io ir Skirgailes ˇalimienes (kolegijos pirmininke),
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejo u˛darosios akcines bendroves „Fortera“ ir atsakovo Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo UAB „Fortera“ skunda atsakovui Muitines departamentui prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, treciuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kauno teritorinei muitinei.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas UAB „Fortera“ kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, praydamas panaikinti Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos (toliau – ir Muitines departamentas 2010 m. kovo 22 d. sprendima Nr. 1A-4.13-167 ir panaikinti Kauno teritorines muitines 2009 m. gruod˛io 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9KM19/21-0768S.
Šalies argumentai
Skunde (t. I, b.l. 1-8) pareikejas nurode, kad nesutinka su Muitines departamento Mokesciu administravimo istatymo (toliau – ir MAI) 153 straipsnio 3 dalies aikinimu, kad departamentas atsisake vertinti pareikejos pateiktus SMGS va˛taracius, nes nebuvo pateikti ju vertimai i valstybine kalba. Pareikejas remesi MAI 161 straipsniu. Muitines departamentas privalejo patikrinti Kauno teritorines muitines sprendimo pagristuma ir teisetuma, o Kauno teritorine muitines supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 9KM19/21-0768S tyrimo objektu buvo ir SMGS va˛taraciai ir Baltarusijos eksporto deklaracijos.
Pareikejas remesi Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, idestancio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatancio Bendrijos muitines kodeksa (toliau – ir Muitines kodeksas), igyvendinimo nuostatu (toliau – ir Nuostatai) 181 a straipsnio 1 ir 2 dalimis, 141 straipsnio 1 dalimi, 23 Priedu.
Paaikino, kad visi Nuostatu Priede Nr. 23 pateikti pavyzd˛iai rodo, kad atsakovo argumentai neatitinka nurodytu teises aktu turinio.
Del PREMI duomenu bazes taikymo paaikino, kad atsakovas neatsi˛velge i Muitines kodekso 30 straipsnio reikalavimus, nes lygino prekes, parduotas ne tuo paciu apyvartos lygiu. Siekiant neutralaus muitinio ivertinimo, visu pirma, turi buti naudojami Bendrijos teises nustatyti teisiniai instrumentai. Turi buti vertinama ir ekonomine situacija rinkoje. Skund˛iamu sprendimu atvejais pareikejo importuotu prekiu kaina yra labai aiki, ji gali buti nustatyta pagal pareikejo pateiktus dokumentus, mokesciu inspekcijos atlikto prieprieinio patikrinimo pa˛yma ir kitus objektyvius desningumus, kuriuos atsakovas neteisingai interpretuoja.
Del importuotos technines sieros rugties, kaip alutinio ir pavojingo del naftos perdirbimo gaunamo produkto, paaikino, kad atsakovai be pagrindo nepatikejo ia faktine aplinkybe. Fakta patvirtina ir bendrijos teises aktai, ir Lietuvos naftos perdirbimo imones „Orlen Lietuva“ tinklapyje skelbta informacija. Visa tai pateisina technines sieros rugties pardavima i Bendrijos teritorija ma˛omis kainomis, nes prieingu atveju gamintojui reiktu i produkta utilizuoti, kas susije su labai dideliais katais.
Nurode, kad jokia Bendrijos muitu teise nereglamentuoja nuosavybes teisiu ir jokia muitines procedura ar sankcionuotas veiksmas nera susijes su nuosavybes teisiu i prekes turejimu. Remesi Tarptautinio kroviniu ve˛imo gele˛inkeliais susitarimu (SMGS). Del to su nuosavybes teise susije argumentai negali pagristi atsakovo pozicijos. Laiko tai materialines teises pa˛eidimu.
Del Incoterms DAF salygu paaikino, kad vietos mokesciu administratorius pagal SMGS va˛taracius buvo nustates prekiu transportavimo nuo gamintojo iki Baltarusijos/Lietuvos pasienio katus, tai buvo pa˛ymeta sprendime, todel atsakovu ivada yra nepagrista.
Jokiu transportavimo ilaidu iki Bendrijos teritorijos pareikejas nepatyre, o visos prekiu transportavimo ilaidos nuo gamintojo iki Bendrijos muitu sienos buvo iskaitytos i faktikai sumoketa arba moketina prekiu kaina. Tai, kad u˛ importuotu prekiu gabenima pagal pareikejo ir AB „Lifosa“ prekiu pirkimo pardavimo sutarti Lietuvos gele˛inkeliams sumokejo AB „Lifosa“, jokios teisines reikmes neturi, nes is ve˛imas buvo atliekamas Bendrijos muitu teritorijoje ir ios ilaidos, remiantis Muitines kodekso 33 straipsnio 1 dalies (a) punktu, i prekiu muitine verte neiskaitomos. Prekiu draudimo ilaidos nera privalomos, todel i pareikejo negalima reikalauti duomenu apie tai ko nebuvo.
Paaikino, kad atsakovu ˛inioje esantys dokumentai atspindi visas su iuo mokestiniu gincu susijusias ukines operacijas ir visas su prekiu pardavimu arba ju kaina susijusias aplinkybes. Jeigu atsakovas abejoja, privalo kreiptis i eksporto valstybes Baltarusijos kompetentinga institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracine byla Nr. A-575-1508-08).
Pareikejas mano, kad atsakovas netinkamai taike Muitines kodekso 29 straipsnio 1 dalies (d) punkta, kadangi netinkamai identifikavo pati sandori, kurio pagrindu vyko prekiu importas i Bendrijos muitu teritorija. Prekiu importas ivyko del prekiu pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavejo UAB „Transchema“ ir UAB „Fortera“, o ios imones nera susijusios.
Paaikino, kad PVM gali buti perskaiciuotas tada, kai perskaiciuojama prekiu muitine verte. io mokestinio ginco atveju importuotu prekiu muitines vertes nustatymas yra neteisetas ir nepagristas, todel nera pagrindo priskaiciuoti PVM, delspinigius ir baudas.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitines departamentas su skundu nesutiko ir prae atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime i skunda (t. I, b. l. 59-62) nurode, kad Muitines departamentas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-79 ipareigojo pareikeja pateikti dokumentu nevalstybine kalba vertimus i valstybine kalba. Pareikejas 2010 m. kovo 4 d. ratu pateike technines sieros rugties Paso Nr. 1862 vertima bei paaikino, kad saskaitu tarp OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“ bei prekiu va˛taraciu vertimus yra pateikusi nagrinejant skunda del 2009 m. bir˛elio 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 9KM19/21-0768S. Taip pat pareikejas nurode, kad SMGS va˛taraciai neturi itakos sprend˛iant ginca del prekiu muitines vertes, todel iu dokumentu vertimu nepateike.
Pareikejas turejo teise nuspresti, kokie dokumentai pagrind˛ia jo skunda, taip pat nuspresti, ar juos pateikti. Remesi LVAT formuojama teismu praktika administracineje byloje Nr. A-261-2055/2008.
Pareikejas neteisingai aikina Muitines kodekso nuostatas, reglamentuojancias PREMI duomenu bazes taikyma. Pareikejo importuotu prekiu muitiniam ivertinimui muitine taike ne Muitines kodekso 30 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktuose nurodytus tapaciu ir panaiu prekiu sandoriu vertes, o 31 straipsnio 1 dali.
Paaikino, kad nera irodymu, kad bendroves „Orlen Lietuva“ gamybos procesas identikas Baltarusijos bendroves „Naftan“ gamybos procesui. Pareikejas nera pateikes atitinkamu dokumentu i prekiu gamintojo. Prekes priskyrimas pagrindiniam ir alutiniam gamybos produktui nera esminis motyvas, itakojantis sandorio vertes pripa˛inima ar paneigima.
Vertinant sandorio, kurio metu prekes parduodamos i Bendrija, pagristuma, butina isiaikinti ne tik konkretaus sandorio, bet ir kitu, prie tiriama sandori ir po jo ivykusiu pardavimu aplinkybes. Del to butina atsi˛velgti ir i sandori, kuri sudare OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“. Nepaisant to, kad sandoris nebuvo pagrindu importuojant prekes i Bendrija, jis vyko tarp tarpusavyje susijusiu asmenu, i kuriu vienas yra Baltarusijos Respublikos, o kitas – Bendrijos ukio subjektas. Pareikejas nepagristai teigia, kad muitine sandori tarp OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“ laiko prekiu importo sandoriu.
Skund˛iamoje Kauno teritorines muitines ataskaitoje konstatuota, kad krovinio siuntejas OAO „Naftan“ jau SMGS va˛taraciuose krovinio savininku nurode pareikeja, kai tuo tarpu pareikejas dar negalejo buti krovinio savininku, nes UAB „Transchema“ tik po keliu dienu po krovinio isiuntimo pareikejui pardave sieros rugti pagal PVM saskaitas fakturas. Nurodyta, kad pareikejas deklaravo prekiu sandorio verte pagal UAB „Transchema“ pardavimo saskaitas, taciau muitinio iforminimo metu imone jau nebuvo iu prekiu savininke, nes prekes jau buvo pardavusi AB „Lifosa“.
Atsiliepimas
Atsakovas nurode, kad prietaravimai sutartyse gali buti pagrindu konstatuoti, jog egzistuoja salygos ar aplinkybes, kuriu poveikio prekiu pardavimui ar kainai neimanoma nustatyti. Prietaravimu neturetu buti ne tik sutartyse, bet ir kituose muitiniam ivertinimui pateiktuose dokumentuose. Pareikejas neneigia ir nepaaikina muitines sprendimuose nurodytu sandoriu sudarymo aplinkybiu, taciau apsiriboja teiginiu, jog tai neturi teisines reikmes taikant Muitines kodekso 29 straipsni.
Treciasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorine muitine su skundu nesutiko ir prae atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime i skunda (t. III, b. l. 115-118) remesi MAI 153 straipsnio 3 dalimi, Valstybines kalbos istatymo 7, 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 9 straipsniui. Pa˛ymejo, kad Bendrijos muitu teises aktuose nera nuostatos, kokia kalba turi vykti mokestiniai gincai alyse narese, kokia kalba turi buti teikiami irodymai alyse narese. Prieingai Muitines kodekso 243 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad prad˛ioje skundas teikiamas muitines istaigai, valstybes nares paskirtai vykdyti atitinkamas funkcijas, po to, vadovaujantis valstybes nares galiojanciais teises aktais, skundas pateikiamas nepriklausomai institucijai.
Del Muitines kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto aikinimo ir taikymo remesi Muitines kodekso Igyvendinimo nuostatu 181a straipsniu. Pa˛ymejo, kad UAB „Fortera“ importuotos technines sieros rugties sandorio verte deklaruota ˛ymiai ma˛esne kaina (78 – 85 proc.) u˛ kitu importuotoju deklaruotas tapaciu ir panaiu prekiu sandorio vertes, sukauptas Muitines departamento PREMI duomenu bazeje (MVR 0901-0903), bei u˛ vertes, pateiktas Eurostat duomenu bazeje (internetinis puslapis epp.eurostata.ec. europa.eu), o pateikti dokumentai nepagrind˛ia deklaruotu prekiu muitines vertes teisingumo, ir muitine nustate eile kitu salygu ir aplinkybiu, kurios, muitines nuomone, prekiu pardavimui ar ju kainai turejo itakos ir kuriu poveikio prekiu pardavimo sandorio vertei neimanoma nustatyti.
Nurode, kad buvo pateikta neisami ir prietaringa informacija del sieros rugties, kaip alutinio naftos perdirbimo produkto, krovinio siuntejo OAO „Naftan“, jau SMGS va˛taraciuose nurodyto krovinio savininko UAB „Fortera“, kuri nebuvo savininke, nes UAB Transchema“ tik po keliu dienu po krovinio isiuntimo UAB „Fortera“ pardave sieros rugti pagal PVM saskaitas fakturas, deklaruota prekiu muitine verte, esant krovinio pristatymo salygoms „DAF Gudogai“, yra ma˛esne, negu transportavimo ilaidos u˛ krovinio gabenima marrutu Novopolockas – Gudogai, UAB „Fortera“ nepateike objektyviu bei kiekybikai ivertinamu duomenu, pagrind˛ianciu transportavimo ilaidas, neatskleide visu sandorio sudarymo aplinkybiu, mokejimu duomenys nera konkretus.
Paaikino, kad Nuostatu priede Nr. 23 pateikti pavyzd˛iai nera baigtinis saraas. Muitines vertes nustatymo tikslas yra realios (dirbtinai nesuma˛intos) ir rinkos pagristos importuojamu prekiu vertes nustatymas.
Nurode, kad PREMI duomenu baze ir EUROSTAT duomenu baze yra reikminga, nes kai duomenys ˛ymiai skiriasi nuo deklaruotos sandorio vertes, pateikti dokumentai nepagrind˛ia deklaruotos vertes teisingumo ir yra pateikiama prietaringa informacija, atsiranda pagrindas vadovautis Muitines kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu.
Pareikejas neteisingai aikina kodekso nuostatas, reglamentuojancias PREMI duomenu bazes taikyma. Buvo taikyta Muitines kodekso 31 straipsnio 1 dalis, todel pareikejo paaikinimai del to paties apyvartos lygio taikymo yra nepagristi.
Nagrinejamu atveju buvo svarbi ne nuosavybes teise, o prietaravimai sutartyse.
Del Incoterms DAF salygu paaikino, kad nesutinka su pareikejo argumentais, kad transportavimo ilaidas patvirtinantys dokumentai nera svarbus. Remesi Muitines departamento 2004 m. baland˛io 28 d. isakymu Nr. 1B-431 patvirtintu taisykliu 12.3, 14.5 punktais, Muitines kodekso 29 ir 32 straipsniais, Muitines departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruod˛io 29 d. isakymu Nr. 1B-1199 patvirtintos instrukcijos 3 punktu.
Nurode, kad Baltarusijos eksporto deklaracijos negalima laikyti tinkamu dokumentu (irodymu), pagrind˛ianciu, patvirtinanciu importuotu prekiu muitine verte, kadangi eksporto deklaracijos u˛pildytos duomenimis (ir muitine verte nurodyta), kurie yra tarp dvieju susijusiu asmenu sudarytu sandoriu pasekme, o tokiu atveju tie asmenys gali susitarti del ivairiu sau palankiu salygu (taip pat ir del ma˛os muitines vertes).
Pagal MAI 67 straipsnio 2 dali iuo atveju irodinejimo nata del deklaruojamos prekiu muitines vertes teisingumo ir tikslumo tenka pareikejui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. sprendimu pareikejo UAB „Fortera“ skunda patenkino i dalies. Teismas panaikino Muitines departamento 2010 m. kovo 22 d. sprendima „Del bendros Lietuvos –Ukrainos imones „Fortera“ skundo“ Nr. 1A-4.13-167 ir perdave pareikejo UAB „Fortera“ skunda del Kauno teritorines muitines 2009 m. gruod˛io 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 9KM19/21-0768S Muitines departamentui nagrineti i naujo. Kita pareikejo reikalavima atmete kaip nepagrista.
Teismas vertino byloje surinktus irodymus (t. I, b. l. 14-27, 42-45, 63-67, 68-77, 78, 79, 80, 84, 86-88, 91, 99-117, 120-121; t. II, b. l. 25; 26-27; t. III, b. l. 120, 131, 135-149.
Teismas nurode, kad tiek Kauno teritorines muitines, tiek pareikejo nuomone del dokumentu vertimo sutampa. Tai reikia, kad aptariamais irodymais turejo buti vadovaujamasi ginco metu ne tik mokesciu administratoriaus sprendimui pagristi, bet ir pareikejo argumentams ivertinti. Pareikejas teige, kad transportavimo ilaidas padenge Baltarusijos imone OAO „Naftan“. i aplinkybe turejo buti nustatyta i aptariamu SMGS va˛taraciu duomenu ir atitinkamai ivertinta skund˛iamuose sprendimuose.
Teismas pa˛ymejo, kad io ginco atveju svarbu tai, kad centrinis mokesciu administratorius nagrinejo pareikejo skunda del ataskaitos, o del to turejo atsakyti i visus pareikejos skunde isakytus argumentus, tame tarpe ir del nustatytu transportavimo ilaidu dyd˛io itakos, priimant sprendima taikyti Muitines kodekso 31 straipsnio 1 dali. Tuo tarpu skund˛iamame centrinio mokesciu administratoriaus sprendime akivaizd˛iai pasisakoma, kad Muitines departamentas nevertina SMGS va˛taraciu. Teismas padare ivada, kad reikminga mokestinio ginco dalis nebuvo inagrineta centrinio mokesciu administratoriaus visikai. Teismas pripa˛ino pagristu pareikejo skundo argumenta, kad Muitines departamentas privalejo pagal pareikejo skunda patikrinti Kauno teritorines muitines sprendimo pagristuma ir teisetuma, o nevertindamas SMGS va˛taraciu, Muitines departamentas nevykde savo funkciju, nes Kauno teritorines muitines ataskaitoje tyrimo objektu buvo tiek SMGS va˛taraciai, tiek Baltarusijos eksporto deklaracijos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad skund˛iamas Muitines departamento sprendimas nurodytoje dalyje (del MAI 153 str. 3 d. taikymo) yra neteisetas ir nepagristas. Toks sprendimas neatitinka ir teisinio aikumo principu, kadangi i vienos puses Muitines departamentas pritaria Kauno teritorines muitines sprendimo ivadoms del transportavimo ilaidu, i kitos puses nepasisakoma, kaip Muitines departamentas pagrind˛ia tokiu ilaidu paskaiciavima, jeigu nesiremia SMGS va˛taraciu duomenimis. Teismui nagrinejant pareikejo skunda negali buti ˛inoma, kaip Muitines departamentas patikrino transportavimo ilaidu apskaiciavima, o tuo paciu ir ivadas del iu ilaidu itakos, priimant sprendima del sandorio vertes netaikymo.
Teismas nurode, kad skund˛iamo sprendimo neteisetumas ir nepagristumas pasireikia ir tuo, kad Muitines departamento sprendimu visikai neatsakyta ir i kitus pareikejo skundo argumentus, todel i sprendimo turinio negali buti ˛inoma, kodel ie argumentai buvo atmesti, t. y. nepasisakyta del pareikejo argumentu, kad SMGS va˛taraciu versti nereikia, nes ju pildyma reglamentuoja Tarptautinio kroviniu ve˛imo gele˛inkeliais susitarimas, nepasisakyta del pareikejo argumentu, kokia itaka gali tureti prekes savininko nustatymas, nepasisakyta, kodel atmesti pareikejo paaikinimai del sieros rugties, kaip alutinio naftos gamybos produkto, nepasisakyta del pareikejo argumentu, susijusiu su OAO „Naftan“, UAB „Transchema“ ir pareikejos UAB „Fortera“ santykiu, del ekonomines krizes galimos itakos kritusiai prekes kainai, del praymo kreiptis i Baltarusijos kompetentinga istaiga ir del dalies kitu argumentu.
Teismas padare ivada, kad skund˛iamu Muitines departamento sprendimu visai neinagrineti pareikejo skundo argumentai, nors tokiam gincui istatymas nustato privaloma neteismine nagrinejimo tvarka. Patikrinti nemotyvuotas Muitines departamento sprendimo ivadas nera galimybes, nes Muitines departamentas nenurodo faktiniu aplinkybiu, kuriomis remesi, priimdamas sprendima.
Teismas pa˛ymejo, kad pareikejas teismui pateike ir naujus argumentus, kurie nebuvo pateikti skunde Muitines departamentui, todel Muitines departamentas negalejo savo sprendimu ivertinti tokiu dalyku, kaip PREMI duomenu bazes taikymo teisetumas, Bendrijos muitines kodekso 29 straipsnio taikymas, o teisme pareikejo atstovas pateike dar viena papildoma argumenta ir pateike irodymus del pilnutinio atsiskaitymo u˛ prekes. Kauno teritorines muitines atstove pasisake, kad privalo susipa˛inti su atsiskaityma pagrind˛ianciais dokumentais ir tik tuomet gali daryti ivada, ar u˛ prekes tinkamai atsiskaityta. Taciau iu nauju pareikejo argumentu teismas nevertino del to, kad juos reikejo isakyti skunde Muitines departamentui del ataskaitos, o pareikejo 2009 m. gruod˛io 23 d. skundas Nr. 187 turi buti perduotas centriniam mokesciu administratoriui nagrineti i naujo, nes skund˛iamas Muitines departamento 2010 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-167 turi buti panaikintas. Teismas pasisake tik del pareikejo atstovo teiginio, kad aptariamu laikotarpiu nera jau tokios savokos kaip Lietuvos Respublikos muitu teritorija, nes yra tik Bendrijos muitu teritorija (tuo grind˛iamas negalimumas taikyti tik Lietuvos PREMI duomenu baze). is teiginys neatitinka Muitines istatymo 3 straipsnio 4 dalies, kurioje pasakyta, kad Lietuvos Respublikos muitu teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija, kuria riboja Lietuvos Respublikos valstybes siena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurode, kad skund˛iamas Muitines departamento sprendimas panaikinamas ir todel, kad nei MAI, nei kiti teises aktai, kurie reglamentuoja mokestiniu gincu nagrinejima muitineje, nereglamentuoja reikalavimu centrinio mokesciu administratoriaus sprendimams, taciau toks sprendimas gali buti laikomas individualiu administraciniu aktu, kuriam bendruosius reikalavimus nustato Vieojo administravimo istatymo 8 straipsnis. iuo atveju Muitines departamentas netinkamai taike MAI 153 straipsnio 3 dalies nuostatas, del to nepagrinde sprendimo objektyviais duomenimis (faktais). Taip pat nemotyvavo pareikejo skundo kitu argumentu atmetimo prie˛asciu, nenurode faktu, objektyviu duomenu, kodel neatsi˛velgiama i pareikejo skundo argumentus. Nemotyvuotas pasakymas sprendime, kad Kauno teritorine muitine pasisake teisingai, nera pakankamas, nagrinejant mokescio moketojo skunda.
Teismas konstatavo, kad priimant Muitines departamento sprendima buvo pa˛eistos pagrindines proceduros, ypac taisykles, turejusios u˛tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma (ABTI 89 str. 1 d. 3 p.).
Kadangi teismas sprendima panaikino del to, kad yra nemotyvuotas, o gincui yra nustatyta privaloma ikiteismine nagrinejimo tvarka, teismas nieko nepasisake del skund˛iamos Kauno teritorines muitines 2009 m. gruod˛io 3 d. supaprastintos patikrinimo ataskaitos Nr. 9KM19/21-0768S teisetumo ir pagristumo. i ataskaita turi buti vertinama centrinio mokesciu administratoriaus i naujo nagrinejant pareikejo skunda. Teismas pareikejo reikalavimo panaikinti ia ataskaita netenkino.
III.
Atsakovas Muitines departamentas pateike apeliacini skunda, kuriuo prao panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendima ir gra˛inti administracine byla pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo.
Apeliacinis skundas (t. V, b.l. 143-145) grind˛iamas iais argumentais:
1. Pagal Muitines departamento generalinio direktoriaus 2004 m. baland˛io 28 d. isakymu Nr. 1B-431 patvirtintu Importuojamu prekiu muitinio ivertinimo kontroles taisykliu 12.3 punkta prekiu deklaruojamai vertei pagristi turi buti pateikta transporto dokumentas, su kuriuo gabenamos prekes, priklausomai nuo prekiu pristatymo salygu (gabenimo marrutas, draudimo, krovimo, perkrovimo ilaidos). Taigi pareikejas nepagristai tvirtina, jog SMGS va˛taraciai nera susije su gincu del muitines vertes.
2. Vadovaujantis Muitines departamento generalinio direktoriaus 2004 m. baland˛io 27 d. isakymu Nr. lB-414 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio iforminimo instrukcijos (ˇin., 2004, Nr. 65-2336) 33 punktu, muitines pareigunas privalo reikalauti su deklaracija pateiktu muitiniam tikrinimui dokumentu vertimo, jeigu neimanoma vienareikmikai identifikuoti prekiu, nustatyti ju kiekio arba muitines vertes. Vadovaujantis iuo punktu, vertimas gali buti atliktas i lietuviu arba kita muitinei priimtina (pvz., anglu, lenku, rusu) kalba. Pa˛ymetina, kad io teises akto reikalavimai del dokumentu pateikimo muitinei priimtina kalba taikomi tik muitiniam iforminimui; kilus mokestiniam gincui ir skunda nagrinejant Muitines departamente, taikomos MAI nuostatos. Aplinkybe, jog vietinis mokesciu administratorius prieme dokumentus iformintus rusu kalba, neatleid˛ia mokesciu moketojo nuo pareigos pateikti pirmiau paminetus dokumentus centriniam mokesciu administratoriui vadovaujantis MAI 153 straipsnio 3 dalimi.
3. Sprendimas laikyti vienus ar kitus dokumentus susijusius su skunde idestytais reikalavimus yra subjektyvus; MAI 153 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai nera priskirti prie skundo turinio, todel irodymu nepateikimui ar ju netinkamam pateikimui taikytinos irodymu vertinimo pasekmes numatytos ioje dalyje. Mokesciu moketojas privalo teikti irodymus, atitinkancius teises aktu reikalavimus, taciau jis turi pasirinkimo teise kokiais irodymais irodineti skundo reikalavima ir tuo prisiima sau pasekmes, numatytas MAI 153 straipsnio 3 dalyje.
4. LVAT administracineje byloje Nr. A-261-2055/2008 konstatavo, kad sprendimas del termino nustatymo trukumams alinti teismui nera skund˛iamas. Tokia ivada grind˛iama tuo, kad termino nustatymas trukumams alinti neriboja pareikejo teises pradeti mokestini ginca, o tik atsisakymas priimti skunda turi itaka j o pasirinktos teises realizavimui.
5. Pareikejas turejo teise spresti, kokie dokumentai pagrind˛ia jo skunda, taip pat nuspresti, ar juos pateikti Muitines departamentui. Kadangi pareikejas pateike dali praomu dokumentu, tai nenutrauke mokestinio ginco, taciau pareikejas prarado teise jais remtis tolesnio ginco nagrinejimo ikiteismineje mokestini ginca nagrinejancioje institucijoje metu. Teismas turejo vertinti skund˛iamo Muitines departamento sprendimo pagristuma neatsi˛velgdamas i valstybine kalba neiverstus SMGS va˛taracius bei eksporto deklaracijas.
6. Muitines departamentas nepasisake del pareikejo argumentu, kad SMGS va˛taraciu versti nereikia, nes ju pildyma reglamentuoja Tarptautinio kroviniu ve˛imo gele˛inkeliais susitarimas, kokia itaka gali tureti prekes savininko nustatymas, kodel atmesti pareikejo paaikinimai del sieros rugties, kaip alutinio naftos gamybos produkto, del argumentu, susijusiu su OAO „Naftan“, UAB „Transchema“ ir pareikejo UAB „Fortera“ santykiu, del ekonomines krizes galimos itakos kritusiai prekes kainai, del praymo kreiptis i Baltarusijos kompetentinga istaiga ir del dalies kitu argumentu, kadangi jie buvo idestyti ne pareikejo skunde Muitines departamentui, o skunde teismui.
Pareikejas pateike apeliacini skunda, kuriuo prao panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareikejo skunda patenkinti pilnai.
Šalies argumentai
Apeliacinis skundas (t. V, b.l. 148-163) grind˛iamas i esmes tais paciais argumentais kaip ir skundas. Pareikejas apeliaciniame skunde papildomai nurode, kad:
1. Prekiu importo muitines procedura iforminamas prekiu importas i Bendrijos teritorija, o PREMI duomenu baze formuojama tik i duomenu, kuriuos kaupia Lietuvos muitine ir ie duomenys i baze patenka tik tuomet, kai Lietuvos muitine pati iformina importo muitines procedura.
2. Teismui pateiktas iraas i PREMI bazes apie visa 2009 metais i Bendrijos muitu teritorija per Lietuva importuota sieros rugti parodo, kad pareikejui tenka 86,2 procento i 100 procentu viso importuoto i Bendrijos muitu teritorija per Lietuva sieros rugties kiekio. Tai reikia, kad pagal apyvartos lygi ir prekiu kieki pareikejos importo apimtis 7 kartus virija kitus importuotojus.
Sieros rugties kaina nustatyta pagal importuotoju, kurie per ginco laikotarpi i Bendrijos teritorija per Lietuva buvo importave tik 6,4 procento viso importuoto sieros rugties kiekio, sandorio verte. Toks pareikejo importuotos sieros rugties muitines vertes nustatymas yra nesa˛iningas.
3. Muitines kodeksas yra taikomas visoms i Bendrijos teritorija ive˛toms prekems, o PREMI bazeje kaupiami duomenys tik apie importo i Bendrijos teritorija per Lietuva atvejus.
4. Atsakovai nepagristai ir nemotyvuotai netaike Muitines kodekso 30 straipsnio 2 dalyje numatytu metodu, nors tokia muitines pareiga yra numatyta 30 straipsnio 1 dalyje.
5. Muitines kodekso 31 straipsnyje numatytas „duomenu trukumo“ (angl. default) metodas pagal Bendrijos muitines kodekso 29-36 straipsni turi buti taikomas tik nesant galimybiu muitines vertes apskaiciuoti kitais metodais. Tai patvirtina Europos Sajungos Teisingumo Teismo Kodekso normu aikinimas, pateiktas byloje C-422/00 Capesan International plc. V. Commisioners of Customs and Exise. „Default“ metodo taikymas yra susijes su Muitines kodekso 29 ir 30 straipsniuose nurodytu metodu taikymu nustatant muitines vertes, taciau pagristas lankstumas taikant iuos metodus turi atitikti Muitines kodekso 31 straipsnio 1 dalies tikslus ir bendrasias nuostatas (Nuostatu 23 priedas). Taciau atsakovai taikydami Muitines kodekso 31 straipsnyje numatyta metoda, pasireme PREMI baze, nors turejo remtis visomis Muitines kodekso 30 straipsnio 2 dalyje numatytomis alternatyvomis.
6. Nei skund˛iamoje ataskaitoje, nei sprendime nera duomenu apie tai, jog atsakovai analizavo, ar kitu imoniu i UAB „Transchema“ nupirkta sieros rugtis kokiais nors kokybiniais parametrais skiriasi nuo UAB „Fortera“ importuotos sieros rugties.
7. Muitines kodekso 31 straipsnyje numatyto metodo taikymas privalo buti paremtas ne Lietuvos PREMI bazeje, o Bendrijoje turima informacija.
PREMI duomenu baze neatitinka Muitines kodekso 31 straipsnyje itvirtinto reikalavimo, nes ioje duomenu bazeje yra kaupiami duomenys apie prekiu importa i Bendrijos muitu teritorija tik per Lietuvos Respublika. Tuo tarpu, Bendrijos muitu teritorijos ribas pateikia Muitines kodekso 3 straipsnis.
Lietuvos nacionalines teises pagrindu sukurta duomenu baze (PREMI duomenu baze yra sukurta ir administruojama remiantis muitines departamento direktoriaus 2004 m. baland˛io 28 d. Isakymu Nr. 1B-431) negali buti laikoma informacijos altiniu Muitines kodekso 31 straipsnio prasme. Bendrijos muitines kodeksas yra Europos Sajungos teises aktas, jis turi buti aikinamas ir taikomas vienodai visoje Bendrijos muitu teritorijoje.
Pareikejas UAB „Fortera“ su Muitines departamento apeliaciniu skundu nesutinka ir prao atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepimas
Atsiliepime i apeliacini skunda (t. V, b.l. 169-170) nurode, kad;
1. MAI 153 straipsnio 3 dalis turi buti aikinama atsi˛velgiant i mokestinio ginco stadija, centrinio mokesciu administratoriaus funkcijas ir i MAI 153 straipsnio pavadinima.
2. Vietinis mokesciu administratorius sprendima priima remiantis tam tikrais irodymais ir dokumentais, kurie jau jo sprendime buna ivertinti. Skund˛iant vietinio mokesciu administratoriaus sprendima, centrinis mokesciu administratorius privalo patikrinti vietos mokesciu administratoriaus priimto sprendimo pagristuma ir teisetuma. Atlikdamas ia funkcija centrinis mokesciu administratorius privalo ivertinti irodymus, kuriais remiantis vietinis mokesciu administratorius prieme sprendima ir tokiu budu patikrinti io sprendimo teisetuma ir pagristuma.
3. Muitines departamentas privalejo itirti visa su skund˛iama ataskaita susijusia med˛iaga, kuria Kauno teritorine muitine turejo savo ˛inioje ir kuria ji pasireme priimdama skund˛iama ataskaita.
4. Pareikejas Muitines departamentui neteike jokiu nauju, tai yra vietiniam ir centriniam mokesciu administratoriui ne˛inomu irodymu ar dokumentu, kadangi skundas centriniam mokesciu administratoriui buvo teikiamas del ataskaitoje paminetu irodymu teisinio vertinimo ir teisiniu ivadu.
5. Muitines departamento 2010 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-79, kuriuo jis veikdamas „ultra vires“ ipareigojo pareikeja pateikti dokumentu nevalstybine kalba vertimus i valstybine kalba, neturi ir negali tureti itakos sprend˛iant apie ioje byloje skund˛iamo 2010 m. kovo 22 d. Muitines departamento sprendimo Nr. 1A-4.13-167 pagristuma ir teisetuma, nes centrinis mokesciu administratorius faktikai pareikejo skundo neinagrinejo ir tinkamai nepatikrino skund˛iamos supaprastino patikrinimo ataskaitos Nr. 9KM19/21-0768S teisetumo ir pagristumo.
Treciasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorine muitine pritaria Muitines departamento apeliaciniame skunde idestytiems argumentams ir prao apeliacini skunda patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime i apeliacini skunda (t. V, b.l. 172-173) papildomai nurode, kad:
1. Kauno teritorinei muitinei buvo pateikta neisami ir prietaringa informacija, todel vadovaujantis Muitines kodekso 29 straipsnio 1 dalies (b) punktu ir Bendrijos muitines kodekso igyvendinimo nuostatu 181 a straipsniu buvo pagrindas netaikyti UAB „Fortera“ importuotu prekiu, iformintu muitines deklaracijomis muitiniam ivertinimui sandorio vertes metodo.
2. Muitines vertes nustatymo tikslas yra realios (dirbtinai nesuma˛intos) ir rinkos pagristos importuojamu prekiu vertes nustatymas. Tokios praktikos laikosi LVAT (pvz. Adm. bylos Nr. A-11-516/2003, Nr. A-4-293/2004, Nr. A-756-140/2008).
3. Kauno teritorine muitine teismo nebuvo besalygikai ipareigota pateikti SMGS va˛taracius ir ju vertimus i lietuviu kalba.
Visus dokumentus, reikmingus bylai, kaip atsakovas ir mokestini ginca nagrinejas centrinis mokesciu administratorius, taip pat ir tuos dokumentus, kurie nebuvo pateikti Kauno teritorinei muitinei, turejo pateikti Muitines departamentas.
4. Kauno teritorines muitines pareigunai, atliekantys muitini tikrinima bei iforminima, privalejo priimti ir vertinti SMGS va˛taracius, jei jie pateikti jiems suprantama kalba, kadangi tai butinas dokumentas muitinio tikrinimo ir iforminimo veiksmams atilikti (pagal Bendrijos muitine kodekso igyvendinimo nuostatu (Tarybos reglamentas 2454/93) 219 str., Muitines departamento generalinio direktoriaus 2004 m. baland˛io 27 d. isakymu Nr. 1B-414 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio iforminimo instrukcijos 35 punkta). Teises aktai, numatantys muitini tikrinima ir iforminima, nenumato butinybes prayti dokumentu vertimu jei jie suprantami (Muitines departamento generalinio direktoriaus 2004 m. baland˛io 27 d. isakymu Nr. 1B-414 patvirtintos Bendro administracinio dokumento muitinio iforminimo instrukcijos 33 punktas). Taciau pagal MAI nuostatas prasidejus mokestiniam gincui visi irodymai dokumentai privalo buti pateikti mokescio moketojo su vertimu i valstybine kalba (MAI 153 str. 3 d.).
5. Prietaravimu del nustatytu faktiniu duomenu SMGS va˛taraciuose neteike pats pareikejas, kuriam ir yra prievole teikti visus dokumentus, pagrind˛iancius importuotu prekiu muitine verte, taip pat ir transportavimo dokumentus.
6. Pagal MAI 67 straipsnio 2 dali mokesciu moketojas, nesutikdamas su mokesciu administratoriaus apskaiciuotomis konkreciom mokescio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagristi, kodel jos yra neteisingos. LVAT 2008 m. sausio 31 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A-756-140/2008 yra pa˛ymejes, jog kai muitines istaiga pagristai abejoja del deklaruojamos prekiu muitines verti teisingumo ir tikslumo, prekiu muitines vertes irodymo pareiga perkeliama importuotojui. Taigi butent pareikejas privalo pagristi importu prekiu muitine verte bei teikti pagrind˛iancius irodymus, taip pat ir transportavimo dokumentus su vertimu i valstybine kalba.
Kauno teritorine muitine su pareikejo apeliaciniu skundu nesutinka ir prao atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepimas
Atsiliepime i pareikejo apeliacini skunda (t. V, b.l. 174-178) nurode i esmes tuos pacius argumentus kaip ir atsiliepime i pareikejo skunda bei atsiliepime i Muitines departamento apeliacini skunda.
Papildomai nurode, kad:
1. Muitine nesprende importuotos sieros rugties nuosavybes ir daiktines teises klausimu, o sprende klausimus kurie susije su muitiniu ivertinimu tai reglamentuojanciu teises aktu pagrindais. Pagal Igyvendinimo nuostatu 147 straipsnio nuostatas, vadovaujantis Muitines kodekso 29 straipsniu, faktas, kad prekes, kurios yra pardavimo objektas, yra deklaruotos ileidimui i laisva apyvarta, laikomos po˛ymiu, kad jos buvo parduotos eksportui i Bendrijos muitu teritorija. Velesniu perpardavimu iki muitinio ivertinimo atveju tik paskutinis pardavimas, po kurio prekes ive˛amos i Bendrijos muitu teritorija, arba Bendrijos muitu teritorijoje ivykes pardavimas prie prekems iforminant ileidimo i laisva apyvarta procedura yra toks po˛ymis.
2. Baltarusijos imones OAO „Naftan“ internetiniame tinklalapyje www.naftan.by skelbiama, kad technine sieros rugtis yra gamybos produktas ir tai, muitines nuomone, galima laikyti tikslingo produkto pagaminimo siekiant ekonomines naudos, bet ne alutinio produkto. Taip pat skelbiama gamybines paskirties produkcijos katalogas, kuriame tarp kitu produktu pateikta technine sieros rugtis (GOST 2184-77), tinklapyje vsrww.export.by nurodyta, kad OAO „Naftan“ jau nuo 2005 metu iranga, skirta sieros rugciai gaminti, o 2007 metais atliktas antras irangos modernizavimas, ir sieros rugtis gaminama i sieros vandenilio, kuris perdirbant nafta yra vienas i alutiniu produktu.
3. Nera jokiu irodymu, kad bendroves „Orlen Lietuva“ gamybos procesas identikas Baltarusijos bendroves „Naftan“ gamybos procesui.
4. Baltarusijos eksporto deklaracijos iuo atveju negalima laikyti tinkamu dokumentu (irodymu), pagrind˛ianciu, patvirtinanciu i Lietuvos Respublika importuotu prekiu muitine verte, kadangi eksporto deklaracijos u˛pildytos duomenimis (taip pat ir muitine verte), kurie yra tarp dvieju susijusiu asmenu sudarytu sandorio pasekme, o tokiu atveju tokie asmenys gali susitarti del ivairiu sau palankiu salygu (taip pat ir del ma˛os muitines vertes).
5. Vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatancio Bendrijos muitines kodeksa 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu muitines vertes neimanoma nustatyti pagal Bendrijos muitines kodekso 29 straipsnio nuostatas, ji turi buti nustatoma paeiliui taikant 30 straipsnio 2 dalies (a), (b), (c) ir (d) punktus iki pirmo punkto, pagal kuri ia verte imanoma nustatyti.
6. Nesant galimybes prekiu muitines vertes nustatyti remiantis minetose nuostatose nurodytais budais, UAB „Fortera“ importuotoms prekems – techninei sieros rugciai muitine verte buvo nustatyta vadovaujantis Muitines kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, Sutarties del 1994 m. Bendrojo susitarimo del muitu tarifu ir prekybos VII straipsnio igyvendinimo 7 straipsniu, duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje.
Atsakovas Muitines departamentas nesutinka su pareikejo UAB „Fortera“ apeliaciniu skundu ir prao atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepime i pareikejo apeliacini skunda (t. V, b.l. 179-182) nurode i esmes tuos pacius argumentus, kaip ir atsiliepime i pareikejo skunda. Papildomai nurode, kad:
1. Pagal Muitines departamento generalinio direktoriaus 2004 m. baland˛io 28 d. isakymu Nr. IB-431 patvirtintu Importuojamu prekiu muitinio ivertinimo kontroles taisykliu 12.3 punkta prekiu deklaruojamai vertei pagristi turi buti pateikta transporto dokumentas, su kuriuo gabenamos prekes, priklausomai nuo prekiu pristatymo salygu (gabenimo marrutas, draudimo, krovimo, perkrovimo ilaidos). Taigi pareiga importuotojui deklaruoti transportavimo ilaidas tenka nepriklausomai nuo gabenimo salygu.
2. Pridetines vertes mokescio 15 straipsnio 15 dalies 2 numatyta, kad importuojamu prekiu apmokestinamoji verte, nuo kurios skaiciuojamas importo PVM, apskaiciuojama prie iu prekiu muitines vertes pridejus ilaidas, susijusias su prekiu ve˛imu (iskaitant papildomas ve˛imo paslaugas) bei draudimu, taip pat sumoketi ar sumoketini komisiniai u˛ atstovavima ir prekiu pakavimo verte, jeigu visos nurodytosios ilaidos susijusios su prekiu atgabenimu i pirmaja paskirties vieta alies teritorijoje.
3. Galimybe taikyti kitas duomenu bazes, nei muitines administruojama PREMI duomenu baze, nera teisikai pagrista. Eurostat duomenu bazeje surinkti duomenys tik apie bendra atitinkamu prekiu apyvarta, taciau nera iskirti atskiri importo i Bendrija atvejai. Be to, negalima isitikinti ir lyginamu prekiu tapatumu, kadangi toks pat prekes pavadinimas dar neirodo prekes vienodumo. Ivada jog prekes yra tapacios ar panaios, galima daryti tada, kai jos klasifikuojamos tuo paciu Kombinuotosios nomenklaturos kodu.
Apeliacines instancijos teismo posed˛io metu pareikejo atstovas paaikino apeliacinio skundo argumentus ir prae pareikejo apeliacini skunda patenkinti, o atsakovo apeliacini skunda atmesti. Taip pat pateike prayma kreiptis i Europos Sajungos Teisingumo Teisma priimti preliminaru nutarima del Muitines kodekso 1 ir 29 straipsnio 1 dalies „b“ papunkcio bei 31 straipsnio taikymo.
Atsakovo atstovas paaikino atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir prae panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Bylos gincas yra del Muitines departamento sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta teritorines muitines supaprastinto patikrinimo ataskaita.
Pirmosios instancijos teismas nustate, kad Muitines departamentas netinkamai inagrinejo pareikejo 2009 m. gruod˛io 23 d. skunda Nr.187 del Kauno teritorines muitines 2009 m. gruod˛io 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos ir panaikino Muitines departamento 2010 m. kovo 22 d. sprendima „Del bendros Lietuvos-Ukrainos imones „Fortera“ skundo“ ir perdave skunda nagrineti i naujo.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacini skunda grind˛ia tuo, kad teismas netinkamai taike ir aikino procesines normas, reglamentuojancias skundu nagrinejima mokestinio ginco metu.
Pareikejas apeliacini skunda grind˛ia tuo, kad pirmosios instancijos teismas turejo galimybe ispresti ginca i esmes ir nurodo argumentus, pagrind˛iancius pareikejo skunda, pateikta pirmosios instancijos teismui.
Nagrinejant byla administraciniame teisme patikrinama ar priimant gincijama sprendima nebuvo pa˛eistos pagrindines proceduros, ypac taisykles, turejusios u˛tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma, nes ios aplinkybes yra skund˛iamu aktu panaikinimo pagrindas (ABTI 89 str. 1 d. 3 p.).
Teismas pa˛ymi, kad Mokesciu administravimo istatymas nereglamentuoja detaliai skundu nagrinejimo proceduru ikiteisminio ginco nagrinejimo institucijoje. Todel iuo atveju butina vadovautis bendraisiais administraciniu proceduru principais bei Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gegu˛es 19 d. isakymu Nr. 1B-540 patvirtintais Skundu nagrinejimo Lietuvos Respublikos muitineje nuostatais (toliau tekste – ir Nuostatai). iu Nuostatu VI skyriuje yra numatyta skundo nagrinejimo tvarka. is teisinis reguliavimas yra pakankamas u˛tikrinti objektyvu aplinkybiu ivertinima bei pagristo sprendimo priemima.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad atsakovo sprendimas neatitinka Nuostatu 26.2 ir 26.3 punktuose nustatyto sprendimo turinio. Apeliacines instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad atsakovas nepilnai ityre faktines ginco aplinkybes ir tai galejo tureti itakos priimto sprendimo pagristumui.
Atsakovas teisingai nurodo, kad jis turi teise nevertinti su skundu pateikiamu dokumentu, suraytu nevalstybine kalba. Nuostatu 19 punktu nustatyta, kad skundas turi buti paraytas valstybine lietuviu kalba. Prie su skundu pateikiamu u˛sienio kalba suraytu dokumentu turi buti pridedami ju vertimai i lietuviu kalba. Pateikti dokumentai ne valstybine kalba kaip irodymai nevertinami.
Taciau pareikejas nurodo, kad yra pateikes SMGS va˛taracius dokumentus Kauno teritorinei muitinei, reikdamas nesutikima del gincijamos patikrinimo ataskaitos. Tokiu atveju, nebuvo pagrindo tame paciame gince reikalauti to paties dokumento, jei jis jau buvo pateiktas ir muitines istaigos priimtas. Tuo labiau, kad Kauno teritorine muitine patikrinimo ataskaita grinde SMGS va˛taraciais del kuriu pateikimo nesutinka departamentas.
Ivertinusi ias aplinkybes apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Pripa˛inus, kad atsakovas nepilnai ityre ginco faktines aplinkybes netenkintinas ir pareikejo apeliacinis skundas, toje dalyje, kuria apeliacinis skundas grind˛iamas netinkamu faktiniu bylos aplinkybiu tyrimu bei vertinimu.
Taip pat teiseju kolegija konstatuoja, kad netenkintinas pareikejo apeliacinis skundas ir dalyje, kurioje apeliacinis skundas grind˛iamas teises taikymo nesutikimo argumentais. Teismu praktikoje suformuota taisykle, kad tinkamas faktiniu aplinkybiu vertinimas bei teises taikymas sprend˛iant ginca yra neatsiejamai susije. Tik nustacius teisei reikmingus faktus susijusius su ginco subjektu veikla, gali buti teisingai kvalifikuoti ju santykiai bei nustatytas subjektu teisinis statusas.
Teiseju kolegija pa˛ymi, kad kol atsakovas neityre ginco faktiniu aplinkybiu, nera galimybes vertinti ar atsakovas tinkamai taike ginco santykiams teises aktus. Remiantis iais argumentais netenkintinas ir pareikejo atstovo 2011 m. gegu˛es 2 d. praymas kreiptis i Europos Sajungos Teisingumo Teisma priimti preliminaru nutarima del Muitines kodekso 1 ir 29 straipsnio 1 dalies „b“ papunkcio bei 31 straipsnio taikymo, nes io ginco metu neityrus pilnai faktiniu aplinkybiu, nera galimybes taikyti teise. is sprendimas neriboja pareikejo teises teikti toki prayma ginco atveju po faktiniu aplinkybiu ityrimo.
Esant ioms aplinkybems apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija
n utaria:
pareikejo u˛darosios akcines bendroves „Fortera“ atstovo 2011 m. gegu˛es 2 d. praymo kreiptis i Europos Sajungos Teisingumo Teisma del preliminaraus nutarimo priemimo netenkinti.
U˛darosios akcines bendroves „Fortera“ ir Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos apeliacinius skundus atmesti
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendima palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.