Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-07-16 · Byla Nr. Ik-1795-142/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1795-142/2010Nutartis · 2010-07-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-16
Bylos Nr.
Ik-1795-142/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00958-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Stasys Gagys
Atsakovas
Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos
Advokatai
Edvardas Sinkevičius
Kategorijos
  • 10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A-261-1356/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00958-8Procesinio sprendimo kategorija 10.4
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegu˛es 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Stasio Gagio (pranešejas), Dainiaus Rai˛io ir Skirgailes ˇalimienes (kolegijos pirmininke),

sekretoriaujant Aušrai Dzickanecienei,dalyvaujant pareiškejo atstovui advokatui Edvardui Sinkeviciui,atsakovo atstovui Linui Ramanauskui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo u˛darosios akcines bendroves „Fortera“ ir atsakovo Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo UAB „Fortera“ skunda atsakovui Muitines departamentui prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, treciuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kauno teritorinei muitinei.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas UAB „Fortera“ kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas panaikinti Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos (toliau – ir Muitines departamentas 2010 m. kovo 22 d. sprendima Nr. 1A-4.13-167 ir panaikinti Kauno teritorines muitines 2009 m. gruod˛io 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9KM19/21-0768S.

Šalies argumentai

Skunde (t. I, b.l. 1-8) pareiškejas nurode, kad nesutinka su Muitines departamento Mokesciu administravimo istatymo (toliau – ir MAI) 153 straipsnio 3 dalies aiškinimu, kad departamentas atsisake vertinti pareiškejos pateiktus SMGS va˛tarašcius, nes nebuvo pateikti ju vertimai i valstybine kalba. Pareiškejas remesi MAI 161 straipsniu. Muitines departamentas privalejo patikrinti Kauno teritorines muitines sprendimo pagristuma ir teisetuma, o Kauno teritorine muitines supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 9KM19/21-0768S tyrimo objektu buvo ir SMGS va˛tarašciai ir Baltarusijos eksporto deklaracijos.

Pareiškejas remesi Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdestancio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatancio Bendrijos muitines kodeksa (toliau – ir Muitines kodeksas), igyvendinimo nuostatu (toliau – ir Nuostatai) 181 a straipsnio 1 ir 2 dalimis, 141 straipsnio 1 dalimi, 23 Priedu.

Paaiškino, kad visi Nuostatu Priede Nr. 23 pateikti pavyzd˛iai rodo, kad atsakovo argumentai neatitinka nurodytu teises aktu turinio.

Del PREMI duomenu bazes taikymo paaiškino, kad atsakovas neatsi˛velge i Muitines kodekso 30 straipsnio reikalavimus, nes lygino prekes, parduotas ne tuo paciu apyvartos lygiu. Siekiant neutralaus muitinio ivertinimo, visu pirma, turi buti naudojami Bendrijos teises nustatyti teisiniai instrumentai. Turi buti vertinama ir ekonomine situacija rinkoje. Skund˛iamu sprendimu atvejais pareiškejo importuotu prekiu kaina yra labai aiški, ji gali buti nustatyta pagal pareiškejo pateiktus dokumentus, mokesciu inspekcijos atlikto priešpriešinio patikrinimo pa˛yma ir kitus objektyvius desningumus, kuriuos atsakovas neteisingai interpretuoja.

Del importuotos technines sieros rugšties, kaip šalutinio ir pavojingo del naftos perdirbimo gaunamo produkto, paaiškino, kad atsakovai be pagrindo nepatikejo šia faktine aplinkybe. Fakta patvirtina ir bendrijos teises aktai, ir Lietuvos naftos perdirbimo imones „Orlen Lietuva“ tinklapyje skelbta informacija. Visa tai pateisina technines sieros rugšties pardavima i Bendrijos teritorija ma˛omis kainomis, nes priešingu atveju gamintojui reiktu ši produkta utilizuoti, kas susije su labai dideliais kaštais.

Nurode, kad jokia Bendrijos muitu teise nereglamentuoja nuosavybes teisiu ir jokia muitines procedura ar sankcionuotas veiksmas nera susijes su nuosavybes teisiu i prekes turejimu. Remesi Tarptautinio kroviniu ve˛imo gele˛inkeliais susitarimu (SMGS). Del to su nuosavybes teise susije argumentai negali pagristi atsakovo pozicijos. Laiko tai materialines teises pa˛eidimu.

Del Incoterms DAF salygu paaiškino, kad vietos mokesciu administratorius pagal SMGS va˛tarašcius buvo nustates prekiu transportavimo nuo gamintojo iki Baltarusijos/Lietuvos pasienio kaštus, tai buvo pa˛ymeta sprendime, todel atsakovu išvada yra nepagrista.

Jokiu transportavimo išlaidu iki Bendrijos teritorijos pareiškejas nepatyre, o visos prekiu transportavimo išlaidos nuo gamintojo iki Bendrijos muitu sienos buvo iskaitytos i faktiškai sumoketa arba moketina prekiu kaina. Tai, kad u˛ importuotu prekiu gabenima pagal pareiškejo ir AB „Lifosa“ prekiu pirkimo pardavimo sutarti Lietuvos gele˛inkeliams sumokejo AB „Lifosa“, jokios teisines reikšmes neturi, nes šis ve˛imas buvo atliekamas Bendrijos muitu teritorijoje ir šios išlaidos, remiantis Muitines kodekso 33 straipsnio 1 dalies (a) punktu, i prekiu muitine verte neiskaitomos. Prekiu draudimo išlaidos nera privalomos, todel iš pareiškejo negalima reikalauti duomenu apie tai ko nebuvo.

Paaiškino, kad atsakovu ˛inioje esantys dokumentai atspindi visas su šiuo mokestiniu gincu susijusias ukines operacijas ir visas su prekiu pardavimu arba ju kaina susijusias aplinkybes. Jeigu atsakovas abejoja, privalo kreiptis i eksporto valstybes Baltarusijos kompetentinga institucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracine byla Nr. A-575-1508-08).

Pareiškejas mano, kad atsakovas netinkamai taike Muitines kodekso 29 straipsnio 1 dalies (d) punkta, kadangi netinkamai identifikavo pati sandori, kurio pagrindu vyko prekiu importas i Bendrijos muitu teritorija. Prekiu importas ivyko del prekiu pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavejo UAB „Transchema“ ir UAB „Fortera“, o šios imones nera susijusios.

Paaiškino, kad PVM gali buti perskaiciuotas tada, kai perskaiciuojama prekiu muitine verte. Šio mokestinio ginco atveju importuotu prekiu muitines vertes nustatymas yra neteisetas ir nepagristas, todel nera pagrindo priskaiciuoti PVM, delspinigius ir baudas.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitines departamentas su skundu nesutiko ir praše atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepime i skunda (t. I, b. l. 59-62) nurode, kad Muitines departamentas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-79 ipareigojo pareiškeja pateikti dokumentu nevalstybine kalba vertimus i valstybine kalba. Pareiškejas 2010 m. kovo 4 d. raštu pateike technines sieros rugšties Paso Nr. 1862 vertima bei paaiškino, kad saskaitu tarp OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“ bei prekiu va˛tarašciu vertimus yra pateikusi nagrinejant skunda del 2009 m. bir˛elio 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 9KM19/21-0768S. Taip pat pareiškejas nurode, kad SMGS va˛tarašciai neturi itakos sprend˛iant ginca del prekiu muitines vertes, todel šiu dokumentu vertimu nepateike.

Pareiškejas turejo teise nuspresti, kokie dokumentai pagrind˛ia jo skunda, taip pat nuspresti, ar juos pateikti. Remesi LVAT formuojama teismu praktika administracineje byloje Nr. A-261-2055/2008.

Pareiškejas neteisingai aiškina Muitines kodekso nuostatas, reglamentuojancias PREMI duomenu bazes taikyma. Pareiškejo importuotu prekiu muitiniam ivertinimui muitine taike ne Muitines kodekso 30 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktuose nurodytus tapaciu ir panašiu prekiu sandoriu vertes, o 31 straipsnio 1 dali.

Paaiškino, kad nera irodymu, kad bendroves „Orlen Lietuva“ gamybos procesas identiškas Baltarusijos bendroves „Naftan“ gamybos procesui. Pareiškejas nera pateikes atitinkamu dokumentu iš prekiu gamintojo. Prekes priskyrimas pagrindiniam ir šalutiniam gamybos produktui nera esminis motyvas, itakojantis sandorio vertes pripa˛inima ar paneigima.

Vertinant sandorio, kurio metu prekes parduodamos i Bendrija, pagristuma, butina išsiaiškinti ne tik konkretaus sandorio, bet ir kitu, prieš tiriama sandori ir po jo ivykusiu pardavimu aplinkybes. Del to butina atsi˛velgti ir i sandori, kuri sudare OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“. Nepaisant to, kad sandoris nebuvo pagrindu importuojant prekes i Bendrija, jis vyko tarp tarpusavyje susijusiu asmenu, iš kuriu vienas yra Baltarusijos Respublikos, o kitas – Bendrijos ukio subjektas. Pareiškejas nepagristai teigia, kad muitine sandori tarp OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“ laiko prekiu importo sandoriu.

Skund˛iamoje Kauno teritorines muitines ataskaitoje konstatuota, kad krovinio siuntejas OAO „Naftan“ jau SMGS va˛tarašciuose krovinio savininku nurode pareiškeja, kai tuo tarpu pareiškejas dar negalejo buti krovinio savininku, nes UAB „Transchema“ tik po keliu dienu po krovinio išsiuntimo pareiškejui pardave sieros rugšti pagal PVM saskaitas fakturas. Nurodyta, kad pareiškejas deklaravo prekiu sandorio verte pagal UAB „Transchema“ pardavimo saskaitas, taciau muitinio iforminimo metu imone jau nebuvo šiu prekiu savininke, nes prekes jau buvo pardavusi AB „Lifosa“.

Atsiliepimas

Atsakovas nurode, kad prieštaravimai sutartyse gali buti pagrindu konstatuoti, jog egzistuoja salygos ar aplinkybes, kuriu poveikio prekiu pardavimui ar kainai neimanoma nustatyti. Prieštaravimu neturetu buti ne tik sutartyse, bet ir kituose muitiniam ivertinimui pateiktuose dokumentuose. Pareiškejas neneigia ir nepaaiškina muitines sprendimuose nurodytu sandoriu sudarymo aplinkybiu, taciau apsiriboja teiginiu, jog tai neturi teisines reikšmes taikant Muitines kodekso 29 straipsni.

Treciasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorine muitine su skundu nesutiko ir praše atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepime i skunda (t. III, b. l. 115-118) remesi MAI 153 straipsnio 3 dalimi, Valstybines kalbos istatymo 7, 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 9 straipsniui. Pa˛ymejo, kad Bendrijos muitu teises aktuose nera nuostatos, kokia kalba turi vykti mokestiniai gincai šalyse narese, kokia kalba turi buti teikiami irodymai šalyse narese. Priešingai Muitines kodekso 243 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad prad˛ioje skundas teikiamas muitines istaigai, valstybes nares paskirtai vykdyti atitinkamas funkcijas, po to, vadovaujantis valstybes nares galiojanciais teises aktais, skundas pateikiamas nepriklausomai institucijai.

Del Muitines kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimo ir taikymo remesi Muitines kodekso Igyvendinimo nuostatu 181a straipsniu. Pa˛ymejo, kad UAB „Fortera“ importuotos technines sieros rugšties sandorio verte deklaruota ˛ymiai ma˛esne kaina (78 – 85 proc.) u˛ kitu importuotoju deklaruotas tapaciu ir panašiu prekiu sandorio vertes, sukauptas Muitines departamento PREMI duomenu bazeje (MVR 0901-0903), bei u˛ vertes, pateiktas Eurostat duomenu bazeje (internetinis puslapis epp.eurostata.ec. europa.eu), o pateikti dokumentai nepagrind˛ia deklaruotu prekiu muitines vertes teisingumo, ir muitine nustate eile kitu salygu ir aplinkybiu, kurios, muitines nuomone, prekiu pardavimui ar ju kainai turejo itakos ir kuriu poveikio prekiu pardavimo sandorio vertei neimanoma nustatyti.

Nurode, kad buvo pateikta neišsami ir prieštaringa informacija del sieros rugšties, kaip šalutinio naftos perdirbimo produkto, krovinio siuntejo OAO „Naftan“, jau SMGS va˛tarašciuose nurodyto krovinio savininko UAB „Fortera“, kuri nebuvo savininke, nes UAB Transchema“ tik po keliu dienu po krovinio išsiuntimo UAB „Fortera“ pardave sieros rugšti pagal PVM saskaitas fakturas, deklaruota prekiu muitine verte, esant krovinio pristatymo salygoms „DAF Gudogai“, yra ma˛esne, negu transportavimo išlaidos u˛ krovinio gabenima maršrutu Novopolockas – Gudogai, UAB „Fortera“ nepateike objektyviu bei kiekybiškai ivertinamu duomenu, pagrind˛ianciu transportavimo išlaidas, neatskleide visu sandorio sudarymo aplinkybiu, mokejimu duomenys nera konkretus.

Paaiškino, kad Nuostatu priede Nr. 23 pateikti pavyzd˛iai nera baigtinis sarašas. Muitines vertes nustatymo tikslas yra realios (dirbtinai nesuma˛intos) ir rinkos pagristos importuojamu prekiu vertes nustatymas.

Nurode, kad PREMI duomenu baze ir EUROSTAT duomenu baze yra reikšminga, nes kai duomenys ˛ymiai skiriasi nuo deklaruotos sandorio vertes, pateikti dokumentai nepagrind˛ia deklaruotos vertes teisingumo ir yra pateikiama prieštaringa informacija, atsiranda pagrindas vadovautis Muitines kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu.

Pareiškejas neteisingai aiškina kodekso nuostatas, reglamentuojancias PREMI duomenu bazes taikyma. Buvo taikyta Muitines kodekso 31 straipsnio 1 dalis, todel pareiškejo paaiškinimai del to paties apyvartos lygio taikymo yra nepagristi.

Nagrinejamu atveju buvo svarbi ne nuosavybes teise, o prieštaravimai sutartyse.

Del Incoterms DAF salygu paaiškino, kad nesutinka su pareiškejo argumentais, kad transportavimo išlaidas patvirtinantys dokumentai nera svarbus. Remesi Muitines departamento 2004 m. baland˛io 28 d. isakymu Nr. 1B-431 patvirtintu taisykliu 12.3, 14.5 punktais, Muitines kodekso 29 ir 32 straipsniais, Muitines departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruod˛io 29 d. isakymu Nr. 1B-1199 patvirtintos instrukcijos 3 punktu.

Nurode, kad Baltarusijos eksporto deklaracijos negalima laikyti tinkamu dokumentu (irodymu), pagrind˛ianciu, patvirtinanciu importuotu prekiu muitine verte, kadangi eksporto deklaracijos u˛pildytos duomenimis (ir muitine verte nurodyta), kurie yra tarp dvieju susijusiu asmenu sudarytu sandoriu pasekme, o tokiu atveju tie asmenys gali susitarti del ivairiu sau palankiu salygu (taip pat ir del ma˛os muitines vertes).

Pagal MAI 67 straipsnio 2 dali šiuo atveju irodinejimo našta del deklaruojamos prekiu muitines vertes teisingumo ir tikslumo tenka pareiškejui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškejo UAB „Fortera“ skunda patenkino iš dalies. Teismas panaikino Muitines departamento 2010 m. kovo 22 d. sprendima „Del bendros Lietuvos –Ukrainos imones „Fortera“ skundo“ Nr. 1A-4.13-167 ir perdave pareiškejo UAB „Fortera“ skunda del Kauno teritorines muitines 2009 m. gruod˛io 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 9KM19/21-0768S Muitines departamentui nagrineti iš naujo. Kita pareiškejo reikalavima atmete kaip nepagrista.

Teismas vertino byloje surinktus irodymus (t. I, b. l. 14-27, 42-45, 63-67, 68-77, 78, 79, 80, 84, 86-88, 91, 99-117, 120-121; t. II, b. l. 25; 26-27; t. III, b. l. 120, 131, 135-149.

Teismas nurode, kad tiek Kauno teritorines muitines, tiek pareiškejo nuomone del dokumentu vertimo sutampa. Tai reiškia, kad aptariamais irodymais turejo buti vadovaujamasi ginco metu ne tik mokesciu administratoriaus sprendimui pagristi, bet ir pareiškejo argumentams ivertinti. Pareiškejas teige, kad transportavimo išlaidas padenge Baltarusijos imone OAO „Naftan“. Ši aplinkybe turejo buti nustatyta iš aptariamu SMGS va˛tarašciu duomenu ir atitinkamai ivertinta skund˛iamuose sprendimuose.

Teismas pa˛ymejo, kad šio ginco atveju svarbu tai, kad centrinis mokesciu administratorius nagrinejo pareiškejo skunda del ataskaitos, o del to turejo atsakyti i visus pareiškejos skunde išsakytus argumentus, tame tarpe ir del nustatytu transportavimo išlaidu dyd˛io itakos, priimant sprendima taikyti Muitines kodekso 31 straipsnio 1 dali. Tuo tarpu skund˛iamame centrinio mokesciu administratoriaus sprendime akivaizd˛iai pasisakoma, kad Muitines departamentas nevertina SMGS va˛tarašciu. Teismas padare išvada, kad reikšminga mokestinio ginco dalis nebuvo išnagrineta centrinio mokesciu administratoriaus visiškai. Teismas pripa˛ino pagristu pareiškejo skundo argumenta, kad Muitines departamentas privalejo pagal pareiškejo skunda patikrinti Kauno teritorines muitines sprendimo pagristuma ir teisetuma, o nevertindamas SMGS va˛tarašciu, Muitines departamentas nevykde savo funkciju, nes Kauno teritorines muitines ataskaitoje tyrimo objektu buvo tiek SMGS va˛tarašciai, tiek Baltarusijos eksporto deklaracijos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad skund˛iamas Muitines departamento sprendimas nurodytoje dalyje (del MAI 153 str. 3 d. taikymo) yra neteisetas ir nepagristas. Toks sprendimas neatitinka ir teisinio aiškumo principu, kadangi iš vienos puses Muitines departamentas pritaria Kauno teritorines muitines sprendimo išvadoms del transportavimo išlaidu, iš kitos puses nepasisakoma, kaip Muitines departamentas pagrind˛ia tokiu išlaidu paskaiciavima, jeigu nesiremia SMGS va˛tarašciu duomenimis. Teismui nagrinejant pareiškejo skunda negali buti ˛inoma, kaip Muitines departamentas patikrino transportavimo išlaidu apskaiciavima, o tuo paciu ir išvadas del šiu išlaidu itakos, priimant sprendima del sandorio vertes netaikymo.

Teismas nurode, kad skund˛iamo sprendimo neteisetumas ir nepagristumas pasireiškia ir tuo, kad Muitines departamento sprendimu visiškai neatsakyta ir i kitus pareiškejo skundo argumentus, todel iš sprendimo turinio negali buti ˛inoma, kodel šie argumentai buvo atmesti, t. y. nepasisakyta del pareiškejo argumentu, kad SMGS va˛tarašciu versti nereikia, nes ju pildyma reglamentuoja Tarptautinio kroviniu ve˛imo gele˛inkeliais susitarimas, nepasisakyta del pareiškejo argumentu, kokia itaka gali tureti prekes savininko nustatymas, nepasisakyta, kodel atmesti pareiškejo paaiškinimai del sieros rugšties, kaip šalutinio naftos gamybos produkto, nepasisakyta del pareiškejo argumentu, susijusiu su OAO „Naftan“, UAB „Transchema“ ir pareiškejos UAB „Fortera“ santykiu, del ekonomines krizes galimos itakos kritusiai prekes kainai, del prašymo kreiptis i Baltarusijos kompetentinga istaiga ir del dalies kitu argumentu.

Teismas padare išvada, kad skund˛iamu Muitines departamento sprendimu visai neišnagrineti pareiškejo skundo argumentai, nors tokiam gincui istatymas nustato privaloma neteismine nagrinejimo tvarka. Patikrinti nemotyvuotas Muitines departamento sprendimo išvadas nera galimybes, nes Muitines departamentas nenurodo faktiniu aplinkybiu, kuriomis remesi, priimdamas sprendima.

Teismas pa˛ymejo, kad pareiškejas teismui pateike ir naujus argumentus, kurie nebuvo pateikti skunde Muitines departamentui, todel Muitines departamentas negalejo savo sprendimu ivertinti tokiu dalyku, kaip PREMI duomenu bazes taikymo teisetumas, Bendrijos muitines kodekso 29 straipsnio taikymas, o teisme pareiškejo atstovas pateike dar viena papildoma argumenta ir pateike irodymus del pilnutinio atsiskaitymo u˛ prekes. Kauno teritorines muitines atstove pasisake, kad privalo susipa˛inti su atsiskaityma pagrind˛ianciais dokumentais ir tik tuomet gali daryti išvada, ar u˛ prekes tinkamai atsiskaityta. Taciau šiu nauju pareiškejo argumentu teismas nevertino del to, kad juos reikejo išsakyti skunde Muitines departamentui del ataskaitos, o pareiškejo 2009 m. gruod˛io 23 d. skundas Nr. 187 turi buti perduotas centriniam mokesciu administratoriui nagrineti iš naujo, nes skund˛iamas Muitines departamento 2010 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-167 turi buti panaikintas. Teismas pasisake tik del pareiškejo atstovo teiginio, kad aptariamu laikotarpiu nera jau tokios savokos kaip Lietuvos Respublikos muitu teritorija, nes yra tik Bendrijos muitu teritorija (tuo grind˛iamas negalimumas taikyti tik Lietuvos PREMI duomenu baze). Šis teiginys neatitinka Muitines istatymo 3 straipsnio 4 dalies, kurioje pasakyta, kad Lietuvos Respublikos muitu teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija, kuria riboja Lietuvos Respublikos valstybes siena.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurode, kad skund˛iamas Muitines departamento sprendimas panaikinamas ir todel, kad nei MAI, nei kiti teises aktai, kurie reglamentuoja mokestiniu gincu nagrinejima muitineje, nereglamentuoja reikalavimu centrinio mokesciu administratoriaus sprendimams, taciau toks sprendimas gali buti laikomas individualiu administraciniu aktu, kuriam bendruosius reikalavimus nustato Viešojo administravimo istatymo 8 straipsnis. Šiuo atveju Muitines departamentas netinkamai taike MAI 153 straipsnio 3 dalies nuostatas, del to nepagrinde sprendimo objektyviais duomenimis (faktais). Taip pat nemotyvavo pareiškejo skundo kitu argumentu atmetimo prie˛asciu, nenurode faktu, objektyviu duomenu, kodel neatsi˛velgiama i pareiškejo skundo argumentus. Nemotyvuotas pasakymas sprendime, kad Kauno teritorine muitine pasisake teisingai, nera pakankamas, nagrinejant mokescio moketojo skunda.

Teismas konstatavo, kad priimant Muitines departamento sprendima buvo pa˛eistos pagrindines proceduros, ypac taisykles, turejusios u˛tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma (ABTI 89 str. 1 d. 3 p.).

Kadangi teismas sprendima panaikino del to, kad yra nemotyvuotas, o gincui yra nustatyta privaloma ikiteismine nagrinejimo tvarka, teismas nieko nepasisake del skund˛iamos Kauno teritorines muitines 2009 m. gruod˛io 3 d. supaprastintos patikrinimo ataskaitos Nr. 9KM19/21-0768S teisetumo ir pagristumo. Ši ataskaita turi buti vertinama centrinio mokesciu administratoriaus iš naujo nagrinejant pareiškejo skunda. Teismas pareiškejo reikalavimo panaikinti šia ataskaita netenkino.

III.

Atsakovas Muitines departamentas pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendima ir gra˛inti administracine byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Apeliacinis skundas (t. V, b.l. 143-145) grind˛iamas šiais argumentais:

1. Pagal Muitines departamento generalinio direktoriaus 2004 m. baland˛io 28 d. isakymu Nr. 1B-431 patvirtintu Importuojamu prekiu muitinio ivertinimo kontroles taisykliu 12.3 punkta prekiu deklaruojamai vertei pagristi turi buti pateikta transporto dokumentas, su kuriuo gabenamos prekes, priklausomai nuo prekiu pristatymo salygu (gabenimo maršrutas, draudimo, krovimo, perkrovimo išlaidos). Taigi pareiškejas nepagristai tvirtina, jog SMGS va˛tarašciai nera susije su gincu del muitines vertes.

2. Vadovaujantis Muitines departamento generalinio direktoriaus 2004 m. baland˛io 27 d. isakymu Nr. lB-414 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio iforminimo instrukcijos (ˇin., 2004, Nr. 65-2336) 33 punktu, muitines pareigunas privalo reikalauti su deklaracija pateiktu muitiniam tikrinimui dokumentu vertimo, jeigu neimanoma vienareikšmiškai identifikuoti prekiu, nustatyti ju kiekio arba muitines vertes. Vadovaujantis šiuo punktu, vertimas gali buti atliktas i lietuviu arba kita muitinei priimtina (pvz., anglu, lenku, rusu) kalba. Pa˛ymetina, kad šio teises akto reikalavimai del dokumentu pateikimo muitinei priimtina kalba taikomi tik muitiniam iforminimui; kilus mokestiniam gincui ir skunda nagrinejant Muitines departamente, taikomos MAI nuostatos. Aplinkybe, jog vietinis mokesciu administratorius prieme dokumentus iformintus rusu kalba, neatleid˛ia mokesciu moketojo nuo pareigos pateikti pirmiau paminetus dokumentus centriniam mokesciu administratoriui vadovaujantis MAI 153 straipsnio 3 dalimi.

3. Sprendimas laikyti vienus ar kitus dokumentus susijusius su skunde išdestytais reikalavimus yra subjektyvus; MAI 153 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai nera priskirti prie skundo turinio, todel irodymu nepateikimui ar ju netinkamam pateikimui taikytinos irodymu vertinimo pasekmes numatytos šioje dalyje. Mokesciu moketojas privalo teikti irodymus, atitinkancius teises aktu reikalavimus, taciau jis turi pasirinkimo teise kokiais irodymais irodineti skundo reikalavima ir tuo prisiima sau pasekmes, numatytas MAI 153 straipsnio 3 dalyje.

4. LVAT administracineje byloje Nr. A-261-2055/2008 konstatavo, kad sprendimas del termino nustatymo trukumams šalinti teismui nera skund˛iamas. Tokia išvada grind˛iama tuo, kad termino nustatymas trukumams šalinti neriboja pareiškejo teises pradeti mokestini ginca, o tik atsisakymas priimti skunda turi itaka j o pasirinktos teises realizavimui.

5. Pareiškejas turejo teise spresti, kokie dokumentai pagrind˛ia jo skunda, taip pat nuspresti, ar juos pateikti Muitines departamentui. Kadangi pareiškejas pateike dali prašomu dokumentu, tai nenutrauke mokestinio ginco, taciau pareiškejas prarado teise jais remtis tolesnio ginco nagrinejimo ikiteismineje mokestini ginca nagrinejancioje institucijoje metu. Teismas turejo vertinti skund˛iamo Muitines departamento sprendimo pagristuma neatsi˛velgdamas i valstybine kalba neišverstus SMGS va˛tarašcius bei eksporto deklaracijas.

6. Muitines departamentas nepasisake del pareiškejo argumentu, kad SMGS va˛tarašciu versti nereikia, nes ju pildyma reglamentuoja Tarptautinio kroviniu ve˛imo gele˛inkeliais susitarimas, kokia itaka gali tureti prekes savininko nustatymas, kodel atmesti pareiškejo paaiškinimai del sieros rugšties, kaip šalutinio naftos gamybos produkto, del argumentu, susijusiu su OAO „Naftan“, UAB „Transchema“ ir pareiškejo UAB „Fortera“ santykiu, del ekonomines krizes galimos itakos kritusiai prekes kainai, del prašymo kreiptis i Baltarusijos kompetentinga istaiga ir del dalies kitu argumentu, kadangi jie buvo išdestyti ne pareiškejo skunde Muitines departamentui, o skunde teismui.

Pareiškejas pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškejo skunda patenkinti pilnai.

Šalies argumentai

Apeliacinis skundas (t. V, b.l. 148-163) grind˛iamas iš esmes tais paciais argumentais kaip ir skundas. Pareiškejas apeliaciniame skunde papildomai nurode, kad:

1. Prekiu importo muitines procedura iforminamas prekiu importas i Bendrijos teritorija, o PREMI duomenu baze formuojama tik iš duomenu, kuriuos kaupia Lietuvos muitine ir šie duomenys i baze patenka tik tuomet, kai Lietuvos muitine pati iformina importo muitines procedura.

2. Teismui pateiktas išrašas iš PREMI bazes apie visa 2009 metais i Bendrijos muitu teritorija per Lietuva importuota sieros rugšti parodo, kad pareiškejui tenka 86,2 procento iš 100 procentu viso importuoto i Bendrijos muitu teritorija per Lietuva sieros rugšties kiekio. Tai reiškia, kad pagal apyvartos lygi ir prekiu kieki pareiškejos importo apimtis 7 kartus viršija kitus importuotojus.

Sieros rugšties kaina nustatyta pagal importuotoju, kurie per ginco laikotarpi i Bendrijos teritorija per Lietuva buvo importave tik 6,4 procento viso importuoto sieros rugšties kiekio, sandorio verte. Toks pareiškejo importuotos sieros rugšties muitines vertes nustatymas yra nesa˛iningas.

3. Muitines kodeksas yra taikomas visoms i Bendrijos teritorija ive˛toms prekems, o PREMI bazeje kaupiami duomenys tik apie importo i Bendrijos teritorija per Lietuva atvejus.

4. Atsakovai nepagristai ir nemotyvuotai netaike Muitines kodekso 30 straipsnio 2 dalyje numatytu metodu, nors tokia muitines pareiga yra numatyta 30 straipsnio 1 dalyje.

5. Muitines kodekso 31 straipsnyje numatytas „duomenu trukumo“ (angl. default) metodas pagal Bendrijos muitines kodekso 29-36 straipsni turi buti taikomas tik nesant galimybiu muitines vertes apskaiciuoti kitais metodais. Tai patvirtina Europos Sajungos Teisingumo Teismo Kodekso normu aiškinimas, pateiktas byloje C-422/00 Capesan International plc. V. Commisioners of Customs and Exise. „Default“ metodo taikymas yra susijes su Muitines kodekso 29 ir 30 straipsniuose nurodytu metodu taikymu nustatant muitines vertes, taciau pagristas lankstumas taikant šiuos metodus turi atitikti Muitines kodekso 31 straipsnio 1 dalies tikslus ir bendrasias nuostatas (Nuostatu 23 priedas). Taciau atsakovai taikydami Muitines kodekso 31 straipsnyje numatyta metoda, pasireme PREMI baze, nors turejo remtis visomis Muitines kodekso 30 straipsnio 2 dalyje numatytomis alternatyvomis.

6. Nei skund˛iamoje ataskaitoje, nei sprendime nera duomenu apie tai, jog atsakovai analizavo, ar kitu imoniu iš UAB „Transchema“ nupirkta sieros rugštis kokiais nors kokybiniais parametrais skiriasi nuo UAB „Fortera“ importuotos sieros rugšties.

7. Muitines kodekso 31 straipsnyje numatyto metodo taikymas privalo buti paremtas ne Lietuvos PREMI bazeje, o Bendrijoje turima informacija.

PREMI duomenu baze neatitinka Muitines kodekso 31 straipsnyje itvirtinto reikalavimo, nes šioje duomenu bazeje yra kaupiami duomenys apie prekiu importa i Bendrijos muitu teritorija tik per Lietuvos Respublika. Tuo tarpu, Bendrijos muitu teritorijos ribas pateikia Muitines kodekso 3 straipsnis.

Lietuvos nacionalines teises pagrindu sukurta duomenu baze (PREMI duomenu baze yra sukurta ir administruojama remiantis muitines departamento direktoriaus 2004 m. baland˛io 28 d. Isakymu Nr. 1B-431) negali buti laikoma informacijos šaltiniu Muitines kodekso 31 straipsnio prasme. Bendrijos muitines kodeksas yra Europos Sajungos teises aktas, jis turi buti aiškinamas ir taikomas vienodai visoje Bendrijos muitu teritorijoje.

Pareiškejas UAB „Fortera“ su Muitines departamento apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepimas

Atsiliepime i apeliacini skunda (t. V, b.l. 169-170) nurode, kad;

1. MAI 153 straipsnio 3 dalis turi buti aiškinama atsi˛velgiant i mokestinio ginco stadija, centrinio mokesciu administratoriaus funkcijas ir i MAI 153 straipsnio pavadinima.

2. Vietinis mokesciu administratorius sprendima priima remiantis tam tikrais irodymais ir dokumentais, kurie jau jo sprendime buna ivertinti. Skund˛iant vietinio mokesciu administratoriaus sprendima, centrinis mokesciu administratorius privalo patikrinti vietos mokesciu administratoriaus priimto sprendimo pagristuma ir teisetuma. Atlikdamas šia funkcija centrinis mokesciu administratorius privalo ivertinti irodymus, kuriais remiantis vietinis mokesciu administratorius prieme sprendima ir tokiu budu patikrinti šio sprendimo teisetuma ir pagristuma.

3. Muitines departamentas privalejo ištirti visa su skund˛iama ataskaita susijusia med˛iaga, kuria Kauno teritorine muitine turejo savo ˛inioje ir kuria ji pasireme priimdama skund˛iama ataskaita.

4. Pareiškejas Muitines departamentui neteike jokiu nauju, tai yra vietiniam ir centriniam mokesciu administratoriui ne˛inomu irodymu ar dokumentu, kadangi skundas centriniam mokesciu administratoriui buvo teikiamas del ataskaitoje paminetu irodymu teisinio vertinimo ir teisiniu išvadu.

5. Muitines departamento 2010 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-79, kuriuo jis veikdamas „ultra vires“ ipareigojo pareiškeja pateikti dokumentu nevalstybine kalba vertimus i valstybine kalba, neturi ir negali tureti itakos sprend˛iant apie šioje byloje skund˛iamo 2010 m. kovo 22 d. Muitines departamento sprendimo Nr. 1A-4.13-167 pagristuma ir teisetuma, nes centrinis mokesciu administratorius faktiškai pareiškejo skundo neišnagrinejo ir tinkamai nepatikrino skund˛iamos supaprastino patikrinimo ataskaitos Nr. 9KM19/21-0768S teisetumo ir pagristumo.

Treciasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorine muitine pritaria Muitines departamento apeliaciniame skunde išdestytiems argumentams ir prašo apeliacini skunda patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime i apeliacini skunda (t. V, b.l. 172-173) papildomai nurode, kad:

1. Kauno teritorinei muitinei buvo pateikta neišsami ir prieštaringa informacija, todel vadovaujantis Muitines kodekso 29 straipsnio 1 dalies (b) punktu ir Bendrijos muitines kodekso igyvendinimo nuostatu 181 a straipsniu buvo pagrindas netaikyti UAB „Fortera“ importuotu prekiu, iformintu muitines deklaracijomis muitiniam ivertinimui sandorio vertes metodo.

2. Muitines vertes nustatymo tikslas yra realios (dirbtinai nesuma˛intos) ir rinkos pagristos importuojamu prekiu vertes nustatymas. Tokios praktikos laikosi LVAT (pvz. Adm. bylos Nr. A-11-516/2003, Nr. A-4-293/2004, Nr. A-756-140/2008).

3. Kauno teritorine muitine teismo nebuvo besalygiškai ipareigota pateikti SMGS va˛tarašcius ir ju vertimus i lietuviu kalba.

Visus dokumentus, reikšmingus bylai, kaip atsakovas ir mokestini ginca nagrinejas centrinis mokesciu administratorius, taip pat ir tuos dokumentus, kurie nebuvo pateikti Kauno teritorinei muitinei, turejo pateikti Muitines departamentas.

4. Kauno teritorines muitines pareigunai, atliekantys muitini tikrinima bei iforminima, privalejo priimti ir vertinti SMGS va˛tarašcius, jei jie pateikti jiems suprantama kalba, kadangi tai butinas dokumentas muitinio tikrinimo ir iforminimo veiksmams atilikti (pagal Bendrijos muitine kodekso igyvendinimo nuostatu (Tarybos reglamentas 2454/93) 219 str., Muitines departamento generalinio direktoriaus 2004 m. baland˛io 27 d. isakymu Nr. 1B-414 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio iforminimo instrukcijos 35 punkta). Teises aktai, numatantys muitini tikrinima ir iforminima, nenumato butinybes prašyti dokumentu vertimu jei jie suprantami (Muitines departamento generalinio direktoriaus 2004 m. baland˛io 27 d. isakymu Nr. 1B-414 patvirtintos Bendro administracinio dokumento muitinio iforminimo instrukcijos 33 punktas). Taciau pagal MAI nuostatas prasidejus mokestiniam gincui visi irodymai dokumentai privalo buti pateikti mokescio moketojo su vertimu i valstybine kalba (MAI 153 str. 3 d.).

5. Prieštaravimu del nustatytu faktiniu duomenu SMGS va˛tarašciuose neteike pats pareiškejas, kuriam ir yra prievole teikti visus dokumentus, pagrind˛iancius importuotu prekiu muitine verte, taip pat ir transportavimo dokumentus.

6. Pagal MAI 67 straipsnio 2 dali mokesciu moketojas, nesutikdamas su mokesciu administratoriaus apskaiciuotomis konkreciom mokescio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagristi, kodel jos yra neteisingos. LVAT 2008 m. sausio 31 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A-756-140/2008 yra pa˛ymejes, jog kai muitines istaiga pagristai abejoja del deklaruojamos prekiu muitines verti teisingumo ir tikslumo, prekiu muitines vertes irodymo pareiga perkeliama importuotojui. Taigi butent pareiškejas privalo pagristi importu prekiu muitine verte bei teikti pagrind˛iancius irodymus, taip pat ir transportavimo dokumentus su vertimu i valstybine kalba.

Kauno teritorine muitine su pareiškejo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepimas

Atsiliepime i pareiškejo apeliacini skunda (t. V, b.l. 174-178) nurode iš esmes tuos pacius argumentus kaip ir atsiliepime i pareiškejo skunda bei atsiliepime i Muitines departamento apeliacini skunda.

Papildomai nurode, kad:

1. Muitine nesprende importuotos sieros rugšties nuosavybes ir daiktines teises klausimu, o sprende klausimus kurie susije su muitiniu ivertinimu tai reglamentuojanciu teises aktu pagrindais. Pagal Igyvendinimo nuostatu 147 straipsnio nuostatas, vadovaujantis Muitines kodekso 29 straipsniu, faktas, kad prekes, kurios yra pardavimo objektas, yra deklaruotos išleidimui i laisva apyvarta, laikomos po˛ymiu, kad jos buvo parduotos eksportui i Bendrijos muitu teritorija. Velesniu perpardavimu iki muitinio ivertinimo atveju tik paskutinis pardavimas, po kurio prekes ive˛amos i Bendrijos muitu teritorija, arba Bendrijos muitu teritorijoje ivykes pardavimas prieš prekems iforminant išleidimo i laisva apyvarta procedura yra toks po˛ymis.

2. Baltarusijos imones OAO „Naftan“ internetiniame tinklalapyje www.naftan.by skelbiama, kad technine sieros rugštis yra gamybos produktas ir tai, muitines nuomone, galima laikyti tikslingo produkto pagaminimo siekiant ekonomines naudos, bet ne šalutinio produkto. Taip pat skelbiama gamybines paskirties produkcijos katalogas, kuriame tarp kitu produktu pateikta technine sieros rugštis (GOST 2184-77), tinklapyje vsrww.export.by nurodyta, kad OAO „Naftan“ jau nuo 2005 metu iranga, skirta sieros rugšciai gaminti, o 2007 metais atliktas antras irangos modernizavimas, ir sieros rugštis gaminama iš sieros vandenilio, kuris perdirbant nafta yra vienas iš šalutiniu produktu.

3. Nera jokiu irodymu, kad bendroves „Orlen Lietuva“ gamybos procesas identiškas Baltarusijos bendroves „Naftan“ gamybos procesui.

4. Baltarusijos eksporto deklaracijos šiuo atveju negalima laikyti tinkamu dokumentu (irodymu), pagrind˛ianciu, patvirtinanciu i Lietuvos Respublika importuotu prekiu muitine verte, kadangi eksporto deklaracijos u˛pildytos duomenimis (taip pat ir muitine verte), kurie yra tarp dvieju susijusiu asmenu sudarytu sandorio pasekme, o tokiu atveju tokie asmenys gali susitarti del ivairiu sau palankiu salygu (taip pat ir del ma˛os muitines vertes).

5. Vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatancio Bendrijos muitines kodeksa 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu muitines vertes neimanoma nustatyti pagal Bendrijos muitines kodekso 29 straipsnio nuostatas, ji turi buti nustatoma paeiliui taikant 30 straipsnio 2 dalies (a), (b), (c) ir (d) punktus iki pirmo punkto, pagal kuri šia verte imanoma nustatyti.

6. Nesant galimybes prekiu muitines vertes nustatyti remiantis minetose nuostatose nurodytais budais, UAB „Fortera“ importuotoms prekems – techninei sieros rugšciai muitine verte buvo nustatyta vadovaujantis Muitines kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, Sutarties del 1994 m. Bendrojo susitarimo del muitu tarifu ir prekybos VII straipsnio igyvendinimo 7 straipsniu, duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje.

Atsakovas Muitines departamentas nesutinka su pareiškejo UAB „Fortera“ apeliaciniu skundu ir prašo atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepime i pareiškejo apeliacini skunda (t. V, b.l. 179-182) nurode iš esmes tuos pacius argumentus, kaip ir atsiliepime i pareiškejo skunda. Papildomai nurode, kad:

1. Pagal Muitines departamento generalinio direktoriaus 2004 m. baland˛io 28 d. isakymu Nr. IB-431 patvirtintu Importuojamu prekiu muitinio ivertinimo kontroles taisykliu 12.3 punkta prekiu deklaruojamai vertei pagristi turi buti pateikta transporto dokumentas, su kuriuo gabenamos prekes, priklausomai nuo prekiu pristatymo salygu (gabenimo maršrutas, draudimo, krovimo, perkrovimo išlaidos). Taigi pareiga importuotojui deklaruoti transportavimo išlaidas tenka nepriklausomai nuo gabenimo salygu.

2. Pridetines vertes mokescio 15 straipsnio 15 dalies 2 numatyta, kad importuojamu prekiu apmokestinamoji verte, nuo kurios skaiciuojamas importo PVM, apskaiciuojama prie šiu prekiu muitines vertes pridejus išlaidas, susijusias su prekiu ve˛imu (iskaitant papildomas ve˛imo paslaugas) bei draudimu, taip pat sumoketi ar sumoketini komisiniai u˛ atstovavima ir prekiu pakavimo verte, jeigu visos nurodytosios išlaidos susijusios su prekiu atgabenimu i pirmaja paskirties vieta šalies teritorijoje.

3. Galimybe taikyti kitas duomenu bazes, nei muitines administruojama PREMI duomenu baze, nera teisiškai pagrista. Eurostat duomenu bazeje surinkti duomenys tik apie bendra atitinkamu prekiu apyvarta, taciau nera išskirti atskiri importo i Bendrija atvejai. Be to, negalima isitikinti ir lyginamu prekiu tapatumu, kadangi toks pat prekes pavadinimas dar neirodo prekes vienodumo. Išvada jog prekes yra tapacios ar panašios, galima daryti tada, kai jos klasifikuojamos tuo paciu Kombinuotosios nomenklaturos kodu.

Apeliacines instancijos teismo posed˛io metu pareiškejo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir praše pareiškejo apeliacini skunda patenkinti, o atsakovo apeliacini skunda atmesti. Taip pat pateike prašyma kreiptis i Europos Sajungos Teisingumo Teisma priimti preliminaru nutarima del Muitines kodekso 1 ir 29 straipsnio 1 dalies „b“ papunkcio bei 31 straipsnio taikymo.

Atsakovo atstovas paaiškino atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir praše panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos gincas yra del Muitines departamento sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta teritorines muitines supaprastinto patikrinimo ataskaita.

Pirmosios instancijos teismas nustate, kad Muitines departamentas netinkamai išnagrinejo pareiškejo 2009 m. gruod˛io 23 d. skunda Nr.187 del Kauno teritorines muitines 2009 m. gruod˛io 3 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos ir panaikino Muitines departamento 2010 m. kovo 22 d. sprendima „Del bendros Lietuvos-Ukrainos imones „Fortera“ skundo“ ir perdave skunda nagrineti iš naujo.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacini skunda grind˛ia tuo, kad teismas netinkamai taike ir aiškino procesines normas, reglamentuojancias skundu nagrinejima mokestinio ginco metu.

Pareiškejas apeliacini skunda grind˛ia tuo, kad pirmosios instancijos teismas turejo galimybe išspresti ginca iš esmes ir nurodo argumentus, pagrind˛iancius pareiškejo skunda, pateikta pirmosios instancijos teismui.

Nagrinejant byla administraciniame teisme patikrinama ar priimant gincijama sprendima nebuvo pa˛eistos pagrindines proceduros, ypac taisykles, turejusios u˛tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma, nes šios aplinkybes yra skund˛iamu aktu panaikinimo pagrindas (ABTI 89 str. 1 d. 3 p.).

Teismas pa˛ymi, kad Mokesciu administravimo istatymas nereglamentuoja detaliai skundu nagrinejimo proceduru ikiteisminio ginco nagrinejimo institucijoje. Todel šiuo atveju butina vadovautis bendraisiais administraciniu proceduru principais bei Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gegu˛es 19 d. isakymu Nr. 1B-540 patvirtintais Skundu nagrinejimo Lietuvos Respublikos muitineje nuostatais (toliau tekste – ir Nuostatai). Šiu Nuostatu VI skyriuje yra numatyta skundo nagrinejimo tvarka. Šis teisinis reguliavimas yra pakankamas u˛tikrinti objektyvu aplinkybiu ivertinima bei pagristo sprendimo priemima.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad atsakovo sprendimas neatitinka Nuostatu 26.2 ir 26.3 punktuose nustatyto sprendimo turinio. Apeliacines instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad atsakovas nepilnai ištyre faktines ginco aplinkybes ir tai galejo tureti itakos priimto sprendimo pagristumui.

Atsakovas teisingai nurodo, kad jis turi teise nevertinti su skundu pateikiamu dokumentu, surašytu nevalstybine kalba. Nuostatu 19 punktu nustatyta, kad skundas turi buti parašytas valstybine lietuviu kalba. Prie su skundu pateikiamu u˛sienio kalba surašytu dokumentu turi buti pridedami ju vertimai i lietuviu kalba. Pateikti dokumentai ne valstybine kalba kaip irodymai nevertinami.

Taciau pareiškejas nurodo, kad yra pateikes SMGS va˛tarašcius dokumentus Kauno teritorinei muitinei, reikšdamas nesutikima del gincijamos patikrinimo ataskaitos. Tokiu atveju, nebuvo pagrindo tame paciame gince reikalauti to paties dokumento, jei jis jau buvo pateiktas ir muitines istaigos priimtas. Tuo labiau, kad Kauno teritorine muitine patikrinimo ataskaita grinde SMGS va˛tarašciais del kuriu pateikimo nesutinka departamentas.

Ivertinusi šias aplinkybes apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Pripa˛inus, kad atsakovas nepilnai ištyre ginco faktines aplinkybes netenkintinas ir pareiškejo apeliacinis skundas, toje dalyje, kuria apeliacinis skundas grind˛iamas netinkamu faktiniu bylos aplinkybiu tyrimu bei vertinimu.

Taip pat teiseju kolegija konstatuoja, kad netenkintinas pareiškejo apeliacinis skundas ir dalyje, kurioje apeliacinis skundas grind˛iamas teises taikymo nesutikimo argumentais. Teismu praktikoje suformuota taisykle, kad tinkamas faktiniu aplinkybiu vertinimas bei teises taikymas sprend˛iant ginca yra neatsiejamai susije. Tik nustacius teisei reikšmingus faktus susijusius su ginco subjektu veikla, gali buti teisingai kvalifikuoti ju santykiai bei nustatytas subjektu teisinis statusas.

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad kol atsakovas neištyre ginco faktiniu aplinkybiu, nera galimybes vertinti ar atsakovas tinkamai taike ginco santykiams teises aktus. Remiantis šiais argumentais netenkintinas ir pareiškejo atstovo 2011 m. gegu˛es 2 d. prašymas kreiptis i Europos Sajungos Teisingumo Teisma priimti preliminaru nutarima del Muitines kodekso 1 ir 29 straipsnio 1 dalies „b“ papunkcio bei 31 straipsnio taikymo, nes šio ginco metu neištyrus pilnai faktiniu aplinkybiu, nera galimybes taikyti teise. Šis sprendimas neriboja pareiškejo teises teikti toki prašyma ginco atveju po faktiniu aplinkybiu ištyrimo.

Esant šioms aplinkybems apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

n utaria:

pareiškejo u˛darosios akcines bendroves „Fortera“ atstovo 2011 m. gegu˛es 2 d. prašymo kreiptis i Europos Sajungos Teisingumo Teisma del preliminaraus nutarimo priemimo netenkinti.

U˛darosios akcines bendroves „Fortera“ ir Muitines departamento prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos apeliacinius skundus atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Stasys Gagys Dainius Rai˛ys Skirgaile ˇalimiene