Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-06-07 · Administracinė byla Nr. I-2945-171/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-04-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-06-07Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-07
Bylos Nr.
I-2945-171/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00944-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
valstybės įmonės Turto banko
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybai
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2945-171/2012(Proceso Nr. 3-61-3-00944-2011-4)Procesinio sprendimo kategorija 70.1; 38; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Eglei Gudonienei, atsakovės atstovei Raimondai Ruzgytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja valstybės įmonė Turto bankas kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–7), prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) 2011-03-22 sprendimą Nr. 4S-973 ir jį keitusį 2011-04-13 sprendimą Nr. 4S-1314.

Skunde nurodė, kad nesutinka su atsakovės išvada, jog neskaidžius pirkimo objekto į atskiras dalis buvo diskriminuojami tiekėjai ir neužtikrintas viešųjų pirkimų tikslas racionaliai panaudoti lėšas. Mano, kad parengtos konkurso sąlygos ir sprendimai dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis užtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 str. 2 d. įtvirtintą viešųjų pirkimų tikslą, nes priešingu atveju būtų reikėję gerokai didesnių išlaidų projektui įgyvendinti.

Pažymėjo, kad pirkimas skirtas užtikrinti su žmonių sveikata ir gyvybės apsauga susijusį viešąjį interesą, kuris yra didesnė vertybė nei teorinės galimybės padidinti tiekėjų konkurenciją. Ligoninės statybos darbai buvo nupirkti neįvertinus kokios nors žinomos konkrečios medicininės įrangos parametrų, todėl objekte tarp jo aukštų buvo sudėtos standartinės perdangos (be specialių sutvirtinimų medicininės įrangos įmontavimo į statybines konstrukcijas vietose), o virš paskutinio penkto aukšto uždengtas stogas.

Paaiškino, kad įmontuojamą į statybines konstrukcijas konkurso pirkimo objektą sudarančią medicininę įrangą sudaro penki sąlyginai savarankiški komponentai, t. y. operacinės lempos, palatinės konsolės, operacinės konsolės, vakuuminiai siurbliai ir suspausto oro stotys. Nusprendė pirkimo objekto į šias ar kaip nors kitaip nustatytas dalis neskaidyti, nes vietoje vieno medicininės įrangos įmontavimo į statybines konstrukcijas proceso būtų gauti keli savarankiški procesai, kurių sklandumą organizuoti perkančiajai organizacijai taptų nepalyginamai sudėtingiau ir brangiau. Kiekvieno atskiro medicininės technikos komponento įmontavimas pareikalautų konkrečiose vietose sustiprinti perdangas ir įmontuoti įdėtines detales, todėl perkančiajai organizacijai ypač aktualus tampa šiuos darbus vykdančių teikėjų ir atitinkamai turimų su jais pasirašytų administruojamų sutarčių skaičiaus klausimas. Jeigu perkančiajai organizacijai nepavyktų vienu metu sklandžiai organizuoti visų ten numatytų atlikti darbų, stogą ardyti tektų kelis kartus ir grėsmė lietaus vandenimis užlieti kitose ligoninės aukštuose jau įmontuotą medicininę įrangą atitinkamai padidėtų.

Akcentavo, kad operacinių lempų ir konsolių alkūnių sukiojimosi spindulys yra didelis, taigi norint, jog skirtingi tiekėjai pateiktų tarpusavyje suderintinus medicininės įrangos komponentus, perkančiajai organizacijai tektų organizuoti jų bendradarbiavimą dar medicininės įrangos įsigijimo stadijoje, o tai sunkiai įgyvendinama, be to, pabrangintų projektą. Minėti sunkumai ir galimi patirti nesklandumai užkirstų kelią baigti ligoninės statybos darbus laiku, dėl to tektų mokėti netesybas rangovui.

Atkreipė dėmesį, kad jeigu kiekvienas iš atskirų medicininės įrangos komponentų (lempų ir konsolių) gamintojų ir montuotojų, neturėdamas žinių apie kito komponento specifiką, atskirai spręstų konkrečios operacinės perdangos įdėtinių detalių tik jį dominančiame taške klausimą ir taip pat pasielgtų kiti esamų tiekėjų pasirinkti gamintojai bei montuotojai, tai perkančioji organizacija nesugebėtų iš atskirų tiekėjų įsigyti bendro pobūdžio perdangos sustiprinimo darbų. Leidus medicininę įrangą tiekti ir montuoti atskiriems tiekėjams, ji rizikuotų prarasti vieno tiekėjo garantinių įsipareigojimų užtikrinimą, jeigu kitas tiekėjas, atlikdamas savo darbus, kokiu nors būdu pažeistų jau įmontuotą tam tikro tiekėjo medicininę įrangą.

Pastebėjo, kad nusprendus pirkimo objektą suskaidyti į dalis, kiltų rizika dėl bet kokių objektyvių priežasčių negauti tiekėjų pasiūlymų kuriai nors vienai savarankiškai pirkimo objekto daliai arba neturėti joje nugalėtojo ir nepasirašyti dėl to tiekimo sutarties. Tokia padėtis norimos įsigyti medicininės įrangos tiekimo ir sumontavimo ligoninėje kompleksiškumo klausimą padarytų sunkiai įgyvendinamą. Mano, kad nusprendusi skaidyti pirkimo objektą į atskiras dalis, perkančioji organizacija būtų ne padidinusi tiekėjų konkurenciją, tačiau nepagrįstai ir neproporcingai apsunkinusi projekto įgyvendinimą ir padidinusi jo įgyvendinimo išlaidas. Tai nesuderinama su racionaliu lėšų panaudojimu.

Šalies argumentai

Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovės teiginys, jog Konkurso sąlygų 2 lentelės 2 punkto nuostata neatitiko Įstatymo 32 str. 2 d., nėra pagrįstas. Konkurso sąlygų 2 lentelės 2 p. nuostata buvo parengta vadovaujantis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2003-10-20 įsakymu Nr. 1S-100 „Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“, 18.2 punktu. Nustatyta rekomenduojama kriterijaus reikšmė – vidutinė metinė bendroji apyvarta 1,5 karto didesnė už pirkimo objekto vertę. Nustatydama šio kriterijaus reikšmę, perkančioji organizacija atsižvelgė ir į numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę. Jei pirkimo sutarties trukmė ilgesnė nei metai, rekomenduojama nustatyti atitinkamai mažesnę vidutinės metinės bendrosios apyvartos reikšmę, jei pirkimo sutartis trumpalaikė – didesnę. Sąvoka „pirkimo objekto vertė“ yra ne kas kita, kaip tiekėjų pasiūlyta sutarties vertė, t. y. ta pinigų suma, už kurią tiekėjas pasiūlo įsigyti norimas prekes ir suteikti paslaugas. Tokia pozicija atsispindi ir Europos Teisingumo Teismo byloje Nr. C-220/05. Vykdomo pirkimo metu nė vienas dalyvis neprašė paaiškinti šios Konkurso sąlygų dalies, pateikdami savo pasiūlymus, šį reikalavimą suprato tinkamai ir pateikė informaciją apie savo vidutinę metinę bendrąją apyvartą, atsižvelgdami būtent į savo pasiūlytą sutarties vertę.

Pareiškėja mano, kad atsakovė formaliai vertina Konkurso sąlygų 17.1 ir 17.2 punktų turinį. Iš nurodytų punktų turinio akivaizdu, kad 17.1 punkte yra nurodyti reikalavimai, kuriuos turi tenkinti kiekvienas pirkime dalyvaujantis subjektas (tiekėjas ar jungtinės veiklos partneris), o 17.2 punkte nurodyti reikalavimai, kuriuos jungtinės veiklos partneriai turi tenkinti bendrai paėmus. Taigi 17.1 punktas yra specialioji sąlyga 17.2 punkto atžvilgiu. Tiekėjams Konkurso sąlygų nuostatos buvo aiškios ir dėl jų klausimų nekilo.

Pareiškėjos nuomone, atsakovė nepagrįstai nurodė, kad Konkurso sąlygos neatitiko Įstatymo 24 str. 3 d., kadangi Konkurso sąlygų 92 punkto nuostata taikoma tuomet, jei pasiūlyme tiekėjas nurodo, kad ketina pasitelkti subrangovus, suteikėjus, subtiekėjus. Konkurso sąlygose buvo aiškiai įtvirtinta subrangovų, suteikėjų ir subtiekėjų keitimo tvarka ir aiškiai nurodyta sąlyga, kad tais atvejais, kai tiekėjas pasiūlyme nurodo, jog ketina remtis sutarties vykdymo metu subrangovais, suteikėjais ar subtiekėjais, jis tai nurodo savo pasiūlymuose ir identifikuoja minėtus asmenis, kurie vykdant sutartį gali būti keičiami Konkurso sąlygų 92 p. nurodyta tvarka.

Paaiškino, kad Konkurso sąlygų 68 p. buvo nustatyta Įstatymo 24 str. 19 punkto pirmoji sąlyga, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos litais, t. y. pasiūlymai palyginami pagal litais išreikštas kainas. O Įstatymo 24 str. 19 punkto antra sąlyga, kad jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną, Konkurso atveju buvo neaktuali, todėl Konkurso sąlygose ir buvo nenurodyta. Minėtos sąlygos nurodymas Konkurso sąlygose būtų nesuderinamas su Konkurso sąlygų 33 punktu ir perkančiosios organizacijos sprendimu įtvirtinti reikalavimą, kad tiekėjai savo pasiūlymuose kainas nurodytų litais. Įstatymo 24 str. 2 d. 19 p. antrosios sąlygos nurodymas pirkimo dokumentuose galimas ir tikslingas, jei perkančiosios organizacijos leidžia pasiūlymuose kainas nurodyti ir kitomis nei litai valiutomis.

Teigė, kad, pagal Lietuvos teismų praktiką, viešuosiuose pirkimuose privalu vadovautis viešųjų pirkimų tikslu, t. y. siekti sudaryti sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas, ir dėl to negalima formaliai vertinti Konkurse pateiktų pasiūlymų. Viešųjų pirkimų komisijos sprendimai gali būti naikinami tik dėl esminių neatitikimų, jei būtų pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos ir būtų neracionaliai panaudotos lėšos. Dėl formalių ir tariamo pobūdžio pažeidimų nutraukus pirkimo procedūras, būtų pažeisti ne tik perkančiosios organizacijos ir tiekėjų interesai, tačiau ir viešasis interesas, susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Atsakovės sprendimas įpareigoti nutraukti pirkimo procedūras yra neproporcingas tariamų pažeidimų svarbai, Konkurso reikšmei bei neatitinka atsakovės administracinės praktikos, todėl pažeidžia lygiateisiškumo principą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad perkančioji organizacija pripažino pirkimą pasibaigusiu, nes tinkamų pasiūlymų, pagal kuriuos būtų galima pripažinti laimėtoją, nebuvo. Iš karto buvo paskelbtas naujas pirkimas, kuris suskaidytas į atskiras dalis. Pagal šį pirkimą yra sudaryta sutartis ir pirkimo procedūros užbaigtos (t. II, b. l. 35–37).

Atsiliepimas

Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba su pateiktu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 113–117) nurodė, kad pareiškėja mini tą medicininę įrangą, kuri yra tvirtinama prie lubų ir kurią montuojant gali tekti tvirtinti perdangas, tačiau specifikacijoje yra nurodyti ir kiti jos siekiami įsigyti medicininiai įrenginiai, kurie tvirtinami prie sienų arba kurių tvirtinimo būdas nenurodytas. Pareiškėja nenurodė, kad, montuojant medicininę įrangą prie sienos ar įsigyjant vakuumines ir suspausto oro stotis, kyla sunkumų dėl techninio tarpusavio suderinamumo ar inžinerinių sprendimų, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad siekdama užtikrinti tiekėjų konkurenciją, pareiškėja turėjo galimybę pirkimo objektą suskaidyti į dalis.

Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodo, kad nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jei tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į galimybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2009-09-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. T1 (toliau – Apžvalga) yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos reikalavimus pirkimo objektui turi suformuluoti taip, kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos (lygiateisiškumas) ir kad nebūtų ribojama konkurencija. Pareiškėja turėjo atsižvelgti į tai, kad sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis nediskriminuotų tiekėjų, kad nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija. Neskaidyti pirkimo objekto į dalis galima tik tuo atveju, jeigu rinkoje yra pakankamas skaičius tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymą visa apimtimi.

Pažymėjo, kad tiekėjai turėtų patys spręsti dėl jungtines veiklos sutarties sudarymo būtinumo, efektyvumo ir racionalumo, o ne būti verčiami sudaryti tokią sutartį tik dėl to, kad perkančioji organizacija nepaliko tiekėjams kitos galimybės. Vertinimo išvadose nustatytų pažeidimų nepaneigia ir pareiškėjos teiginys, kad dabar siūlymus yra pateikę du tiekėjai. Šis teiginys nepateisina jos priimtų sprendimų, nes priimant skundžiamą sprendimą dar nebuvo įvertinta pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikacija ir atitiktis pirkimo dokumentų reikalavimams. Pareiškėja, paskelbdama apie pirkimą, taip pat nežinojo, ar bus pateiktas bent vienas pirkimo dokumentus atitinkantis pasiūlymas.

Pastebėjo, kad pareiškėja klaidingai supranta sąvokas „pirkimo objekto vertė“, „numatoma viešojo pirkimo vertė“, „pirkimo sutarties vertė“ ir „pasiūlymo vertė“. Numatomo pirkimo vertės skaičiavimo pagrindines nuostatas reglamentuoja Įstatymo 9 str., o detalizuoja Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika, patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2003-02-26 įsakymu Nr. 1S-26. Pirkimo vertė turi būti apskaičiuojama pirkimo pradžios momentu, o už vertės apskaičiavimą atsakinga pirkimą atliekanti perkančioji organizacija. Numatomo pirkimo vertė yra vienas iš svarbiausių kriterijų pirkimo būdui pasirinkti. Pirkimo objekto vertė yra konkretaus pirkimo vertė, kurią taip pat turėjo apskaičiuoti pareiškėja. Pirkimo dokumentuose neįtvirtinant bent preliminarios pirkimo objekto vertės ar kvalifikacijos, reikalavime nenurodžius tiekėjo konkretaus vidutinės metinės bendrosios apyvartos dydžio, apribojama galimybė tiekėjams pateikti tinkamus pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai įvertinti jų atitiktį pirkimo dokumentams. „Pirkimo objekto vertė“ ir „pasiūlymo vertė“ nėra tapačios sąvokos. „Pasiūlymo vertės“ sąvoka nėra įtvirtinta Įstatyme, tačiau, vertinant sistemiškai, tai yra kiekvieno tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina. Nagrinėjamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia Įstatymo 32 str. 2 d. nuostatų, nes kiekvienas tiekėjas gali apskaičiuoti šią reikšmę atsižvelgdamas į savo pasiūlyme nurodytą kainą konkrečiame viešajame pirkime.

Pažymėjo, kad iš pirkimo sąlygų 17.2 punkto nėra aišku, ar pirkimo sąlygų 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3 reikalavimą turi atitikti bent vienas jungtines veiklos sutarties dalyvis, ar kiekvienas atskirai. Pretenzijų dėl pirkimo sąlygų ar procedūrų nepateikimas savaime nereiškia jų atitikties įstatymo reikalavimams.

Akcentavo, kad iš pareiškėjos nurodyto pirkimo sąlygų 92 punkto galima suprasti, jog imperatyvaus reikalavimo nurodyti subrangovus, subtiekėjus ar suteikėjus pasiūlyme nėra, t. y. nurodyti minėtus subjektus tiekėjo teisė, o ne pareiga.

Atsakovė daro išvadą, kad pareiškėja, rengdama pirkimo dokumentus, nepagrįstai apribojo tiekėjų teisę pateikti kainas pasirinkta valiuta. Įstatymo 3 str. 1 d. nustatytas lygiateisiškumo principas įpareigoja pareiškėją visiems pirkimo dalyviams sudaryti lygias teises dalyvauti pirkime. Nurodymas, kad pasiūlymuose kainos turi būti nurodytos tik litais, dirbtinai apriboja tokias tiekėjų teises. Taip pat Įstatymo 3 str. 1 d. nustatytas nediskriminavimo principas įtvirtina vieną svarbiausių draudimų diskriminuoti kitus Europos Sąjungos valstybes tiekėjus ar sudaryti bet kokius barjerus dalyvauti kitos Europos Sąjungos valstybės tiekėjui viešojo pirkimo procese.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko. Nurodė, kad šis ginčas neturėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kadangi ginčijami Tarnybos sprendimai pareiškėjai nebesukelia teisinių pasekmių (t. II, b. l. 35–37).

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėja atvirojo konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuso įmontuojamai į statybines konstrukcijas medicininei įrangai pirkti (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), apie kurį buvo paskelbta 2011-01-05 „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 1 (t. I, b. l. 8–63, 126–130).

Tarnyba 2011-02-24 raštu Nr. 4S-678 „Dėl dokumentų pateikimo vertinti“ kreipėsi į pareiškėją ir prašė pateikti dokumentus, susijusius su vykdomu atviruoju konkursu (t. I, b. l. 89–90, 131–132).

Pareiškėja 2011-03-02 raštu Nr. (5.25-30)-SK4-855 „Dėl dokumentų pateikimo vertinti“ pateikė dokumentus ir paaiškinimus dėl Konkurso sąlygų tinkamumo bei atitikties Įstatymo reikalavimams (t. I, b. l. 91–93, 133–135).

Tarnyba 2011-03-22 sprendimu Nr. 4S-973 „Dėl viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimo“ informavo pareiškėją apie Konkurso įvertinimą ir įpareigojo ją nutraukti pirkimo procedūras bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (t. I, b. l. 94–96). Atsakovė tokį savo sprendimą pagrindė tuo, kad pirkimo objektas nepagrįstai neskaidytas į dalis, o specifikacijos ir reikalavimai pritaikyti iš esmės vienam gamintojui; reikalavimas vidutinei metinei bendrajai apyvartai neužtikrina Įstatymo 32 str. 2 d. laikymosi; Konkurso sąlygų 17.1 punktas neužtikrina Įstatymo 24 str. 7 d. nuostatų laikymosi; Konkurso sąlygose nenustatytas reikalavimas nurodyti subrangovus, subtiekėjus ir suteikėjus, todėl tai pažeidžia Įstatymo 24 str. 3 d. nuostatas; Konkurso sąlygose nenustatyta informacija, nurodyta Įstatymo 24 str. 2 d. 19 punkte.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu ir Konkurso įvertinimu, Tarnybai 2011-03-29 raštu Nr. (5.25-30)-SK4-1351 „Dėl viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir 2011-03-31 raštu Nr. (5.25-30)-SK4-1395 „Dėl viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ pateikė papildomus paaiškinimus ir argumentus dėl Konkurso dokumentų ir procedūrų vykdymo tinkamumo bei dėl atsakovės sprendimo nepagrįstumo (t. I, b. l. 97–99, 100, 136–138, 139).

Tarnyba, įvertinusi pareiškėjos pateiktus papildomus duomenis ir dokumentus, 2011-04-13 sprendimu Nr. 4S-1314 „Dėl viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ pakeitė 2011-03-22 pateiktos išvados dėl Konkurso įvertinimo 1 punktą ir, be kita ko, nurodė, kad pirkimo objektas nebuvo suskaidytas į dalis, todėl tai neužtikrino Įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintų viešųjų pirkimų tikslų ir tiekėjų konkurencingumo, tačiau buvo pašalintos pastabos dėl to, jog techninės specifikacijos ir Konkurso sąlygų reikalavimai buvo pritaikyti vieno gamintojo įrangai. Tarnyba įpareigojimo nutraukti Konkurso procedūras nepakeitė (b. l. 101–102, 120–121).

Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2011-03-22 sprendimo Nr. 4S-973 „Dėl viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimo“ ir jį pakeitusio 2011-04-13 sprendimo Nr. 4S-1314 „Dėl viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš ginčijamo 2011-03-22 sprendimo Nr. 4S-973 turinio matyti, kad Tarnyba, konstatavusi pareiškėjos padarytus Įstatymo pažeidimus, nustatė jai konkretų įpareigojimą – nutraukti pirkimo procedūras. Taigi pareiškėjai realias (objektyvią išraiškos formą turinčias) teisines pasekmes sukelia ne pats Įstatymo pažeidimų konstatavimas Tarnybos sprendimuose, o nustatytų pažeidimų pagrindu jai nustatytas įpareigojimas nutraukti atvirojo konkurso (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo procedūras ir apie šio įpareigojimo įvykdymą nedelsiant raštu informuoti Tarnybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-20/2012).

Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad valstybės įmonė Turto bankas 2011 m. užbaigė pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūrą, atmesdama visų konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymus (2011-05-02 posėdžio protokolas Nr. KO2-19, t. II, b. l. 30–34).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas iš 2011-06-08 protokolo (t. II, b. l. 6–12) nustatė, kad 2011-06-08 valstybės įmonės Turto banko ir VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų specialistų pasitarime su visais panorusiais dalyvauti galimų tiekėjų atstovais, be kita ko, nutarė, atsižvelgę į gautas pastabas, patikslinti projektą ir valstybės įmonės Turto banko interneto svetainėje paskelbti patikslintą projektą potencialiems tiekėjams pakartotinai susipažinti.

Pareiškėja teismui pateiktame paaiškinime (t. II, b. l. 3–5) nurodė, kad 2012-02-03 teisės aktų nustatyta tvarka paskelbė apie antrąjį medicininės technikos pirkimą (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), atsižvelgusi į Tarnybos rekomendacijas suskaidyti pirkimo objektą į atskiras dalis. Iš 2012-05-03 protokolo Nr. KO2-4-17 (t. II, b. l. 13) matyti, kad pirkimo komisija priėmė sprendimą sudaryti sutartį su konkurso laimėtoju.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo metu jau yra užbaigtas naujas medicininės įrangos pirkimo konkursas, paskelbtas laimėtojas, o konkursas, dėl kurio buvo priimti ginčijami Tarnybos sprendimai, yra užbaigtas atmetus visų konkurse dalyvavusių tiekėjų pasiūlymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007 pažymėjo, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektas administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisės ir pareigos nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-20/2012, 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Taigi iš aptartų nuostatų matyti, kad būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu, yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas, todėl teismui konstatavus, kad pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas nepažeidžia, turi būti priimama nutartis nutraukti administracinę bylą remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš esmės laikytina, kad pareiškėja Tarnybos veiksmus, konstatuojant atitinkamus Įstatymo pažeidimus, pripažino teisėtais bei pagrįstais (skelbdama naują konkursą, pirkimo objektą išskaidė į dalis). 2012-05-03 rašte teismui pati nurodo, kad organizuojant naują pirkimą didelę įtaką turėjo ankstesni Tarnybos veiksmai (t. II, b. l. 3). Taigi skundo pagrindas, kuriuo remiantis buvo prašoma tenkinti skundo dalyką, buvo paneigtas pačios pareiškėjos.

Esant tokiai faktinei situacijai, kai pareiškėja 2011-05-02 baigė pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)procedūras (t. II, b. l. 3–23), t. y. tokiu būdu įvykdė Tarnybos sprendime išdėstytą įpareigojimą, darytina išvada, kad išnyko administracinio ginčo dalykas. Skundžiamas Tarnybos sprendimas nebesukelia pareiškėjai objektyvių teisinių pasekmių. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, administracinė byla nutrauktina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2011-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-593/11, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-20/2012, 2012-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-369/2012).

Pareiškėjos atstovės teismo posėdyje išdėstytos prielaidos, kad dėl Tarnybos ginčijamuose sprendimuose išdėstyto Įstatymo nuostatų aiškinimo yra trukdomas pareiškėjos darbas, stabdomas procesas ir neleidžiama laiku įsisavinti pinigų, taip pat pažeidžiamas viešasis interesas, negali būti pagrindas pripažinti, kad šios bylos ginčo dalykas nėra išnykęs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Irena PaulauskienėBronius JanuškaHenrikas Sadauskas