- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- e1-303-1143/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34269-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- M. S., I. Č.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu yra motinystės atostogose, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2022-09-15 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko Rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 40 parų arešto bausme, bausmė atlikta,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. S. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui: o būtent, ji, 2025-09-11 apie 16:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą T. S., o būtent: tampė už plaukų, suėmusi už drabužių purtė, po ko T. S. nukritus ant grindų vieną kartą spyrė per koją, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai T. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
I. Č., 2025-09-11 apie 16:00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą prieš mažametę T. S., o būtent: 2-3 kartus šokdyne sudavė T. S. per šlaunis, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai T. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais I. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Apklausta M. S. nurodė, kad 2025-09-11 apie 19:21 val., jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad ji prisijungtų prie facebooke esančios (duomenys neskelbtini) ir pažiūrėtų ten paviešintą informaciją. Prisijungusi pamatė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip jos dukra T. S. daužo gyvenamojo namo langus. Tai pamačiusi buvo šokiruota ir nedelsiant paskambino dukrai ir liepė nedelsiant grįžti į namus. Ne už ilgo T. atėjo namo. Vos jai užėjus ji būdama afekto būsenoje suėmė T. už pečių ir plaukų bei pradėjo purtyti sakydama „ką tu darai?“. T. pradėjo labai garsiai šaukti. Taip pasielgė nes buvo labai susinervinusi, labai stipriai susijaudinusi, šaukė ant T., nes toks T. elgesys ją tiesiog išmušė iš vėžių, prarado savitvardą. Kaimynės pamačiusios jos būseną ir, kad purto T. ją nuo T. atitraukė ir ištempė iš buto į laiptinę, bandė ją nuraminti, nes ją nuo nervų visą purtė. Namuose tuo metu buvo ir jos sugyventinis I. bei jų bendras vaikas K. Sugyventinis taip pat priėjo prie jos ir bandė ją nuraminti. Sugyventinio ir kaimynių prašymu išėjo į lauką kad nusiraminti, nes negalėjo sulaikyti emocijų, ėjo į parduotuvę. T. liko namuose su I. ir K. Nurimusi grįžo į namus. T. jau gulėjo lovoje, žaidė telefonu. Su T. daugiau tą dieną nebendravo, tiesiog nuėjo miegoti. Sugyventinis paskui jai pasakė, kad jai nesant bute jis vieną kartą T. trenkė su šokdyne per šlaunį, tačiau ji šio sugyventinio veiksmo nematė ir kada jis tai padarė negali pasakyti. Mano, kad I. jai trenkė, tam, kad paauklėtų, kad ji daugiau taip nedarytų, nes toks T. elgesys nepateisinamas. T. jos visiškai neklauso ir daro ką nori, negali jos suvaldyti. Kaip ir minėjo, kaltę pripažįsta iš dalies, buvo T. suėmusi už pečių ir plaukų bei papurtė, tačiau tikrai T. nespardė kojomis, taip pat netrankė per galvą ir ant kojos T. atsistojusi nebuvo. Nors ir buvo labai susijaudinusi viską gerai prisimena ir tikrai nedarė visko kuo yra kaltinama, be to net nebūtų spėjusi to padaryti nes kaip ir minėjo T. iš paskos atėjo kaimynės ir vos tik prasidėjus konfliktui jos ją ištempė iš buto. Po šio įvykio tiką dieną pas jas atvyko vaiko teisų specialistai, kurie T. išvežė iš namų ir atidavė laikiniems globėjams, nuo tada T. su jais kartu negyvena. Su T. matosi vieną kartą per savaitę, pasimatymai vyksta prižiūrint vaiko teisių specialistams ar kitiems T. atstovaujantiems asmenims, vienų jų nepalieka. Kur gyvena T. nežino, šios informacijos jai neatskleidžia.
Papildomai apklausta M. S. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, buvo taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Kadangi T. daužė langus name ir tai buvo nufilmuota bei patalpinta į socialinį tinklą labai ant jos supyko, buvo šoko būsenoje, jai buvo gėda, kad jos dukra taip elgiasi ir visi matė jos netinkamą elgesį, dėl to T. grįžus namo nesusivaldė ir pradėjo ant jos šaukti, tampė už plaukų bei paėmusi už drabužių ją purtė, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Taip darė nes buvo labai susijaudinusi, negalėjo suvaldyti savo emocijų. Po to, kai purtė T. ji nukrito ant grindų ji vieną kartą nestipriai spyrė jai į kojas, bet padarė tai nestipriai, nes kaip ir minėjo buvo labai susijaudinusi bet ir didelio skausmo sukelti T. nenorėjo, nes ji yra mano dukra ir ji ją myli. Dėl šios situacijos labai gailisi.
Apklaustas I. Č. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2025-09-11 vakare mano sugyventinė M. S. parodė jam vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuota, kaip M. dukra T. S. daužo namo stiklus. Šis įrašas buvo paviešintas facebooke esančioje (duomenys neskelbtini)vgrupėje. Kai į namus grįžo T., sugyventinė M. sugriebė T. už pečių ir pradėjo ją kratyti, garsiai šaukė ant T., žodžių M. prarado savitvardą. Tuo metu, kai M. purtė T. į jų butą atėjo kaimynės, tačiau jis jų nepažįsta ir su jomis nebendrauja, tas kaimynes pažįsta M.. Netrukus M. kartu su kaimynėmis išėjo į laiptinę, o jis pasiliko bute su T. ir mano ir M. bendru vaiku K.. Jis pradėjo klausinėti T., kodėl ji daužė langus, o T. jam nieko neatsakė. Jis pasakė T., kad taip daryti negalima ir paėmęs bute buvusią šokdyne kelis kartus, galimai įtarime nurodytus 2-3 kartus sudavė T. per sėdmenis, bet galimai galėjo pataikyti į šlaunis. Šokdynė, kuria sudavė T. yra iš virvės, dėl to suduoti smūgiai nebuvo stiprūs, be to ir nebuvo stipriai užsimojęs. Šiuos smūgius sudavė labiau norėdamas morališkai nubausti T., nei nubausti ją fiziškai ar sukelti jai skausmą. Manė, kad gal T. išsigąs ir ateityje nebedarys nieko panašaus. Po jo suduotų smūgių T. neverkė, nešaukė, o tiesiog nuėjo į lovą ir darė pamokas, skaitė. Supranta, kad blogai pasielgė suduodamas įtarime minimus smūgius, turėjo su mergaite tiesiog pasikalbėti, tačiau pasielgė būtent taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, nes tuo metu jam tai atrodė geriausiais sudrausminimo būdas, bet kaip ir minėjo anksčiau smūgiai nebuvo stiprūs ir juos sudavė ne tam, kad sukelti skausmą, o paveikti morališkai. Daugiau T. jokių smūgių nesudavė. T. nei tą dieną nei kitą dieną nesiskundė, kad jai kažką skaudėtų. Ar nuo jo suduotų smūgių liko kokios nors žymės nepastebėjo be to ir neapžiūrinėjo mergaitės. Mano sugyventinė M. mano akivaizdoje tik papurtė T. už pečių, tačiau, kad būtų griebusi už plaukų jis nematė. Taip pat nematė, kad M. būtų sudavusi T. kokius nors smūgius, kaip ir minėjo ji T. tik papurtė paėmusi už pečių. Tą vakarą M. buvo išėjusi iš buto nusiraminti, kai M. grįžo į butą konfliktas neatsinaujino ir viskas tą vakarą buvo ramu. T. buvo savo lovoje ir nei su juo nei su M. nekonfliktavo. Jis su T. sutaria puikiai, tarp jų konfliktai nekyla. Yra daug kartą kalbėjęs su T. ir aiškino jai, kad jie ją myli, tiesiog broliui K. reikia daugiau dėmesio, nes jis yra mažytis, o ne dėl to, kad K. myli labiau. Mano, kad po K. gimimo T. jaučiasi apleista, galimai šiek tiek jam pavydi ir taip bando gauti daugiau jų dėmesio, daugiau nežino, kaip paaiškinti jos tokį elgesį. Anksčiau nėra matęs, kad M. būtų mušusi T.. Dažniausiai M. šaukia ant T., tačiau smurto prieš T., bent jau jo akivaizdoje, nenaudoja. Dėl savo poelgio labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jų prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2025-09-16 pranešimo pagrindu, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius) 2025-09-12 gautas pranešimas Nr. 3VTP-2405 apie mažametės T. S. galimai patirtą smurtą M. S. ir I.Č. šeimoje, gyv. (duomenys neskelbtini). Skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pagal savo kompetenciją nedelsiant ėmėsi veiksmų, užtikrinančių minėto vaiko teises ir geriausius interesus, t. y. 2025-09- 12 mergaitė paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro budinčio globotojo šeimoje.
Iš byloje esančio įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra butas esantis daugiabučiame name adresu: (duomenys neskelbtini). Į namą patenkame pro šarvuotas kodines duris. Užėję į laiptinę laiptais pakylame į ketvirtą aukštą ir matome šviesiai rudos spalvos medines duris pažymėtas numeriu 417. Užėję į butą kairėje pusėje prie įėjimo durų matome šviesiai rudos spalvos spintelę su pakabomis rūbams. Prie dešiniosios sienos matoma baltos spalvos medinę dviaukštę lovą ant kurios sukabinti rūbais, patalynė. Šalia lovos stovi dulkių siurblys. Praėjus giliau į kambarį matomas ant dešiniosios sienos kabantis plazminis televizorius, šalia stovinti komoda su įvairiais daiktais. Ant grindų patiestas raštuotas kilimas. Priešais įėjimo duris prie sienos stovi ištiesta sofa - lova su paklota patalyne. Kambaryje pasukus į dešinė matome praėjimą į virtuvės zoną. Virtuvės zonoje prie kairiosios sienos stovi baltos spalvos šaldytuvas, baltos spalvos virtuvinis komplektas ant kurio sudeti įvairūs daiktai. Taip pat šalia virtuvinio komplekto po langu stovi baltos spalvos automatine skalbyklė ,,Candy“. Visame bute didelė netvarka, daug daiktų, tarp kurių sunku praeiti. Buto sienos dažytos šviesia rožine spalva, nebaigtas kosmetinis remontas.
Liudytoja T. S. parodė, kad galimai 2025-09-11 apie 19:00 val., ji kartu su kaimynė V. sėdėjo prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), ant suoliuko. Jai per Messenger programėlę jai parašė mano pažįstama A.. Ji atsiuntė jai vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip M. S. dukra T. S., kažkur (duomenys neskelbtini)daužo gyvenamojo namo langus, bei paprašė apie tai informuoti M. S.. Ji A.pasakė M. duomenimis, t. y. kaip ji yra pasivadinusi socialiniame tinkle Facebook ir pasakė, kad ji pati kreiptųsi į M.. A.jai atsakė, kad rašė M., tačiau kadangi jos Facebook nėra draugų statuse M. nemato jos pranešimo. Ryšium su tuo ji paskambino M. ir pasakė apie T. poelgį į ką M. atsakė „aš ją užmušiu“, tuo jų pokalbis ir baigėsi. Joms su V. sėdint prie namo ant suoliuko pamatė link namų einančia M. dukrą T. S.. T.
buvo nuliūdusi ir praeidama pasakė „mama ją užmuš“. Jos užkalbino T., paklausė kas nutiko, kodėl mama ją užmuš, T. prisipažino, kad daužė langus ir mama tai sužinojo. Po to T. užėjo į namo laiptinę. Jos su V. dar apie dvi minutes pasėdėjo ant suoliuko ir nusprendė sekti T. iš paskos. Lipant laiptais antrajame aukšte išgirdo triukšmą – vaiko rėkimą, krentančių daiktų garsą bei M. rėkimą. Minėtas triukšmas skido iš M. buto, kuris yra ketvirtajame namo aukšte, dėl to pradėjo bėgti link M. buto. Pakilus į ketvirtą aukštą ji nieko nelaukdama bandė įeiti į M. buto vidų. M. buto durys yra dvigubos, ji atidarė pirmąsias duris, jos buvo neužrakintos, tačiau antros durys buvo užrakintos, dėl to pradėjo stipriai belstis į jas. Duris jai atidarė M.. M. buvo labai stipriai susijaudinusi, pikta, afekto būsenoje. Užėjusi į butą pamatė, kad ant grindų tarpo lovos ir sienos ant grindų guli T. ir verkia. Šalia, T. iš kairės stovėjo M. sugyventinis I., kuris buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis bei rankoje laikė šokdynę. Bute buvo kilęs chaosas. T. verkė, M. šaukė, nekontroliavo savo emocijų, tačiau nepastebėjo, kad balsą būtų kėlęs I. Ji pradėjo kviesti M. išeiti iš buto į laiptinę pasikalbėti, kad ji nusiramintų, tačiau ji ir toliau liejo pyktį ir nepasitenkinimą, keikėsi. Taip jai bandant išsivesti M. iš buto pamatė kaip Irogis rankoje laikoma šokdyne trenkė T. 2-3 kartus. Smūgiai buvo nukreipti į apatinė kūno dalį, t. y. sėdmenų, šlaunų sritį. T. tuo metu, kai jai buvo suduoti smūgiai gulėjo ant grindų. Ji pradėjo Iroriui sakyti, ką jis daro, po to I. T. daugiau šokdyne nesudavė, bet pradėjo sakyti kažką rusiškai, kiek spėjo išgirsti, I. jai priekaištavo dėl jos elgesio. Kas vyko toliau tarp I. ir T. nežino, nes kartu su M. išėjo į laiptinę ir kalbėjosi. Pagrasino M., kad jeigu išgirs T. verksmą iškvies policiją, po to M. šiek tiek nurimo ir pasakė, kad jas suprato bei pasakė, kad gali kviesti ir tegul jie pasiima T., nes jai T. yra nereikalinga. Po to M. grįžo atgal į butą, o jos su V. vėl išėjo į lauką. Po to su V. dar du kartus buvo nuėjusios prie M. buto patikrinti, ar ten nevyksta konfliktas, tačiau bute buvo tyla, nesigirdėjo jokio konflikto ar vaikų verksmo. Po to su V. išėjo namo. Po šio įvykio, kiek prisimena, T. daugiau nematė, dėl to pasakyti, ar ant T. kūno buvo kokių nors matomų sužalojimų negali. Taip pat įvykio metu nematė, ar ant T. yra kokie nors matomi sužalojimai. Su M. nesti artimos draugės, niekada su ja nebendravo artimiau, dėl to nieko apie jos šeimą nežino. Anksčiau nėra girdėjusi jokių konfliktų, tik yra girdėjusi pasakojimus iš kitų kaimynų, kad M. su vaikais buvo kažkur išvežta, tačiau smulkmenų dėl ko nežino. Taip pat žino, kad bent jau anksčiau M. piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau pati jos akivaizdžiai girtos nėra mačiusi. I. išvis nepažįsta ir jokių santykių nepalaiko. Daugiau nieko paaiškinti negali.
Liudytoja V. Z. parodė, kad M. S. yra kaimynė. Su M. ir jos sugyventiniu I. jokių artimų santykių nepalaiko, I. iš vis nepažįsta su juo tik pasisveikina. Galimai 2025-09-11 vakare, kartu su kaimyne T. sėdėjo ant suoliuko prie jų namo,, adresu (duomenys neskelbtini)ir tiesiog bendravo. Apie 19:30-20:00 val. T. gavo pranešiną į Messenger iš pažįstamos su vaizdo įrašu, kuriame matėsi, kaip M. dukra, kartu su kažkokia drauge (duomenys neskelbtini) daužo namo stiklus, jos žiniomis tame name niekas negyvena. T. pažįstama paprašė vaizdo įrašą persiųsti M. ir informuoti ją apie tokį dukters elgesį. T. išsiuntė M. minėtą vaizdo įrašą, po to dar paskambino M. ir papasakojo situaciją, į ką M. atsakė „aš ją užmušiu“. Su M. kalbėjosi T., tačiau ji viską girdėjo, nes buvo šalia. Po šio pokalbio labai greitai pamatė link namų einančia M. dukrą T.. Mergaitė ėjo link laiptinės ir pasakė „mama ją užmuš“. Jos paklausė T., kas atsitiko, T. prisipažino, kad su drauge daužė langus. Dar paklausė, kodėl ji taip pasielgė, juk žino, kad taip daryti negalima, tačiau T. nieko neatsakė ir nuėjo namo, o jos liko lauke. Praėjus kelioms minutėms nusprendė nueiti iki M. buto pasiklausyti, ar M. nemuša T.. Kilo laiptais į ketvirtą aukštą, kur yra M. butas, ir būnant antrajame aukšte išgirdo triukšmą, o būtent T. riksmus. Dėl to su T. greitai užbėgo į ketvirtą aukštą. Iš M. buto girdėjosi T. riksmai. Bandė užeiti į M. butą, tačiau durys buvo užrakintos, dėl to pradėjo belstis. Duris joms atidarė M., kuri buvo labai susijaudinusi, pikta, nevaldė savo emocijų. Į patį butą užėjusios nebuvo, tačiau stovėdama prie atidarytų durų. Ji pamatė ant grindų gulinčią T., kuri buvo susirietusi į kamuoliuką, o šalia T. stovėjo M. sugyventinis I., kuris buvo tik su kelnaitėmis ir rankoje laikė kažką panašaus į šokdynę. Pradėjo klausti, ką jie daro, kodėl muša vaiką, o tuo metu M. sugyventinis laikoma šokdyne, joms matant galimai porą kartu sudavė gulinčiai T.. Kur pataikė, negali pasakyti, tik gali daryti prielaidą, kad pataikė kažkur į šlaunų sritį. Jos pradėjo su T. šaukti „ką jūs darote“, o tuo metu M. bandė jas išstumti, kad uždaryti duris. Jos bandė M. išsivesti į laiptinę, kad ji nusiramintų, tačiau M. nenorėjo su mumis kalbėtis ir vis kartojo kad jos išeitume ir kad jie patys išsiaiškins. Galiausiai M. pasakė, kad jeigu išgirs T. verksmą iškvies policiją į ką M. atsakė „kvieskit, tegul jie ją pasiima“, t. y. ji turėjo omenį kad policija pasiimtų T.. M. mano akivaizdoje T. nemušė, matė tik I. suduotus smūgius šokdyne. Įvykio metu nematė jokių sužalojimų ant T. kūno, ji buvo apsirengusi, kiek prisimena rožinį kostiumėlį, o ant veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Viso įvykio metu T. gulėjo ant grindų net nebandė atsistoti ir verkė, tačiau nieko nesakė. Po to jos su T. išėjo ir girdėjo, kaip M. užsirakino duris. Kelis kartus dar buvome atėjusios prie M.buto durų pasiklausyti ar nekyla konfliktas, tačiau bute buvo tyla ir ramu, dėl to jos su T. išėjo namo. Anksčiau jos žiniomis šioje šeimoje buvo konfliktų, tačiau ji jų pati nėra girdėjusi. Ji gyvena antrajame aukšte, o M. ketvirtame, dėl to galimai ir nėra girdėjusi jokio triukšmo iš M. buto, žino tik iš nuogirdų, kaimynų pasakojimų, kad ten konfliktai kartais kildavo ir anksčiau. Įvykio dieną bei po to T. daugiau nematė, o vėliau sužinojo iš kaimynų, kad T.išsivežė vaikų teisių specialistai.
Liudytoja Renata Bazelienė parodė, kad dirba VTAS vyriausiosios specialiste, vyksta į įvykio vietas pagal policijos iškvietimus bei VTAS pavedimus, kai nukentėję yra nepilnamečiai. Galimai 2025-09-12 vyko į T. S.šeimą pagal VTAS pavedimą. Informacija apie galimą smurtą prieš T. S. buvo galimai gauta ir mergaitės mokykloje dirbančio socialinio pedagogo. 2025-19-12 apie 17:30 val., kartu su VTAS Vyriausiąja specialiste Rita Valančiene atvyko į T. S. namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į minėta butą jas pasitiko T. S. mama M. S. Namuose buvo dar buvo T. S., bei jos brolis K.. Taip pat neužilgo atėjo ir M. S. sugyventinis I. Č.. Atvykus buvo paprašyta ją ir jos kolege palikti su T. pasikalbėti, dėl to M. S.jos sugyventinis ir broliukas K. išėjo iš buto. Likus bute tik su T. S. pastaroji papasakojo, kad 2025-09-11 ji kartu su drauge kažkokiame name išdaužė langą. Mama apie tai sužinojo ir mergaitei grįžus į namus, pasak mergaitės mama paėmė ją už plaukų, mušė su kojomis, mergaitei gulint ant grindų atsistojo jai ant kojos. T. sakė, kad nuo tokių mamos veiksmų jai skaudėjo, ji verkė. Taip pat mergaitė sakė, kad I., kurį ji vadina tėčiu, 2-3 kartus trenkė jai per šlaunis su šokdyne. T. nurodė, kad ji verkė, prašė jos nemušti ir I. iš mergaitės žodžių daugiau jos nemušė bet prikišęs šokdynę T. prie veido pagrasino, kad jeigu ji draugaus su A. „tai žinok“. Po to T. nurodė, kad nuėjo nusiprausti, nes buvo apsiverkusi ir grįžusi mama jai kartą ranka sudavė per galvą. Visa tai pasakojant mergaitė nerodė jokio susijaudinimo, nesigraudino ir viską pasakojo drąsiai. Bendraujant su mergaite ji parodė, kad jai buvo suduoti smūgiai, tačiau jokių akivaizdžių smurto žymių nesimatė. Vėliau į namus grįžo T. mama su patėviu I. ir broliuku K.. Bendraujant su patėviu pastarasis pasakė, kad už tokį savo elgesį T. gavo su šokdyne, bet jis to nelaiko smurtu, o auklėjimo priemone, taip pat buvo atimtas T. telefonas. Mama M. dalinai prisipažino, kad smurtavo prieš T., tačiau ką tiksliai ji sakė ir kokius smurtinius veiksmus pripažino atlikusi prieš T.neprisimena ir nurodyti negali. Į šią šeimą buvo atvykusi pirmą kartą, dėl to labiau papasakoti apie situaciją šeimoje negali. Mergaitė buvo paimta iš šeimos ir apgyvendinta budinčio globotojo šeimoje. Taip pat buvome nuvykę į Santaros vaikų ligoninės Skubios pagalbos skyrių, kad medikai įvertintų T. S.būklę, ką nustatė medikai dabar jau neprisimena. Važiuojant į ligoninę mergaitė visą laiką elgėsi ramiai, mergaitė klausė, kas bus, kur jos važiuoja, prašė nevežti jos į globos namus, dėl to ir buvo nuspręsta mergaitę perduoti laikiniems globotojams. Pamačiusi laikino globėjo namus mergaitė labai apsidžiaugė. Po to, kai mergaitė išsivedė iš namų jos nekamantinėjo, kad nesukelti mergaitei dar daugiau streso. Daugiau su T. ir jos šeima po šio įvykio nesimatė ir nebendravo.
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti valstybinės vaiko teisių apsaugos darbuotojų Kūno kamerų vaizdo įrašai (3 įrašai 1 faile), kurių trukmė 1 val.30 min:
1) VTAS darbuotojai atvyksta į butą, kur bendrauja su M. S.. Jiems atvykus į butą ateina I.Č.. M.S. sako, kad jų šeima yra stebima, nes nuolat vyksta barniai, ginčai, ji sako, kad kartą vyrui buvo išduotas SAA orderis. Bute matosi 2 nepilnamečiai vaikai (mergaitė ir kūdikis 1m.4mėn.). M. S. sako, kad metus laiko ji gyveno krizių centre. VTAS darbuotoja sako, kad nori atskirai pasikalbėti su mergaite T., kuri sėdi ant lovos. Kai M. S. ir I. Č. su kūdikiu palieka kambarį, darbuotojos pradeda bendrauti su T., kuriai sako, jog gavo pranešimą, kad ją vakar mama ir tėtis skriaudė. T. ramiai pasakoja (jos veido įraše nesimato, girdisi tik balsas): vakar ji su drauge nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ten yra namas, kuriame niekas negyvena, ir ten jos su senu paspirtuku daužė šio namo langų stiklus, mėtė paspirtuką į namą. Čia buvo jos draugės A. idėja. 2 berniukai, kurie buvo su jomis, nufilmavo, kaip ji (T.) daužė langus. Ji pamatė, kad berniukas ją filmuoja, šie berniukai pasakė, kad „įmes“ įrašą į „(duomenys neskelbtini)“. Berniukai taip ir padarė. Įrašą pamatė mamoms kaimynė, kuri paskambino mamai, pasakė mamai apie įrašą. Mama peržiūrėjo šį įrašą ir paskambino jai (T.), liepė grįžto namo, nes tuo metu ji (T.) buvo prie parduotuvės. Kai ji grįžo namo, mama buvo su mažu broliu ant ranku, tėtis gulėjo lovoje. Tada mama mažąjį brolį padavė tėčiui, o pati paėmė T. už plaukų, po to spardė su koja, savo koja atsistojo ant jos kojos. Po to T. toliau pasakoja rusiškai: po to mama ranka sudavė jai per galvą, tuo metu T. gulėjo ant grindų. Tada atėjo apačioje gyvenantys kaimynai. Ji (T.) kurį laiką gulėjo ant grindų, verkė, nes jai skaudėjo. Kaimynai pradėjo raminti jos mamą, pasakė jai ramintis, nes atvažiuos policija ir ja išveš. Po to tėtis paėmė šokdinę, paklausė „Aš žinai, ką su ja daro?“. Ji atsakė, kad žino. Tėvas prie kaimynų susuko šokdinę rankose. Mama pasakė kaimynams eiti namo. Kai kaimynai išėjo, mama uždarė duris, o tėtis 2-3 kartus sudavė jai (T.) šokdine. T
2) rodo, kur jai tėtis pataikė, tačiau įraše to nesimato. Į VTAS darbuotojos klausimą T. sako, kad jokių mėlynių po to nepastebėjo. T. sako, kad I. ji vadina tėčiu. Į klausimą T. atsako, kad ji netylėjo, kai tėtis ją mušė, o tik truputį rėkė, nes jai skaudėjo. Ji stipriai neprašė, o tiesiog jam pasakė nemušti jos. T. sako, kad tėtis nustojo mušti, po to pakišo jai šokdinę prie veido ir pasakė „Dar kartą aš tave pamatysiu su šita A., tai žinok... (toliau T. sako, jog nepamena, ką pasakė tėtis)“. Po to tėtis atsigulė, o mama piktai pasakė jai eiti pas save. T. sako, kad ji nuėjo į vonią, nusiprausė, nes veidas buvo raudonas nuo ašarų. Tada atėjo mama, pasakė jai, kad ji daugiau jos su A. kartu nematytų. Vonioje mama ranka sudavė vieną kartą jai per galvą. T.dar pabuvo kurį laiką vonioje, susitvarkė, o po to nuėjo pas save į lovą. Tai buvo vakare. Lovoje ji ilgai negalėjo užmigti, nes labai skaudėjo galva, buvo raudonos akys, tai buvo vakarė apie 9 val. Paskui mama dar darė valgyti tėčiui, tėtis pavalgė, nuėjo į lovą. Kitą rytą ji (T.atsikėlė, tėtis pasakė eiti į mokyklą, ji susiruošė, o mama ryte pasakė jai (T.), kad ji nudvėstų, kad ji jai nereikalinga. Taip sakė ir iš vakaro. Į klausimą T. atsako, kad niekam apie tai mokykloje nesakė, tik pasakė soc.darbuotojai Deivilei, kuri ją pakvietė ir tada ji (T.) viską jai papasakojo. Įklausimą T. atsako, kad dabar jaučiasi gerai, kad ant mamos nepyksta, o ant tėčio truputį pyksta, bet mama daugiau ją mušė. Kai kama sakė jai, kad ji mirtų, tėtis sakė mamai „Užtenka, užtenka, nesakyk tokių žodžių“. Po to mama paskambino Arianai, pasakė jai blogus žodžius. T. sako, kad nenori jų sakyti. Po to mama telefonu kalbėjo su A. mama ir jos susitarė, kad dukros nebedraugaus. A. nėra jos klasiokė. T. močiutė pasakė jai daryti išvadas, bet mergaitė sako, kad nežino, kas yra „išvados“. Į klausimą T. atsako, kad tai mama pasakė močiutei apie įvykį. Mergaitė sako, kad santykiai su močiute labai geri. Į klausimą, ar nori šiandien važiuoti pas močiutę, T. atsako, kad nenori jai trukdyti, nes močiute serga, jai skauda kojos, ji sena, jai 70 metų, ji gyvena kitur, todėl nepatogu bus važinėti į mokyklą. T. sako, kad truputį bijo mamos, bet tėčio nebijo, nes santykiai su tėčiu geri, tai buvo pirmas kartas, kai jis ją mušė. T. atsako, kad galimai mama tėtį „prisuko“ duoti jai su šokdine. Į klausimą, ar važiuotum šiandien pas močiutę, T. atsako, kad važiuotų, bet tai daro nenoriai, sako, kad jai sudėtinga būtų grįžti autobusu iš mokyklos pas močiutę. VTAS darbuotojos sako T., kad nežiūrint į tai, kad ji pasielgė blogai, suaugę neturėjo teisės jos mušti. T. sako, kad nenori važiuoti į centrą. T. sako, kad nenori važiuoti pas tetą, nes pas ją 3 vaikai ir gyvena ji, turbūt, (duomenys neskelbtini). Mergaitė sako, kad dabar mama su močiute sutaria gerai. VTAS darbuotojos sako jai, kad jos norės, kad jos galvą apžiūrėtų medikai. T. sako, kad jai vakar skaudėjo galva, o šiandien ji jaučiasi gerai, bet jeigu čia palies (įraše nesimato tos vietos) jai skauda. VTAS darbuotoja sako jai, kad mama jos daugiau neskriaus, nes jos yra čia. Į kambarį grįžta M. S. ir I. Č.. VTAS darbuotojos sako, kad norės pasikalbėti su jais atskirai. Įrašas baigiasi 30min.
2) VTAS darbuotojos kalbasi su M. S., kuri sako, kad šeimoje vyksta barniai, nes tokia šeima. Buvo įvykis kai vyras iškvietė: jie pradėjo pyktis, buvo įtempti santykiai tarp jos ir vyro, atvažiavo GMP, jai buvo išduotas policijos orderis. Ji buvo pas mamą, vaikai buvo su vyru, bet atvažiuodavo pas jo mamą. Dėl nagrinėjamo atvejo M. S. pokalbio metu kaltina kaimynus. Ji sako, kad šeima yra VTAS stebima, vykdo visus VTAS reikalavimus, pastoviai vyksta posėdžiai. Ji žino, kad greitai atvejo vadybos neuždarys. M. S. ir I. Č. išeina iš kambario, toliau VTAS darbuotojos vienos bendrauja su T.. Įrašas atkartoja anksčiau aprašytą įrašą, nes filmuojama ten pat, tuo pačiu metu kitos VTAS darbuotojos. Į klausimą, kur tėtis mušė ją šokdine T. rodo į kairės kojos šlaunį (įraše sužalojimų nesimato). Tolesnis įrašas identiškas įrašui Nr.1.
3) Nuo 59.55 min. VTAS darbuotoja prašo M. S. papasakoti apie vakar dienos įvykį. Šioji sako, kad dukra turi „gera“ draugę. T. ji daug kartu sakė su ta drauge nebendrauti, nes draugė pridaro jai problemų. T. lyg ir supranta, bet praeina porą dienų, jos vėl bendrauja ir po to įvyksta blogi įvykiai. T. turi daug draugių, bet A. yra košmaras. Kiti ją įspėja neleisti dukrai bendrauti su A., nes šioji keikiasi necenzūriniais žodžiais. Šianien A. mokytoja paėmė T. už pakarpos ir pasakė daugiau su A. nebendrauti. M. S. sako, jog vakar kalbėjo su A. mama, jos susitarė, kad mergaitės nebendraus. A. visada išeina iš vandens sausa, o pakišama yra T.. Vakar jos sudaužė stiklus (duomenys neskelbtini). I. Č. sako, kad T. gavo už tai diržą, paskui patikslina, kad šokdinę. Sako, kad mušė jis. M. S. sako, kad niekas T. nemuša. Ji sako, kad niekada dukros nemuša, tėvas irgi nemuša, jie bando gražiuoju pakalbėti, bet vaikas nesupranta. Ji sako dukrai T., kad jie gali paimti tave į globą, tada turėsi suprasti, su kuo geriau: ar su tėvais, ar su svetimais žmonėmis. VTAS darbuotoja stabdo ją dėl jos tono. Į klausimą M. S. atsako, kad vakar dukros nemušė rankomis ir kojomis, o tik patampė už pakarpos. M. S. kalba pakeltu tonu, sako T. parodyti mėlynes, jei tokios yra.V. S. sako, kad T. gavo lengvai šokdine per užpakalį. Ji sako, kad savo laikais nuo mamos už tokius dalykus ji vaikščiotų visa mėlyna, nuo mamos gaudavo į užpakalį. Pakeltu tonu sako T. rinkti daiktus ir eiti su tetomis. VTAS darbuotoja sako, kad fizinės bausmės vaikui yra draudžiamos. M. S. sako, kad tuoj surinks dukros daiktus. Dukrai ji sako „Tu norėjai važiuoti, tu važiuosi“. Darbuotoja prašo paskambinti močiutei, kad priimtų vaiką kelioms dienoms. M. S. skambina motinai, kuri sako jai, kad tai jos problemos, tad ji pati turi jas spręsti. M. S. sako, kad mamai atsibodo šios problemos. VTAS darbuotojams M. S. sako, kad imtų dukrą ir vežtų, nes dukra to pati siekė. M.S. sako, kad dukrai tai „prikolas“, ji iš visų tyčiojasi. M. S.pakeltu tonu sako, kad parašys dėl dukros atsisakymą, nes dukra ją apkalba, kad muša. Paskui sprendžiama, kur nuvežti T.. M. S.siūlo dukrą vežti į centrą Geišiškėse ar į kitą šeimą pas globėjus, nes ji pati su dukra susitvarkyti negali. M. S. sako, kad niekas kitas negali paimti jos dukros, ji sako jai, kad šioji prisižaidė, sakydama, kad jai šeimoje blogai. Darbuotojos sako, kad dar bandys kalbėti su močiute, skambina jai. Močiutė sako, kad ji yra po operacijos, bute vyksta remontas ir ji negali priimti anūkės, nors ją myli, bet anūkė pradėjo neklausytis, tad ji atsisako ją prižiūrėti. Pokalbis su močiute baigtas. M.S. pakeltu tonu sako, kad daug kartų su dukra buvo kalbėtasi, kaip bausmę ji nepirko dukrai jos norimų dalykų, bet dukrai tas pats. Todėl kelias dukrai – į vaikų namus. Ji kaltina dukrą, kad šioji meluoja, jog ją čia muša, tyčiojasi, iš jei vyras sudavė jai šokdine, tai M. S. suduotų 200 kartų. I. S. pradeda rėkti. Darbuotojos sako, kad bus priverstos kviesti policiją, o tėvams kartoti kursus. M. S. rėkauja, kad dukra yra ne vaikas, o kumelė. Darbuotoja ramina M. S., sako, kad apie smurtą prieš vaiką prieš policijai. M. S. rėkauja, kad jai tas pats, dukrai ji rėkauja, kad eitų iš namų, kad nenori jos matyti, kad ji yra nedėkinga kiaulė. I. Č. ją ramina. Darbuotoja pasako jai pastabą. Išvedant T. M. S. sako jai „Sėkmės tau, užaugsi be manęs“. Toliau įraše matosi, kad darbuotojos su T. yra ligoninėje, ją apžiūri medikai. Įrašas baigiasi.
2025-10-31 pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta mažametė nukentėjusioji T. S.nurodė: ji T. S., jai 10 metų. Mokosi (duomenys neskelbtini). Teisėjas per psichologę nepilnametei nukentėjusiajai išaiškina teises ir pareigas. „Papasakosiu kas įvyko. Nepilnametė nukentėjusioji papasakojo: Tą dieną ji su drauge nuėjo į seną namą kur niekas negyvena, ten galima su autobusu vieną stotelę pravažiuoti, atsisėdo į autobusą ir po to atsisėdo du berniukai, nelabai man jie draugai, tiesiog berniukai atsisėdo, nuvažiavo kur Žemieji Pagiriai, porą stotel buvo kitoje pusėje o jos kitoje. Jos paėmėm paspirtuką ir mano drauge pasakė tu ji paėmė paspirtuką ir sudaužė vieną langą ir berniukai jas filmavo, įdėjo įrašą į (duomenys neskelbtini)“ mama pamatė „facebook“ jai paskambino ir pasakė greit namo eiti. Mama namie ją biški papurtė ir tada atėjo kaimynai, mama su jais nuėjo kalbėti, tada jai tėtis tris kartus gal per šlaunį davė permušė ir nuėjo daryti pamokas. Tai buvo penktadienis, rudenį jau buvo, nebuvo jau vasara, turėjo būti ruduo. Pagiriuose prie namo buvome, su A. drauge. Du berniukai nufilmavo kaip su paspirtuku išdaužė langą. Buvome prie namo gal 18-19 val. Mama jai paskambino kai jau buvo aikštelėje ir tada jinai paskambino ateiti namo, ji atėjo, ji uždarė duris. Gyvena (duomenys neskelbtini). Su nieko nekalbėjo kai namo nuvažiavo, prie namų nieko daugiau nebuvo. Gyvena ketvirtame aukšte. Pas jas yra vienos baltos duris, ne ten kur namo užeiti o mažas koridorius, mama pamatė ją per akutę ir atidarė duris, patempė už plaukų, uždarė duris. Kai mama atidarė duris stovėjo prie durų. Kai mama atidarė paėmė ją už rankos už vienos rankos paėmė už dešinės ir tada laikė duris tada metė ją, oj atsiprašo, mama laikė mano brolį, kai atidarė duris jam vienas metas, kai jinai ją pamatė atsitraukė, mano brolį padėjo pas tėtį, nes jis gulėjo lovoje, mama pradėjo ją tempti už plaukų. Kai tempė už plaukų stovėjo ant kilimo kur pas jas prie išėjimo, namuose jau. Tada mama pradėjo ją purtyti, laikė už rūbų, buvo rožinėm kelnėm, megztiniu, mama paėmusi už megztinio ją papurtė, blogas jausmas jai buvo, nebuvo labai gerai, jai nepatiko kai ją purtė. Mama kai purtė sakė keiksmažodžius. Gal 10 minučių ją purtė. Mamai nieko neatsakė, tada atėjo kaimynai pamatė, kad mama ją purtė. Ji tylėjo, verkė, vidutiniškai trūko kokias 7-6 minutes kai purtė. Kai mama ją baigė purtyti atėjo kaimynai, patukseno, mama atidarė duris stovėjo ten du kaimynai viena moteris ir antra moteris, pažįsta jas, Tania vienos vardas ir kitos nepamena. Mama atidarė, kaimynai sakė, kad „M. nedaryk nes iškvies policija“, mama išėjo su jais kalbėtis. Į lauką išėjo pakalbėti ant suoliuko. Tada ji liko su tėčiu ir broliu kai sėdėjo brolis ant lovos tėtis ją mušė. Kai mama išėjo gulėjo ant kilimo, nes atsigulė tiesiog kai mama ją baigė purtyti ji nukrito biški. Tada mama tiesiog nuėjo su kaimynais kalbėti. Ją mama tik purtė. Spyrė jai koja ir nuėjo kalbėti, kai nukrito. Jai pataikė prie čiurnos išorinėję pusėje (parodo), mažą skausmą pajuto tuo metu. Ji gulėjo ant kilimo p; o kambario, pas jį yra toks ratukas ir ten kur jis žaidė prie jo gulėjo. Tada tėtis atsistojo iš lovos paėmė šokdynę, nieko nesakė, tris kartus permušė jai per kojas tuo metu gulėjo, jis paklausė ar „žinai ką daro su šokdynę“, sako „šokinėja“ ir tada jis tris kartus permušė, gulėjo ir verkė tuo metu. Pataikė į šlaunis, į vieną du kart ir į kitą vieną, pajuto skausmą, vidutinis skausmas buvo. 8 balais vertina. Galvą dar pradėjo skaudėti. Jisai pasakė dar pamatys su tę žinai kas bus, šokdynė prie veido pridėjo ir taip pasakė. Nieko neatsakė, pasakė, tiesiog atsigulė ir pasakė eik daryk pamokas. Ji pasakė gerai, nuėjo į vonią persirengė, nusiprausė, buvo labai raudonos akys. Nežino nuo ko raudonos. Skausmas didelis buvo, galvoje skaudėjo. Nežino nuo ko atsirado, žiauriai skaudėjo. Ji atėjo į vonią kai vi mušt ją, pradėjo skaudėti galvą. Jai labai tempė už plaukų, labai stipriai. Kai pradėjo ją purtyti tada paėmė už plaukų ir tempė į vieną pusę į kitą ir tada jai sukosi galva. Nuo plaukų tempimo jai skaudėjo galvą. Ant kojų biški jautėsi skausmas, kur įspyrė mama nieko nebesijautė. Mama grįžo kai ji jau miegojo. Ji atidarė duris iš vonios atėjo į kambarį, pradėjo daryti pamokas ir kai baigė, nieko nepasakė nei tėčiui, pabučiavo savo brolį ir nuėjo miegoti, o kitą rytą reikėjo į mokyklą pasakė mama „atsikelt“ keiksmažodžiu pavadino ją. Ji atsikėlė apsirengė, susišukavo ir nuėjo į mokyklą. Niekam nepasakojo apie įvykį, atėjo namo, mama gal jai pasakė labas, atėjo jų šeimos socialinė darbuotoja Irena vardu, ir kai pakalbėjo su mumis, mama išėjo į parduotuvę su su broliu, atvažiavo tėtis ir vaikų teisės, mama atėjo o iš parduotuvės, tada užėjo vaikų teisės ir tėtis atvažiavo. Kai Vaikų teisės kalbėjo su manimi, mano tėvai nuėjo pas kaimynę, kad negirdėtų ką jos klabame ir jos liko vieni, su manimi pakalbėjo, atėjo tėvai, pasakė surinko ir nuvažiavo. Tik vaiko teisės manęs klausė kas nutiko, papasakojo jiems, daugiau niekam. Vaiko teisės pradėjo skambinti močiutei, tetai, kur a nuvežti, pas tetą taip tai tris vaikai tai ketvirto ant galvos nenorėjo, močiutė kad atvažiuos pas ją. Nuvažiavo į vaikų ligoninę ar nėra didelių sumušimų ir nuvažiavo pas A. gal 21 val. Pirmas kartas kai reikėjo susitikti su mama, tai viskas buvo gerai, mama net apsiverkė, jos pakalbėjo valandą pasakė, kad myli, mama atsiprašė, pasakė „atsiprašau“ dar kažkokius žodžius, tėtis tiesiog sėdėjo ir klausė, ji pasakė kad myli, susitaikė ir su juo. Daugiau tokių įvykių nebuvo. Su tėčiu viskas gerai, I. vardas. Nebuvo panašiu atvejų, pirmas kartas, kai ją mušė su šokdyne. Mama jau ne pirmą kartą mušė. Buvo pavogus 10 eurų iš jos, ji buvo grįžus iš darbo, ji norėjo ledų, iš piniginės paėmė 10 eurų ir prisipirko sau saldainių, tada mama paklausė, kur 10 eurų tada ją pradėjo mušti. Nieko nedarė, tiesiog rėkė, suplėšė maudymuką, mano daiktus „rūbus. Tėtis ją biški pasaugojo, irgi rėkė biški, sakė mamai, kad taip negalima daryt. Čia buvo prieš du metus gal. Nori grįžti namo, bet bijo grįžti namo, kad vėl nepradėtų mušti manęs. Bijo, kad mama nerėktų ant manęs, nes jai reikia su savo nervais susitvarkyti, nes jinai nelaiko savo nervų iš vis. Beveik dažnai taip būna, kad nelaiko nervų, nedažnai būna. Prieš keturis mėnesius, neprisimena. Į Prokurorės kl. nepilnametė nukentėjusioji T. S. - Mama jai nebuvo sudavusi per galvą. Vaiko teisės neteisingai ją suprato turbūt, buvo su nervais, galėjo kitaip pasakyti. Nebuvo sudavimo per galva. Neprisi | įgaliotos ats. Adv. kl. Nepilnametė nukentėjusioji T. S. - Biški mama nurovė jai plaukų, du plaukus gal. - Po įvykio ant kojų buvo linijos kažkokios, penktadienį kai pažiūrėjo jau nebuvo, vieną dieną matėsi. Gydytojai pasakė sumušimų nėra. - | Kai pas gydytojus važiavo biški dar matėsi linijos ant kojos. - Negerai po įvykio jautėsi - Šiuo metu gerai jaučiasi. Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovo ir atstovo pagal įstatymą kl. - Žino kas yra alkoholis. Tėtis negeria iš vis. Mama kartais geria. Kai buvo konfliktas nežino ar mama buvo išgėrusi Daugiau klausimų nėra.
Iš byloje esančios VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3599/2025(01) matyti, kad remiantis T.S., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicinos dokumentuose pateiktais duomenimis, objektyvi duomenų, nurodančių, kad T. S padaryti mechaniniai sužalojimai, nėra.
2025-11-28 gautas mažametės nukentėjusiosios T. S. įgaliotosios atstovės adv. Silvos Mardosaitės civilinis ieškinys dėl 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš M. S. ir 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš I.Č..
Tyrimo metu nustatyta, kad įtariamoji M. S. į nukentėjusiosios T. S. sąskaitą pervedė 250 eurų, o įtariamasis I. Č. 2026-01-20 raštu įsipareigojo per 3 mėn. atlyginti likusią žalos dalį, t. y. 250 eurų.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame kodekse nurodytas mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji T. S. yra gimusi (duomenys neskelbtini) m., tai reiškia, kad nusikalstamos veikos padarymu metu, o taip pat ir šiuo metu jai nėra suėję 14 metų, todėl ji laikytina mažametė.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamųjų M. S. ir I. Č., nukentėjusiosios T. S., liudytojų T. S., V. Z., R. B. parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji M. S. ir I. Č. atliko jiems inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios mažametės T. S. atžvilgiu. Nukentėjusioji T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mama M. S. tampė už plaukų, suėmusi už drabužių purtė, po ko T. S. nukritus ant grindų vieną kartą spyrė per koją, o I. Č. 2-3 kartus šokdyne sudavė T. S. per šlaunis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad naudojo netinkamas auklėjimo priemones. Nors VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3599/2025(01) nurodyta, kad remiantis T. S. medicinos dokumentuose pateiktais duomenimis, objektyvi duomenų, nurodančių, kad T. S. padaryti mechaniniai sužalojimai, nėra, vis tik abejoti tuo, kad dėl kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamieji savo kaltę visiškai pripažino, nurodė smurtavę nukentėjusiosios atžvilgiu, neneigė, jog savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą, t. y. tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – fizinio skausmo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamieji M. S. ir I. Č. smurtinius veiksmus T. S. atžvilgiu atliko veikdami tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai buvo atlikti sąmoningai – M. S. tyčia tampė už plaukų, suėmusi už drabužių purtė, gulinčiai T. S. nukritus ant grindų vieną kartą spyrė per koją, o I. Č. 2-3 kartus šokdyne sudavė T. S.per šlaunis. Kaltinamieji neabejotinai suvokė, kad nukentėjusiajai gali sukelti fizinį skausmą ar ją sužaloti ir to siekė. Kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jų veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip fizinio skausmo sukėlimas. Kaltinamųjų M. S. ir I. Č. nusikaltimas ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. informuota apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Pranešus I. Č. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.
BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
Kaltinamosios M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo I. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajai M. S. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padaryta viena nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, padarytas mažametės nukentėjusiosios auklėjimo tikslais; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – neteista, administracine tvarka 3 metų laikotarpyje bausta, turi galiojančių nuobaudų, šiuo metu yra motinystės atostogose, kaltinamoji psichiatrinio gydymo, priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruota, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino kalta ir gailisi.
Atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, tai, kad buvo padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis ir dydis – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajai skirtina sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Skiriant kaltinamajam I. Č. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padaryta viena nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, padarytas mažametės sugyventinės dukros auklėjimo tikslais; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, administracine tvarka 3 metų laikotarpyje baustas, turi galiojančių nuobaudų, neregistruotas priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, neregistruotas psichiatrinio gydymo įskaitoje. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino kaltu ir gailisi.
Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis ir dydis – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. Civilinis ieškinys
Nukentėjusiosios įgaliota atstovė advokatė Silva Mardosaitė pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, prašant iš kaltinamosios M. S. priteisti 250 Eur, iš kaltinamojo I. Č. priteisti 250 Eur. Kaltinamoji M. S. į nukentėjusiosios T. S. sąskaitą pervedė 250 eurų, o kaltinamasis I. Č. 2026-01-20 raštu įsipareigojo per 3 mėnesius atlyginti likusią žalos dalį, t. y. 250 eurų, pervesdamas pinigus į T. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į paminėta, šis kaltinamojo įsipareigojimai tvirtintinas.
Kaltinamiesiems M. S. ir I. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skiri 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64 ¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą neskiriant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdytą per 6 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
I. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skiri 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. Č. paskirti galutinę – paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimą neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti I. Č.i baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdytą per 8 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Patvirtinti 2026-01-20 I. Č. įsipareigojimą atlyginti civilinį ieškinį dėl 250 Eur neturtinės žalos nukentėjusiosios T.S. naudai, įsipareigojant visą sumą sumokėti per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įmokas atliekant į T. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.