Kauno apygardos teismo nutartis

2011-03-23 · Civilinė byla Nr. 2A-16-324/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-23
Bylos Nr.
2A-16-324/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Neringa Venckienė
Ieškovas
N. K.
Atsakovas
A. K., A.
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno
Advokatai
Singrida Samoškienė, Raimondas Lignugaris
Civilinė byla Nr. 2A-510-324/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėja Danutė Giačaitė;
procesinio sprendimo kategorija 121.21; 29.4; 30.9.1; 30.10.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovei N. K., ieškovų atstovams A. S., advokatei Singridai Samoškienei, atsakovei A. K., jos atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, trečiojo asmens atstovei N. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2423-530/2009 pagal N. K., S. K., A. A. S. ieškinį atsakovei A. K., tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pažeistų teisių gynimo, atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, ieškovams skiriant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide B, B1, o atsakovei skiriant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis A, A1, A2, o žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide C, ieškovams, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei ir atsakovei skiriant naudotis bendrai, įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti jai priklausančią medieną nuo bendro naudojimo tako, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovų ir atsakovės nuolat kyla ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovė naudojasi žemės sklypu taip, kaip jai yra patogu, visiškai neatsižvelgdama į kitų žemės sklypo naudotojų (savininkų) teises ir teisėtus interesus. Atsakovė savavališkai užtvėrė bendrą praėjimą į ūkio pastatą, nepaliko 1 m ribos apie namą ir t.t. Teigė, kad nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą nei vieno iš bendraturčio, tuo pačiu ir atsakovės teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, nes suformuotos žemės sklypo dalys yra pakankamai taisyklingų ribų, racionaliai išdėstytos, patogios naudotis. Prašymą įpareigoti atsakovę pašalinti jai priklausančią medieną nuo bendro naudojimo tako grindė tuo, kad atsakovė gera valia nesutinka nuo bendro naudojimo tako pašalinti jai priklausančią medieną, užtveriančią praėjimą iš gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, į sandėliukus.

Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2009 m. spalio mėn. UAB „Kauno komprojektas“ parengtą „Žemės sklypo padalijimo (duomenys neskelbtini), pasiūlymą teisminiam nagrinėjimui“ – ieškovams skiriant naudotis žemės sklypo 279 m² ploto dalimi, plane pažymėta raide B, atsakovei skiriant naudotis žemės sklypo 89 m² ploto dalimi, plane pažymėta raide A, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei skiriant naudotis žemės sklypo 6 m² ploto dalimi, plane pažymėta raide E, ir šalia esančios 37 m² ploto užstatytos teritorijos, pažymėtos raide D, 12 m² ploto dalimi – iš viso: 18 m² žemės sklypo 85 m² ploto dalimi, plane pažymėta raide C, sklypo bendraturčiai naudosis bendrai; 137 m² ploto sklypo dalis, plane pažymėta raide D – užstatyta teritorija, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. spalio mėn. UAB „Kauno komprojektas“ parengė „Žemės sklypo padalijimo (duomenys neskelbtini) pasiūlymą teisminiam nagrinėjimui“, kuriame esančiame plane yra nurodyta atsakovės sklypo dalis, bendro naudojimo žemės plotas ir jų vieta. Teigė, kad jos prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia nei ieškovų, nei trečiojo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų, netrukdo užtikrinti priešgaisrinius reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Nustatė žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, ieškovams skiriant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide B, B1, o atsakovei skiriant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raidėmis A, A1, A2, o žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide C, ieškovams, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei ir atsakovei skiriant naudotis bendrai, įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jai priklausančią medieną nuo bendro naudojimo tako. Įvertinęs šalių pateiktus naudojimosi ginčo sklypu projektus, sprendė, kad nė vienas iš jų nėra geras, tačiau, šalims nepateikus kitų galimų variantų, bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčas tarp šalių tęsiasi ilgą laiką, ginčui spręsti pasirinko ieškovų teismui pateiktą UAB ,,Žemėtvarkos darbai“ specialistų parengtą projektinį pasiūlymą, nes manė, kad šis labiausiai atitiko teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus, mažiausiai pažeidžiančius šalių teises ir interesus. Padarė išvadą, kad atsakovei siūlomi žemės sklypai A1 ir A nepažeidžia atsakovės interesų, nes šie sklypai yra vienas šalia kito, priešais atsakovės langus, esančius pirmajame namo aukšte, be to, atsakovė jais faktiškai naudojasi iki šiol. Konstatavo, kad atsakovei siūlomi sklypai išdėstyti neracionaliai, ne viename masyve, tačiau įvertinęs tai, jog bendras sklypas nėra didelis, dalis sklypo yra užsodinta ieškovų obelimis, kurios auga nuo senų laikų, atsakovė šiuo metu dalį žemės sklypo naudoja medienos sandėliavimui, todėl jai paskyrus naudotis dalimi žemės sklypo labiau nutolusiu nuo namo (A2), atsakovei bus sudaryta galimybė sandėliuoti medieną, nekeliant grėsmės namo saugumui. Nesutiko su atsakovės teiginiu, jog pagal ieškovų pateiktą planą žemės sklypas jai yra sumažinamas 9 m², motyvuodamas tuo, kad pagal ieškovų siūlomą projektą atsakovei siūlomas sklypas naudojimuisi turėtų sudaryti 78 m², tuo tarpu ieškovai atsakovei siūlo 80 m². Priešieškinį atmetė konstatavęs, kad pagal atsakovės pateiktą projektą ieškovai neturi galimybės laisvai patekti prie bendrai valdomų namo sienų, siekiant atlikti stogo remonto darbus, turėtų prašyti atsakovės leidimo patekti prie jų pačių namo. Sprendė, kad toks siūlymas prieštarauja Statybos įstatymui, Statybos techniniams reglamentams STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, STR 2.01.01(4):2008 „Esminiai statinio reikalavimai“, nes nėra išlaikyti atstumai nuo gyvenamojo namo sienos, reikalingi gyvenamam namui prižiūrėti, jį remontuoti, prie namo privažiuoti, užtikrinti priešgaisrinius reikalavimus. Konstatavo, kad siekiant įgyvendinti atsakovės pateiktą projektą būtinos investicijos, tačiau atsakovė nenurodė, kieno lėšomis tai turėtų būti atlikta. Laikė, kad pagal atsakovės pateiktą planą nėra aišku, kaip ieškovai turėtų iš namo patekti į sandėliukus. Sprendė, kad siūlymas prie sandėliukų palikti 0,71 m pločio bendro naudojimo praėjimą neatitinka protingumo kriterijaus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Neteisingai nurodytas atsakovei priklausančios neužstatytos žemės sklypo dalies dydis. Ieškinyje ir sprendime nenurodyti konkretūs bendro naudojimo žemės ir žemės po pastatais plotai. Atsakovės skaičiavimu, jai priklausančios neužstatytos žemės sklypo dalis sudaro: 374 m²x 23,4 % = 87,52 m². Pagal atsakovės pateiktame 2009 m. spalio mėn. UAB „Kauno komprojektas“ parengtame „Žemės sklypo padalijimo (duomenys neskelbtini) pasiūlyme teisminiam nagrinėjimui“ esančią lentelę atsakovei priklausančios neužstatytos žemės sklypo dalis sudaro: 368 m²x 23,4 % = 86,11 m², nors plane nurodoma 89 m². Nurodo, kad ieškovai suklaidino teismą, siekdami atsakovės teisių sąskaita pasididinti jiems tenkančios dalintinos žemės dalis. Mano, kad pažeista CK 4.81 straipsnio 1 dalis.

Pažeistas Statybų įstatymas, Statybos techniniai reglamentai STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, STR 2.01.01(4):2008 „Esminiai statinio reikalavimai“. Konstatuojant, kad atsakovės siūlymas prieštarauja minėtiems teisės aktams, nes nėra išlaikyti atstumai nuo gyvenamojo namo sienos, reikalingi gyvenamajam namui prižiūrėti, jį remontuoti, privažiuoti prie namo, užtikrinti priešgaisrinius reikalavimus, nenurodytos konkrečios teisės normos – straipsniai ar jų dalys ir punktai, kuriuos pažeidžia atsakovės pateiktas projektas. Nepasisakyta, kokia nelaimingų atsitikimų grėsmė gali iškilti, jei žemės sklypas bus padalintas pagal atsakovės pateiktą UAB „Kauno komprojektas“ parengtą „Žemės sklypo padalijimo (duomenys neskelbtini) pasiūlymą teisminiam nagrinėjimui“.

Nepagrįstai spręsta, jog siekiant įgyvendinti atsakovės pateiktą projektą būtinos investicijos, tačiau atsakovė nenurodė, kieno lėšomis tai turėtų būti atlikta. Investicijų klausimas yra žemės savininko, taigi ieškovų teisių ir pareigų klausimas.

Neteisingai nurodyta, kad pagal atsakovės pateiktą planą, nėra aišku, kaip ieškovai turėtų iš namo patekti į sandėliukus. Pagal atsakovės pateiktą projektą, remiantis protingumo principu, niekas netrukdo ieškovams per jiems priskirtą žemę patekti iki 0,71 m pločio bendro naudojimo praėjimo ir nuo jo patekti į sandėliuką.

Nepagrįstai nurodyta, kad siūlymas prie sandėliukų palikti 0,71 m pločio bendro naudojimo praėjimą neatitinka protingumo kriterijaus. Atsakovei pilnai pakanka 0,71 m pločio bendro naudojimo praėjimo ir tuo jokių ieškovų teisių ji nepažeidžia.

Ieškovų parengtas planas nėra visiškai racionalus žemėnaudos ir atsakovės interesų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Nors teismas ir sutiko su atsakovės atstovės teiginiu, kad atsakovei siūlomi sklypai išdėstyti neracionaliai, t.y. ne viename masyve, tačiau, įvertinęs ieškovų teisiškai nepagrįstus argumentus, padarė išvadą, jog atsakovei paskyrus naudotis dalimi žemės labiau nutolusia nuo namo, jai bus galimybė sandėliuoti medieną, nekeliant grėsmės namo saugumui, nors prieš tai nurodo, jog atsakovė šiame sklype galės auginti daržoves, nes formuojamas sklypas yra atvirame lauke (CK 1.5 str.). Pažymi, kad iš VĮ Registro centro pažymėjimo ir pridedamų nuotraukų akivaizdžiai matosi, jog kieme nėra bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoto inžinierinio statinio – išbetonuoto įvažiavimo į kiemą. Ant bendro naudojimo žemės, plane pažymėtos raide C, esantis savavališkai iš gelžbetonio plokščių padarytas įvažiavimas tik ribojasi su atsakovei nuosavybes teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Dėl to atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia nei ieškovų, nei trečiojo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų, ir netrukdo užtikrinti priešgaisrinius reikalavimus.

Nustatyta naudojimusi žemės sklypu tvarka pažeidžia atsakovės, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesus atsakovei tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, t.y. atsakovės nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalis išdalinama į tris dalis, esančias skirtingose žemės sklypo vietose („A“, „A1“, „A2“, „N“), paliekant prie atsakovei nuosavybės teise priklausančios 24/100 dydžio namų valdos tik 5 m² žemės lopinėlį.

Nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (CPK 4 straipsnis), kuria, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Pagal nustatytą tvarką bendro naudojimo žemė, plane žymima raide „C“, padidėja ir ribojasi su atsakovės gyvenamojo namo dalimi. Teismo sprendimu atsakovės teisių sąskaita įteisinamas patogumas ieškovams paprastesniu keliu patekti į (duomenys neskelbtini), tuo pažeidžiant atsakovės teisėtus lūkesčius, jog jos teisės ir įstatymų saugomi interesai nebus pažeisti (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad teiginio, jog ieškovai ir pirmosios instancijos teismas nenurodė statiniais užstatyto ir bendram naudojimui priskiriamo žemės sklypų plotų, atsakovė nepagrindžia jokiais teisiniais argumentais, remiasi tik savo samprotavimais ir UAB ,,Kauno komprojektas“ teisminiam nagrinėjimui parengtame žemės sklypo plane nurodytais paskaičiavimais. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovų teisminiam nagrinėjimui parengtas žemės sklypo planas neatitinka įstatymų reikalavimų. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą, ieškovai kaip bendrasavininkiai negalėtų be atsakovės sutikimo pilnai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, susijusių su bendro turto priežiūra, jo remontu, netektų teisės naudotis dar iki žemės privatizavimo sklype įrengtais bendrais takais, įvažiavimo dalimi. Pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą bendro naudojimo takui (takui iki sandėliukų) yra priskirtas 0,71 m praėjimas, nors pagal LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento nuostatas (IX skirsnis „Priėjimai ir privažiavimai“) takų sklype minimalus plotis turi būti ne mažesnis nei 0,90 m, priėjimo prie pastato minimalus plotis – 1,2 m. Atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. rugsėjo 20 d. nurodymo – pašalinti sukrautą medieną. Nustačius naudojimosi sklypu tvarką, atsakovė turės galimybę medieną sandėliuoti toliau nuo statinių, nepažeidžiant priešgaisrinės saugos reikalavimų. Nustačius naudojimosi sklypu tvarką pagal atsakovės pateiktą projektą, atsakovei atitektų dalis bendro naudojimo takų, dalis įvažiavimo, ieškovų sodintos obelys, reikėtų įrengti naują įvažiavimą, išrauti kelmą, padaryti šaligatvio nuolydį, pertvarkyti įvažiavimo į kiemą vartus, o tam reikalingos papildomos investicijos. Ieškovų pateiktas projektas yra parengtas atsižvelgiant į šiuo metu atsakovės naudojamas sklypo dalis (ieškovų projekte pažymėtomis raidėmis ,,A“ ir „A1“) ir į tai, kad visiems bendrasavininkiams pagal nusistovėjusią tvarką būtų paliktas bendras praėjimas ir privažiavimas prie statinių.

Apeliacinio proceso metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Trečiojo asmens atstovė ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra, paaiškino, kad apeliacine tvarka peržiūrimu sprendimu savivaldybės interesai nėra pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį ( CK 4.75 straipsnio pirmoji dalis).

Atmestinas apeliantės argumentas apie tai, kad ieškovai suklaidino teismą, siekdami jos teisių sąskaita pasididinti sau tenkančios žemės dalis. Iš ginčo namų valdos techninės apskaitos bylos nr. 20/93025 duomenų ir 2010 m. spalio 14 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ rašto nr. 10/165-2010 matyti, kad 2007 m. rugsėjo 11 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekte kiekvienam bendraturčiui skirtini naudotis žemės plotai atitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotas idealines žemės sklypo dalis. Bendram naudojimui paskirto sklypo „C“ 301 kv.m. plote kiekvienam savininkui tenkanti dalis apskaičiuota pagal priklausančias pastato idealines dalis, išskyrus Kauno m. savivaldybei pastarajame plote tenkančią 18 kv.m. ploto dalį. Kauno m. savivaldybės atstovė paaiškino, kad dalių skaičiavimo principas bendro naudojimo žemės plote jos teisių neįtakoja, nes nekeičia nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės nuosavybės dalių. Aplinkybė, kad ateityje valstybei priklausančios 32/100 dalys ūkinių pastatų 2I1p ir 3I1ž gali būti privatizuotos, sprendimo priėmimo metu apeliantės teisių niekaip nepažeidžia. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Nuosavybės teisės ir naudojimuisi skirtinos dalies adekvatumo principo pirmosios instancijos teismas nepažeidė.

Ieškovų siūlomas bendro naudojimosi žemės plotas šalių šiuo metu yra naudojamas kaip įvažiavimas bei bendro naudojimo teritorija apėjimui apie namą. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad toks ieškovų pasiūlymas atitinka racionalaus naudojimosi bendrąja daline nuosavybe principą - šiuo įvažiavimu galės naudotis visi bendrasavininkiai, tame tarpe ir atsakovė, nebus reikalingos papildomos išlaidos, įsirengiant naują įvažiavimą, kaip siūloma atsakovės pateiktu planu. Priešingai, nei teigia apeliantė, fotonuotraukos patvirtina įvažiavimo buvimo faktą. Atskiros teisinės registracijos reikalavimo įvažiavimui naudojamai žemės sklypo daliai atsakovė nepagrindė įstatymais. Atmestinas apeliantės argumentas, kad investicijų, kurių reikėtų pagal jos projektą, klausimas yra ieškovų teisių ir pareigų įgyvendinimo objektas. Teismų praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Pažymėtina, kad atsakovės projektas susijęs ne tik su neaiškios apimties išlaidomis, tačiau, nesant projekto, negalima spręsti ir apie jo įgyvendinamumą. Aplinkybė, kad atsakovei priklausanti namo dalis yra prie ieškovų projekte nurodomo įvažiavimo, nenauja – naudojimasis šiuo įvažiavimu yra nusistovėjusi aplinkybė, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovų teisių gynimo atsakovės teisių sąskaita.

Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi tvarkos projektą teritorija apie namą būtų naudotina atsakovės. Negalėjimas prie namo prieiti nesuderinamas su savininko teisių įgyvendinimu ( CK 1.5 straipsnio 4 d.). Tai taip pat prieštarauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, kurių reikalavimai privalomi visiems objektams, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, 15 punktui, pagal kurį privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių turi būti laisvi, tvarkingi ir tamsiu paros metu apšviesti.

Atsakovei skirtinų žemės sklypų dislokaciją ne viename masyve pirmosios instancijos teismas teisingai motyvavo tuo, kad dalimis A1-5kv.m. ir A-52 kv.m. atsakovė naudojasi ir šiuo metu. Sutikdamas su atsakovės atsikirtimu, jog jai siūlomi sklypai išdėstyti neracionaliai (sklypas A2 yra nutolęs nuo sklypų A ir A1, sodo gale), teismas, atsižvelgiant į tai, kad bendros nuosavybės teise priklausantis sklypas nėra didelis, dalis sklypo yra užsodinta ieškovų obelimis, kurios auga nuo senų laikų, atsakovė šiuo metu dalį žemės sklypo naudoja medienos sandėliavimui, sprendė, kad, jai paskyrus naudotis dalimi labiau nutolusiu nuo namo, bus galimybė sandėliuoti medieną, nekeliant grėsmės namo saugumui. Šią motyvaciją teisėjų kolegija pripažįsta atitinkančia CK 1.5 str. 4 dalyje reglamentuotus teisingo ir protingo įstatymų taikymo principus.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad geresnius nuosavybės teisės įgyvendinimo kriterijus atitinka ieškovų pasiūlytas naudojimosi tvarkos nustatymo projektas. Netvirtinant iš esmės netinkamo priešieškiniu pasiūlyto projekto, neanalizuotini apeliacinio skundo argumentai dėl priėjimo prie sandėliukų klausimo pagal UAB „Kauno komprojektas“ parengtą planą.

Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, apeliacine tvarka peržiūrimas sprendimas nekeistinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš atsakovės ieškovams N. K. ir A. A. S. priteistinos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos ( CPK 93 str.; (1000+100); ( 100+500+200).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 1100 ( vieną tūkstantį šimtą) Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovei N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)), 800 ( aštuonis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų atsakovui A. A. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Galina BlaževičNeringa Venckienė