Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2-606/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-06
Bylos Nr.
1S-2-606/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03801-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Nuteistasis
V. M.
Advokatai
Galina Korabliova
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-2-606/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03801-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. M. ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. sausio 26 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, konfiskuotas automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 17 d.

2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nuteistajam V. M. paskirtos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės – šešis mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir šešis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 23 d.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas ir panaikintas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – V. M. pasiųstas atlikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. M. ir jo gynėja advokatė G. Korabliova prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

4.1. Skunde teigiama, kad nuteistasis V. M. laikosi įpareigojimo būti namuose. Patvirtina, kad V. M. buvo rastas namuose, o neva už 20 minučių jau nerastas. Tačiau V. M. gyvena name, ketvirtame aukšte, buto duryse yra sumontuotas skardžiai skambantis skambutis, gyvena su sugyventine ir augina neseniai gimusią dukrelę, todėl neįtikėtina, kad policijos pareigūnai po 20 minučių jo namuose jau nerado. V. M. nebūtų suspėjęs išeiti iš namų per tokį trumpą laiką. Į posėdį nebuvo pakviesti policijos pareigūnai, nebuvo apklausti apie minėtas aplinkybes. Be to, V. M. pats paaiškino, kad supranta jog jis privalo būti namuose, nevartoti alkoholio. Visur rašoma, kad jis įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagą, tačiau V. M. niekada nėra vartojęs psichiką veikiančių medžiagų ar narkotikų. Pripažįsta, kad kartais pavartodavo alkoholio, tačiau gimus dukrai, atsisakė alkoholio, stengiasi dirbti ir išlaikyti šeimą, nors oficialiai dar santuoka nėra įregistruota. Akivaizdu, kad V. M. per 20 minučių negalėjo ir neturėjo tikslo ką nors pažeisti ar pasišalinti iš namų.

4.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis V. M. dirba labai atsakingą darbą. Darbdavys patenkintas darbuotoju, jis į darbą nevėluoja, atsakingai žiūri į pavestas užduotis. Papildomo darbo dirbti negali dėl Lietuvoje esančios COV1D-19 pandemijos, šeimą išlaiko tik iš gaunamo darbo užmokesčio. Nuomojasi butą, per mėnesį moką 290 Eur, kitos visos paslaugos kainuoja apie 60 Eur, dar reikia pinigų pragyvenimui, todėl gyvena nuo algos iki algos. V. M. jokių bylų nėra iškelta, administracine tvarka baustas, bet padarė labai rimtas išvadas, gyvena sąžiningai, nes augina dukrą ir privalo būti pareigingas tėvas.

4.3. Skunde teigiama, kad Europos įkalinimo įstaigų taisyklėse rekomenduojama, jog prižiūrint nuteistuosius reikėtų akcentuoti ne jų išskyrimą iš visuomenės, bet tai, kad jie yra tos visuomenės dalis. Todėl reikia skatinti visuomeninių tarnybų bei socialinių darbuotojų pagalbą, probacijos darbuotojų pagalbą, siekiant socialinės reabilitacijos, o ypač palaikant bei gerinant santykius su šeimomis, kitais asmenimis bei socialinėmis tarnybomis. Nuteistųjų laisvės atėmimu socialinė reabilitacija – konstruktyvi visuomenės kultūros, pataisos įstaigų darbuotojų, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, bendrijų, kitų juridinių bei fizinių asmenų ir nuteistųjų sąveika, apimanti nuteistųjų laisvės atėmimu gero vardo atitaisymą, humaniškų santykių, psichologinį, pedagoginį, ekonominį, teisinį parengimą integruojantis į visuomenę, socialinio statuso atkūrimą, kad nuteistasis galėtų pakankamai gerai elgtis visuomenėje ir taptų vertinga asmenybe tiek pačiam sau, tiek šeimai, visuomenei. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei surinktus duomenis, matyti, kad patenkinus Probacijos skyriaus teikimą, yra pažeistas proporcingumo principas, kadangi nuteistojo padaryti pažeidimai nelaikytini tokiais, kad būtų galima konstatuoti, jog jis iš esmės vengia vykdyti jam teismo paskirtus įpareigojimus, ar daro juos piktybiškai ar, kad turi aiškiai išreikštą neigiamą nusistatymą teismo jam nustatytiems įpareigojimams, ir dėl to jam reikėtų panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo tikslas yra pataisyti asmenį, užtikrinti, kad jis daugiau nenusikalstų bei pasiekti kitus bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Akivaizdu, kad pasiuntus nuteistąjį atlikti bausmę į pataisos namus, t. y. panaikinus jam bausmės vykdymo atidėjimą, nebus užtikrintas bausmės teisingumo principo, numatyto BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, įgyvendinimas. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo laikas baigsis tik 2021 m. kovo 17 d. Nuolatinis asmens laikymas uždaroje įstaigoje ne visuomet jį skatina keisti gyvenimo būdą, nebenusikalsti. Priešingai, aktyvus darbas su nuteistuoju laisvėje gerina jo integracijos į visuomenę galimybes, leidžia „patikrinti“ elgesį, ugdo atsakomybės jausmą, skatina teigiamus pokyčius. Iš esmės probacija siekiama saugios visuomenės, mažinti nusikalstamų veikų skaičių. Kartu bandoma padėti ir nuteistajam, todėl neužmirštama pagarba žmogaus teisėms bei teisės principui – proporcingumui, t. y. ginti žmogų nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo jo teisių ribojimo. Teismai, spręsdami klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, t. y. vertina kaltinamojo asmenybę – charakteristiką, amžių, veiklą, socialinę aplinką, ar žmogus linkęs pažeisti įstatymus, kaip bausmės vykdymas paveiks jo teigiamus socialinius ryšius (galbūt nuteistasis neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą, įgyti specialybę), ar jis bus suvaržytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas. Atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, bendrininkavimo formą ir rūšį.

4.4. Skunde teigiama, kad panaikinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, V. M. neteks darbo, ir tai labai rimtai paveiks jo šeimą. Probacijos tarnybos pareigūnai privalo stengtis užtikrinti, kiek įmanoma tinkamesnę ir efektyvesnę nuteistųjų priežiūrą, kad būtų pasiekti probacijos tikslai – veiksminga resocializacija. Suprantama, kad Probacijos tarnybos darbuotojai asmenis, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, tikrina įvairiai – naudoja specialiąsias technines ir elektronines stebėjimo priemones, lanko nuteistuosius namuose, vykdo prevencines priemones, renka informaciją iš įvairių šaltinių. Tačiau tai turi būti vykdoma sąžiningai. Probuotojai kartu su socialiniais partneriais turi padėti nuteistiesiems spręsti asmenines ir socialines problemas, teikti informaciją apie socialines lengvatas, padėti įsidarbinti, skatinti įgyti išsilavinimą, o ne priešingai, kuo skubiau “uždaryti”. Yra gerai žinoma, kad ne bausmės griežtumas, o jos teisingumas ir neišvengiamumas stiprina teisėtvarkos autoritetą. Demokratiją galima įvertinti pagal tai, kaip visuomenė elgiasi su jai prasižengusiais žmonėmis. Pagarba laisvei šalyje turi būti matuojama pagal tą pagarbą, kuri teikiama patiems silpniausiems, nes žmogaus teisių esmė yra žmogaus orumas, o žmogaus orumo išraiška yra laisvė. V. M. stengiasi dirbti, yra vienintelis šeimos maitintojas, rūpinasi šeima ir maža dukra, išlaiko šeimą, save ir nėra našta valstybei, mokesčių mokėtojams, todėl yra vertas pasitikėjimo, dėl savo elgesio padarė rimtas išvadas. Visi teikime išdėstyti motyvai dėl nuteistojo V. M. nebuvimo namie yra nepagrįsti ir neteisingi. Jie neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo, o svarbiausia, žmoniškumo principų.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmestinas.

6. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

7. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams trims mėnesiams.

8. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nuteistajam V. M. paskirtos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės – šešis mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir šešis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

9. Skunde teigiama, kad teismai, spręsdami klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, t. y. vertina kaltinamojo asmenybę – charakteristiką, amžių, veiklą, socialinę aplinką, ar žmogus linkęs pažeisti įstatymus, kaip bausmės vykdymas paveiks jo teigiamus socialinius ryšius (galbūt nuteistasis neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą, įgyti specialybę), ar jis bus suvaržytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas. Dėl šio skundo argumento pažymėtina, kad V. M. jau 2019 m. gegužės 22 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam buvo parinkta bausmės rūšis – bauda. Be to, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme. Tačiau akivaizdu, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas teismo parinktos bausmės rūšys, nesusijusios su laisvės atėmimu, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, jis, praėjus vos 8 mėnesiams po Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio priėmimo, vėl vairavo automobilį, būdamas neblaivus, ir už tai nuteistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, visgi padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrus atitinkamus įpareigojimus. Tačiau akivaizdu, kad nuteistasis V. M. savo elgesio kritiškai nevertino ir jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė.

10. Nuteistąjį V. M. 2020 m. kovo 18 d. įtraukus į Probacijos tarnybos registrą, 2020 m. kovo 20 d. jis buvo išsamiai supažindintas su probacijos, bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, buvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę, baudžiamojo poveikio priemonių ar probacijos sąlygų nevykdymą ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, teisės pažeidimų padarymą (asmens bylos lapas 10). Tačiau, žinodamas savo teises ir pareigas, privalėdamas elgtis nepriekaištingai, praėjus tik mėnesiui laiko, 2020 m. balandžio 19 d. nutarimu jis buvo nubaustas 300 Eur dydžio bauda už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad vairavo automobilį be valstybinių numerių ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (asmens bylos lapas 17). Pažymėtina, kad nuteistasis V. M. ne tik padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, bet ir nevykdė teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus tris mėnesius. 2020 m. birželio 10 d. Probacijos tarnybos pareigūno jis buvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių, jei nevykdys teismo įpareigojimų, darys teisės pažeidimus (asmens bylos lapai 26, 30). Tačiau netrukus po to, kai buvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių, nuteistasis V. M. 2020 m. liepos 21 d. ir vėl padarė administracinį nusižengimą, t. y. 2020 m. liepos 28 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. liepos 21 d. užrakino savo sugyventinę su 5 mėnesių kūdikiu buto balkone ir neišleido. Pažymėtina, kad jau po to, kai nuteistasis V. M. per trumpą laikotarpį buvo nubaustas administracine tvarka net du kartus, Probacijos tarnyba turėjo teisę kreiptis į apylinkės teismą dėl nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis vykdė kitas teismo skirtas pareigas, nebuvo padaręs naujų nusikalstamų veikų, Probacijos tarnyba kreipėsi į apylinkės teismą tik dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nuteistajam V. M. paskirtos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės – šešis mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir šešis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

11. Pažymėtina, kad nuteistasis V. M., būdamas įspėtas dėl pasekmių, aiškiai suprasdamas, jog nevykdydamas teismo paskirtų įpareigojimų gali būti pasiųstas atlikti jam teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis ne tik nevykdė teismo jam paskirto papildomo įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bet ir padarė administracinį nusižengimą, t. y. jis 2020 m. spalio 28 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį 20 Eur dydžio bauda už tai, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas net 2,52 promilių neblaivumas, pasirodė viešoje vietoje, dėl girtumo nesiorientavo aplinkoje, negalėjo savarankiškai paeiti (asmens bylos lapas 50). Nuteistasis V. M. paaiškinime nurodė, kad jis vartojo alkoholį, nes šventė draugo gimtadienį (asmens bylos lapas 53). Be to, nuteistasis V. M. 2020 m. lapkričio 23 d. 23.35 val. policijos pareigūnų nebuvo rastas namuose, t. y. niekas neatidarė durų (asmens bylos lapas 55). Taip nuteistasis pažeidė teismo skirtą įpareigojimą – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Pažymėtina, kad jo nebuvimas namuose su darbu ar mokslu susijęs nebuvo, nuteistasis nurodė, kad jis negirdėjo, kai buvo atvykę policijos pareigūnai (asmens bylos lapas 56).

12. Skunde teigiama, kad nuteistasis V. M. vienintelis išlaiko šeimą, augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, tačiau aptarti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys aiškiai parodo, kad jam šeima nėra vertybė, kad dėl jos jis linkęs pasitaisyti ir nebedaryti teisės pažeidimų. Priešingai, nuteistasis V. M. jau nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, padarė prieš pat gimstant kūdikiui, o 2020 m. liepos 28 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. liepos 21 d. užrakino savo sugyventinę su 5 mėnesių kūdikiu buto balkone ir neišleido, taip panaudojo valdžią priešingai vaiko interesams, taip pat vartojo alkoholį, o dėl padarytų administracinių nusižengimų privalo sumokėti ir paskirtas baudas. Tokie nuteistojo poelgiai parodo, kad jis net tik nelinkęs pasitaisyti, bet savo poelgiais ne tik morališkai, bet ir finansiškai iš esmės kenkia ir šeimai.

13. Aptartų aplinkybių visuma parodo, kad nuteistasis V. M. elgiasi piktybiškai, savo elgesio pasekmių neįvertina, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, neįvertino ir teismo jam suteiktos galimybės pasitaisyti ir neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nepanaikinus bausmės vykdymo atidėjimo.

14. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi teisingai įvertintos visos aplinkybės ir pagrįstai tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas – panaikintas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei jis pasiųstas atlikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu jam paskirtą keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

15. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo V. M. ir jo gynėjos advokatės Galinos Korabliovos skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė