Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1956-04-14 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2012-02-12 apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, namuose adresu: J. K. g. 21, Vilniuje, koja spyręs į duris įsiveržė į brolio M. S. (M. S.) kambarį bei vartodamas nukentėjusiojo atžvilgiu necenzūrinius žodžius spyrė jam vieną smūgį koja į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam M. S. fizinį skausmą. Šiais veiksmais J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2012-02-14 apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, namuose adresu: J. K. g. 21, Vilniuje, atėjęs į brolio M. S. kambarį sukėlė konfliktą, kurio metu nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir priekaištavo jam dėl įskundimo policijai, žodžiais grasino, jog nukentėjusįjį nužudys, pakars ir sutrikdys jo sveikatą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis apie 17.00 val., M. S. atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius grasino nužudyti ir pakarti nukentėjusįjį, atnešęs iš virtuvės taburetę įbruko ją M. S. į rankas ir nurodė pasikarti, grasindamas, kad jeigu to nepadarys pats, pakars nukentėjusįjį pats, o M. S. išbėgus iš namo, vijosi nukentėjusįjį toliau grasindamas jį nužudyti, tokiu būdu sudarydamas nukentėjusiajam M. S. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti ir sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1dalyje.

Kaltinamasis J. S. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino visiškai bei parodė, jog 2012-02-12 dirbo miške, peršalo, todėl šiek tiek išgėrė alkoholio, kad nesusirgtų. Grįžęs namo pastebėjo, kad nėra paliktų pinigų – 150 Lt, pagalvojo, kad pinigus galėjo paimti jo brolis, kad jis juos nepragertų. Dėl to tarp jo ir brolio M. S. kilo konfliktas, kurio metu jie barėsi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu jis galbūt brolį pastūmė ir galėjo suduoti smūgį su koja į nugarą, nelabai prisimena aplinkybių. 2012-02-14, prabuvęs dvi paras areštinėje beveik už nieką, grįžo namo piktas, nervingas, todėl su broliu vėl susibarė, bet muštynių nebuvo. Tada išgėrė alkoholio, vėl susibarė su broliu. Brolis iškvietė policiją. Neturėjo minties pakarti brolį, bet taburetę iš virtuvės buvo atnešęs. Kategoriškai paneigti, kad nesakė broliui pasikarti arba pats jį pakars, negali. Daug metų su broliu gyvena kartu, kai abu nevartoja alkoholio, jų santykiai normalūs. Brolio sveikatos būklė bloga, jam reikalinga artimųjų pagalba. Turi galimybę nebendrauti su broliu, nes į namą yra du atskiri įėjimai, atskiri kambariai. Savo valia sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Labai gailisi, kad barėsi, stumdėsi su broliu.

Nukentėjusysis M. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo elgesys priklauso nuo jo būklės: kai jis blaivas, tai santykiai su broliu normalūs, o blaivas po tėvo mirties brolis praktiškai nebūna niekada; kai girtas, brolis būna labai agresyvus. Barnių iniciatorius būna alkoholis ir pinigai. Kai nėra pinigų, kiekvienas dirba savo darbus, tik kartais susitinka virtuvėje, pasidaro valgyti. 2012-02-12 brolis atėjo visiškai girtas, pradėjo keiktis. Norėjo užsidaryti kambaryje, bet brolis atidarė duris ir labai stipriai spyrė jam su koja į nugarą. Nuo smūgio jis patyrė fizinį skausmą. Pabėgo nuo brolio ir iškvietė policiją. 2012-02-14 brolis grįžo iš policijos gerai išgėręs, ir iš karto puolė jį vadinti įvairiais žodžiais: „stukačius“ ir t.t. Prašė jį nusiraminti, nes matė, kaip brolis spaudė kumščius, kas reiškia, jog vėl viską išdaužys. Iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, kol jis atidarė vartelius, brolis per tvorą pabėgo. Pareigūnai pasakė, kad jeigu grįš, vėl skambinti policijai. Kaltinamasis grįžo po valandos visiškai girtas. Pradėjo jam kišti taburetę tiesiai į veidą, sakydamas: „pasikark“. Paskui brolis sakė, kad jis dabar išeis, o kai grįš ir jeigu jis nebus pasikoręs, tai pats jį pakars, todėl vėl iškvietė policiją. 2012-02-14 brolis nesimušė, tik baksnojo jam tiesiai į veidą su taburete, kad jis pasikartų. Jis labai išsigando, nes brolis pasakė, kad jis būtinai turi pasikarti, kadangi tas žmogus, iš kurio jis pirko dekoratyvinę taburetę, ją pagaminęs pasikorė. Jis suprato tokius kaltinamojo žodžius kaip realų grasinimą, jam buvo šokas. Kaltinamasis ne pirmą kartą grasino jį nužudyti. Konflikto niekas nematė, girdėti irgi niekas negalėjo, nes iš vienos pusės kaimynė senutė ir gyvena per kelią, o iš kitos pusės namas tuščias. Taikytis sutinka su broliu, bet su sąlyga, kad kai jis bus girtas nesirodys jo akyse ir gydysis ambulatoriškai nuo alkoholio. Atskirai gyventi viename name galimybės yra, nes name yra 4 kambariai ir namą galima padalinti į dvi dalis.

Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų iš esmės neneigia, o pateikto kaltinimo pagrįstumą, be kaltinamojo prisipažinimo bei nukentėjusiojo parodymų, patvirtina:

- 2012-02-13 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – gyvenamasis namas adresu: J. K. g. 21, Vilniuje (b. l. 11 - 16);

- nukentėjusiojo M. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų padarymo vieta bei jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, sutampančios su byloje nustatytomis (b. l. 36 - 41);

- liudytojos G. K. (G. K.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad M. S. ir J. S. yra jos broliai, kurie gyvena tėvų name adresu J. K. g. 21, Vilniuje. Ji ir dar vienas brolis gyvena atskirai. Marjanas ir J. S. abudu yrą linkę vartoti alkoholį. Marjanas yra ramesnio būdo, tačiau Josifas išgėręs pasidaro labai agresyvus, konfliktiškas, piktas, dėl jo elgesio turėjo problemų visa jų šeima, nes jis girtas naudojo fizinį smurtą prieš tėvą Juzefą, brolį Marjaną. Be to, Josifas naudojo ir iki šiol naudoja psichologinį smurtą prieš visus, dėl įvairių priežasčių paskambinęs jis įžeidinėja įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasina jai, jos vaikams fiziniu susidorojimu, kad užmuš, pakas po žeme. Dar gyvenant tėvui J. S. brolis Josifas dažnai sukeldavo konfliktus, muštynes, naudojo fizinę jėgą prieš tėvą. Dėl jo elgesio labai dažnai buvo kviečiama policija, tačiau tėvas visada atleisdavo Josifui. 2009 metais buvo iškelta baudžiamoji byla dėl to, kad Josifas sumušė tėvą, tačiau ją nutraukė, nes tėvas pasakė neturintis pretenzijų. Kai Josifas dirbo, tokių problemų buvo mažiau, bet nuo to laiko, kai jis prarado darbą, jo elgesys yra agresyvus, neatmeta galimybės, jog galėtų sužaloti brolį ar bet ką kitą. Bandė įkalbėti brolį Josifą atsigulti į psichiatrinę ligoninę gydytis nuo alkoholio, ieškojo kitų būdų padėti jam atsikratyti šios problemos, tačiau jis kategoriškai atsisakė, vieną kartą jį jau atvežus prie ligoninės, užpuolęs ją pabėgo. Prieš 5 metus motinai buvo insultas, po kurio ji tapo neįgali, jai buvo reikalinga priežiūra. Po ligoninės motina gyvena su ja, nes J. K. g. 21, Vilniuje, jos niekas ten neprižiūrėtų. Nuo 2011 m. sausio iki liepos mėnesio pas ją taip pat gyveno tėvas, nes nenorėjo gyventi su sūnumis J. K. g. 21, Vilniuje, po to trumpam apsigyveno savo namuose, bet vėl grįžo pas ją. Apie tai, kad brolis Josifas užpuolė, sumušė Marjaną gali pasakyti, kad yra tikra, jog taip galėjo būti iš tikrųjų, kadangi Josifas nuolat elgiasi agresyviai, įžeidinėdamas, jo neįmanoma dėl ko nors perkalbėti (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, nagrinėjant bylą kaltinimo pateikose ribose ir už jų neišeinant, - teismas pripažįsta, kad kaltinamojo J. S. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo įvykdyta veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose adresu: J. K. g. 21, Vilniuje, artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu, spyrė vieną smūgį koja M. S. į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą; be to, grįžęs iš areštinės, žodžiais grasino broliui, kad jį nužudys, pakars ir sutrikdys jo sveikatą, tokiu elgesiu sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis gali realizuoti savo grasinimą nužudyti brolį, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad tokie grasinimai nužudyti ar susidoroti brolio ir kitų giminaičių atžvilgiu buvo išreikšti nebe pirmą kartą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris jam atleido, anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 77 – 81, 82 - 83), neteistas (b. l. 76) ir nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas.

Vadovaujantis BK 38 straipsniu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. S., pareiškė, kad su kaltinamuoju susitaikė ir šį savo pareiškimą įformino raštu, prašydamas patvirtinti jo susitarimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios J. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis J. S. savo kaltę iš esmės pripažino visiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, nusikalstamų veikų padarymo metu žala nebuvo padaryta bei civiliniai ieškiniai nepareikšti, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jis jam atleido bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau neteistas, nedirba, bet registruotas darbo biržoje ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės padeda pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslų, o atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra sąlyginis, - siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus ir įvertinus faktines bendros gyvenamosios vietos galimybes, kaltinamajam skirtini įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens 9 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 8, 9 p., 72¹, 72² str.).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo M. S. - paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 57, 69, 71).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 298, 301- 302, straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 305, 307 - 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinus J. S. (J. S.) kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. S. (M. S.).

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktais, 72¹, 72² straipsniais, paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemones:

- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

- draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo M. S. 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti J. S. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo M. S. - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

1) jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).