Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto ir žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2002 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį - 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2007 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 7 MGL pinigine bauda;

4) 2008 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5) 2013 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį - 10 metų ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimas. 2015 m. gegužės 7 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir paskirta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo. 2020 m. rugpjūčio 3 d. paleistas iš pataisos namų.

Kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2021 m. liepos 15 d. apie 20.01 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. G. teismo posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad 2021 m. liepos 15 d. vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo „X“ priklausantį automobilį „VW Golf“. Važiuojant buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jo neblaivumą ir nustatė, kad jis neblaivus vairuoja automobilį. Gailisi dėl savo veiksmų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

A. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. liepos 15 d. jį paleido iš pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini). Išėjęs susitiko su draugu L., kurio pavardės neprisimena. Jie nuvažiavo į „Y“ esantį „G“ restoraną. Restorane dviese išgėrė butelį burbono „Jack Daniels“. Apie 20.00 valandą L. reikėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis pats pasisiūlė pavairuoti, nes manė, kad yra už draugą blaivesnis. Jis nežino, kas užsakė automobilį, bet jie susėdo į išnuomotą „VW Golf“ automobilį. Jis neplanavo L. vežti iki (duomenys neskelbtini). Norėjo tik truputį pavežti iki kitos vietos, iš kur jį kažkas turėjo pasiimti. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve juos sustabdė policijos pareigūnai. Jie patikrino jo blaivumą ir jį sulaikė. Labai gailisi dėl tokio poelgio ir daugiau pasižada taip nebedaryti (b.l. 45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas P. L. parodė, kad budėdamas tarnybiniu automobiliu su porininku 2021 m. liepos 15 d. apie 19 val. 47 min. iš budėtojo gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) iš viešbučio „B“ išėjo neblaivus vyras, kuris atsisėdo į automobilį „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Minėtas automobilis priklauso UAB „X“. Vykdami į iškvietimą iš UAB „X“ atstovo gavo papildomą informaciją, kur juda minėtas automobilis ir 2021 m. liepos 15 d. apie 20.00 val. minėtą automobilį sustabdė, kai jis įvažiavo į restorano „M“, adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją. Tiek jis, tiek porininkas matė vairavimo faktą, nes automobilį stabdė tada, kai jis važiavo. Automobilį vairavo A. G.. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jo kalba buvo nerišli, o išvaizda atitiko bendrus neblaivaus asmens požymius. Pats A. G. paminėjo, kad išgėrė „porą alaus“, bet labai nekonkretizavo. Davė suprasti, kad maždaug prieš 20 minučių gėrė alkoholį. Alkotesteriu 20.00 val. A. G. buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas, o pakartotiniu testavimu 20.17 val. nustatytas 1,99 promilių girtumas. A. G. jie sulaikė, o automobilis „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas į įvykio vietą atvykusiam UAB „X“ atstovui (b.l. 13).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad alkotesteriu „Drager Alcotest“ Nr. ARBL- 0761 (patikros sertifikatas Nr. 1486470, galioja iki 2021 m. spalio 26 d.) A. G. 2021 m. liepos 15 d. pirmu tikrinimu 20.00 val. buvo nustatytas 2,06 promilės girtumas, antru tikrinimu 20.19 val. nustatytas 1,99 promilės girtumas (b. l. 18-20).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „L“, valdytojas UAB „X“ (b. l. 29).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti vidutinė 2019-2021 metų, pasirinkti 2020 metai automobilio ,,VW Golf 12.5 TSI EVO Life“ kaina Lietuvoje su PVM yra 16 950 eurų (b. l.30).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. G. tyčia vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojo P. L. parodymai, jo tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys. Kaltinamasis pripažino, kad 2021 m. liepos 15 d. vartojo alkoholį, kad neblaivus vairavo UAB „X“ priklausantį automobilį „VW Golf“ ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas 1,99 promilių girtumas. Atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį, suvartoto alkoholio kiekį, laikytina, kad kaltinamasis turėjo suvokti esantis apsvaigęs ir negalintis vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. G. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis A. G. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenis jis teistas 5 kartus. Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 10 metų ir 6 mėnesių terminuotu laisvės atėmimu. 2020 m. rugpjūčio 3 dieną paleistas iš pataisos namų. 2020 lapkričio 3 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 012-0-00185-20, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi A. G. paskira kardomoji priemonė suėmimas iki 2021 m. liepos 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 15 d. A. G. paskirta kardomoji priemonė namų areštas, nurodant laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 8.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su teismo nutartyje nurodytais asmenimis. Kaltinamasis baustas administracine tvarka. 2020 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu A. G. pripažintas kaltu, kad vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 1,4 promilių neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta, neapdraudęs vairuojamo automobilio ir neatlikęs jo techninės apžiūros ir nubaustas 1 300 eurų pinigine bauda su turto konfiskavimu. Bauda nesumokėta. Kaltinamasis niekur nedirba. A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo ankstesnius teistumas, tai, kad būdamas 2021 m., liepos 15 d. paleistas iš suėmimo A. G. tą pačią dieną padarė naują tyčinį nusikaltimą, kurį įvykdė jam paskirtos kardomosios priemonės namų arešto buvimo laikotarpyje (pažeidė nustatytas sąlygas) teismas sprendžia, jog kaltinamasis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, o jam skiriamos piniginės baudos savo prevencinės paskirties neatlieka. Todėl kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į kaltinamojo teistumus, nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, A. G. skirtina didesnis nei BK 49 straipsnyje numatytas arešto bausmės trukmės vidurkis. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.

Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).

A. G. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Vertinant nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę (automobilį) neturėdamas teisės vairuoti, nes tokia teisė jam atimta. Pažymėtina, jog nors kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktiką tokioje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis (ji) Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, A. G. nustatytinas didesnis nei vidurkis (3 metai ir 6 mėnesiai) šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 16 d., kai A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – UAB „L“. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkui buvo žinoma, kad jo automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Tai sudaro pagrindą iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, savininkas UAB „L“ ir minėto automobilio vertė pagal VšĮ „Emprekis‘ duomenis yra labai didelė – 16 950 Eur su PVM. Akivaizdu, kad taikant transporto priemonės vertės (16 950 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, atsižvelgiant į kaltinamojo realias galimybes sumokėti tokią pinigų sumą, nebūtų teisinga. Iš esmės turto konfiskavimas šiuo gi atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, iš kaltinamojo A. G. konfiskuotina ne visa automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertė, o tik jos dalis, t. y. ¼ kuri sudaro 4237,5 Eur sumą. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.

A. G. 2021 m. liepos 16 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 48), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 15 d. 20.00 val. iki 2021 m. liepos 16 d. 11.11 val. -1 parą (b.l. 35), šis laikas įskaitytinas į arešto bausmę, ją prilyginant atliktai vienai arešto parai.

Civilinio ieškinio byloje ir proceso išlaidų byloje nėra.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje

Nagrinėjant bylą, atsižvelgus į tai, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam A. G., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 puntu buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, gynėja parinkta advokatė Anna Grinevič. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad advokatės Annos Grinevič teiktos antrinės teisinės pagalbos A. G. išlaidos sudaro 54 Eur ir jas prašė priteisti iš kaltinamojo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad kaltinamasis niekur nedirba, be to nuosprendžiu iš jo jau priteista didelė pinigų suma –konfiskuotino automobilio vertės dalis. Advokatas jam buvo skiriamas įvertinus BPK 51 straipsnio sąlygas, kada gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. G. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. G. paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 15 d. 20.00 val. iki 2021 m. liepos 16 d. 11.11 val. (1 parą), ir neatlikta arešto bausmės dalimi laikyti 39 (trisdešimt devynias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 16 d.

2) turto konfiskavimą, ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 237,5 Eur į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti, pranešant VĮ Regitra apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. G. atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. G. netenkinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti į pataisos įstaigą, šiuo atveju Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus, atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki septynių dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti A. G., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma (4 237,5 Eur) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „konfiskuotino turto vertė byloje“ (būtina nurodyti bylos numerį), konfiskuojamo turto įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą ir konfiskuotino turto vertę į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.