Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-31 · Civilinė byla Nr. 2A-464-661/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
2A-464-661/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06622-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Atsakovas
UAB „Genmak ir KO“
Ieškovas
D. Ž.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-464-661/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06622-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Genmak ir KO“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Genmak ir Ko“ dėl skolos priteisimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1880 Lt (1680 Lt sutarties kainą ir 200 Lt avanso dydžio baudą); 17,81 Lt delspinigius, laikotarpis nuo 2013-01-04 iki 2013-02-26; 74,80 Lt bylinėjimosi išlaidas (14,00 Lt žyminis mokestis, 1,40 Lt bankinio pavedimo mokestis, 58,00 Lt žyminio mokesčio primokėjimas, 1,40 Lt bankinio pavedimo mokestis); 5 proc. palūkanas (CK 6.210 str. l d.) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2012-11-26 su atsakovu sudarė virtuvės baldų durelių gamybos sutartį, sumokėjo 200 Lt avansą. 2012-12-04 elektroniniu paštu sutarė dėl sutarties pakeitimo. 2013-01-11 sumokėjo likusią 1480 Lt sutarties kainą, paėmė dureles 2013-01-26 dureles grąžino perdažyti, atsakovas perdavimo akte įrašė „2013.01.26 d. paimtos visos detalės užsakymo D-1680 perdažymui. Blogai nudažyta“. Atsakovas informavo, kad broką ištaisė, ieškovas paėmė dureles. 2013-02-08 dureles grąžino, įteikė prašymą grąžinti pinigus. Atsakovas pinigų negrąžino, informavo, kad ištaisė broką. 2013-02-22 ieškovas nuvažiavo atsiimti dureles, atsakovo akivaizdoje išardė vieną įpakavimą ir pamatė, kad brokas neištaisytas. Ieškovo nuomone, tai buvo tos pačios senos durelės, atsakovas net nebandė jų taisyti. Paprašius grąžinti pinigus, atsakovas nesutiko.

Atsakovo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas sutartį - užsakymą įvykdė 2013 01 11 ir informavo ieškovą apie sutarties - užsakymo įvykdymą. 2013 01 11 ieškovas atsiėmė gaminius ir apmokėjo sutartyje numatytą sumą. 2013 01 26 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl broko gaminyje - vienas gaminys buvo nudažytas, ieškovo manymu, netinkamai. Kadangi atsakovas su ieškovu sudaro jau ne pirmą tokio pobūdžio sutartį ir teikė ieškovui baldų gamybos paslaugas praeityje, atsakovas geranoriškai sutiko priimti gaminį brokui pašalinti, neorganizuodamas ekspertizės broko fakto nustatymui. Atsakovas neteikia dažymo paslaugų, o užsakinėja dažymo paslaugas iš partnerių, todėl priėmęs gaminį brokui šalinti iš ieškovo iškart persiuntė dažymo paslaugas teikiančiai įmonei, jog ši pašalintų broką. Tačiau dažymo paslaugas teikianti įmonė broko nepašalino dėl nežinomų priežasčių ir grąžino gaminį atsakovui, neinformavusi apie broko nepašalinimą. Atsakovas, prieš atiduodamas ieškovui gaminį, nepatikrino ar brokas ištaisytas, pasitikėdamas partneriais informavo ieškovą apie pašalintą broką. Ieškovas, atvykęs atsiimti gaminio, pareiškė, kad brokas neištaisytas ir pareikalavo grąžinti pagal sutartį -užsakymą sumokėtus pinigus. Atsakovas vėl geranoriškai priėmė gaminį broko šalinimui, pasiūlė nuolaidą kitiems gaminiams, sutiko sumokėti delspinigius, atsiradusius dėl vėlavimo atlikti sutartyje numatytas prievoles. Gaminys buvo perdažytas pagal ieškovo pageidavimą, brokas ištaisytas, trūkumai pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš UAB „Genmak ir Ko“ D. Ž. 1698,14 Lt bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos, pradedant nuo 2013-02-27 ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 66,93Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį kitoje dalyje atmetė. Teismas konstatavo, kad jog šalių santykiams taikytinos vartojimo rangos nuostatos. Pagal CK 6.680 str. jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK6.334str. numatytomis pirkėjo teisėmis. Ieškovas turi teisę, vadovaujantis CK 6.334 str. 1d. 4p. atsisakyti sutarties ir prašyti grąžinti sumokėtą kainą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Jis prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad gaminys buvo perdažytas pagal ieškovo pageidavimą, brokas ištaisytas, trūkumai pašalinti. Ieškovas piktnaudžiauja savo padėtimi reikšdamas nepagrįstus reikalavimus.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagristą. Ieškovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinį skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl tinkamo sutarties įvykdymo, dėl tinkamos kokybės gaminio pateikimo.

Įstatyme įtvirtinti daiktų reikalavimai, kuriuos turi atitikti pirkimo-pardavimo sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sąlygas, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės (CK 6.363 straipsnio 3 dalis). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę garantija pagal įstatymą. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (b.l. 10, 24). Ieškovui sutikus, jog būtų pašalintas gaminio brokas, Atsakovas informavo, kad broką ištaisė. Tačiau 2013-02-22 ieškovui nuvažiavus atsiimti dureles, atsakovo akivaizdoje išardžius vieną įpakavimą buvo pastebėta, kad brokas neištaisytas. Tokiu atveju ieškovas pareikalavo grąžinti pinigus ir nutraukti šalių sutartį. Šiuo atveju, apeliantas kvestionuoja ieškovo reikalavimą grąžinti pinigus ir nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį.

CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. Šiomis nacionalinės teisės nuostatomis įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. gegužės 25 d. direktyva Nr. 1999/44/EB, kuria įtvirtinta vartotojo teisė nutraukti sutartį. Direktyvos 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu prekės neatitiktis yra nedidelė. Direktyvos teisinis reglamentavimas perkeltas į nacionalinę teisę, suteikiančią vartotojui aukštesnį jo teisių apsaugos laipsnį, nes joje nenustatyta tokio pobūdžio draudimo. Ši teisė nutraukti sutartį nesiejama su esminiu sutarties pažeidimu ar pažeidimo mastu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą grąžinti pinigus už sumokėtą nekokybišką daiktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas