- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- A11.-62-540/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01863-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- E. G.
- Advokatai
- Aidas Venckus
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. G., jo atstovui advokatui Aidui Venckui,
institucijos, surašiusios protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos atstovei Dainorai Gintautaitei-Bačėnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kauno rajono savivaldybėje, Babtų miestelyje, Tulpių gatvė 10, dirbantis E. G. įmonėje, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio nusižengimo protokolas E. G. surašytas už tai, kad jis, būdamas medžiotoju (medžiotojo bilietas Nr. 013964), 2018 m. spalio 27 d. 18.30 val. Kauno raj., Babtų miške, Kauno medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete organizuotos ir vykdytos medžioklės tykojant metu (medžioklės lapas Nr. 081, išduotas 2018-10-20), neteisėtai sumedžiojo antrametį (suaugusį) briedžio patiną (2018-11-06 A. S. universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto išvada), tai yra teisėtai medžiojant briedžių pateles ir jauniklius, sumedžiotas ne to amžiaus (suaugęs) briedžio patinas, kai nustatyto limito likutis suaugusiųjų briedžių patinams Kauno medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) išnaudotas. Tokia jo veika protokole kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. G. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2018 m. spalio 27 d. jis dalyvavo medžioklėje. Tykodamas bokštelyje, pamatė ateinant briedžio patelę ir jauniklį. Juos su žiūronais stebėjo apie 20 min. Jauniklis buvo be ragų, mažas. Kadangi medžiotojo etika neleidžia šauti patelės, jei šalia yra jauniklis, todėl manydamas, kad šalia patelės yra jauniklis, jiems esant apie 30-40 m. iki bokštelio, jis šovė į jauniklį. Po to dar apie pusvalandį pabuvo bokštelyje ir atėjus sutartam laikui baigti medžioklę, išlipo iš bokštelio ir nuėjo prie nušauto jauniklio. Priėjęs pamatė, kad jo ragų vietoje yra atviri kaušeliai ir jo dantų plokštelės buvo platesnės nei būna pas jauniklį. Pasikvietė vadovą bei kitus medžiotojus ir visi apžiūrėjo nušautą brieduką. Suabejojus dėl brieduko amžiaus, vadovas bendrosios pagalbos telefonu 112 pranešė apie nušautą brieduką gamtos apsaugai. Gamtos apsaugos pareigūnų leidimu, jie, užpildę sumedžioto gyvūno aktą, gyvūną išsivežė. E. G. brieduko galvos neslėpė ir po 2-3 dienų po įvykio gamtos apsaugos inspektoriams pareikalavus, pats paruošęs gyvūno galvą, ją pristatė inspektoriams.
Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė Dainora Gintautaitė-Bačėnienė paaiškino, kad 2018 m. spalio 27 d. medžiotojų klubo vadovas paskambino 112 ir pranešė apie sumedžiotą antrametį brieduką. Tuo metu medžiotojų klubas turėjo leidimą sumedžioti tik vieną briedžio patelę ir vieną jauniklį, tačiau neturėjo leidimo sumedžioti patino, todėl mano, kad E. G. pažeidimas yra pilnai įrodytas ir jis baustinas.
Liudytojas A. M. parodė, kad po gyvūno sumedžiojimo E. G. pateikė gyvūno kaukolę, iš kurios buvo nustatyta, kad buvo sumedžiotas antrametis briedžio patinas, kai patinų medžioklei buvo pasibaigęs limitas. Tokio amžiaus, koks buvo nustatytas sumedžiotam gyvūnui, patinai turi turėti ragus, kurie matytųsi akivaizdžiai. Sumedžioto gyvūno matėsi tik ragų užuomazgos, kurias iš didesnio atstumo būtų sudėtinga pamatyti ir iš jų nustatyti gyvūno amžių. Apie gyvūno amžių sprendžiama ir pagal jo dantis, tačiau iš atstumo pagal juos amžiaus nustatyti nėra galimybės. Mano, kad šis atvejis yra išskirtinis.
Specialistas A. K. paaiškino, kad jam buvo pateikta gyvūno galva, kuri buvo nulupta, ir joje ragų vietoje matėsi ragų gumbeliai. Jiems patiems apdorojus galvą, t. y. ją nuvirinus, gumbeliai matėsi aiškiausiai ir tada jau matėsi dantų pasikeitimai, jų nudilimas, iš ko buvo galima tiksliai nustatyti gyvūno amžių. Iš pateiktų nuotraukų, kuriose matėsi briedžio galva su kailiu, gumbeliai buvo beveik nepastebimi. 0,5 metų briedžių jaunikliai ragų neturi, o sumedžiotas briedis pagal nustatytą amžių turėjo turėti nuo 7 iki 20 cm ragus, tačiau jų nebuvo. E. G. sumedžiotas briedis turėjo nenormalius ragus, kurie pagal atrankos požymius yra gumbaragiai. Toks gyvūnas yra laikomas atrankiniu ir jis nėra perspektyvus ar labai perspektyvus. A. K. nuomone, toks briedis yra medžiotinas, nepaisant jo amžiaus.
Specialistas E. T. paaiškino, kad vyresnių nei 1 metų briedžių patinams pagrindinis išorinis požymis yra išsivystę ragai. Antramečiams briedžio patinams įprastai būna išaugę iki 20 cm. ragai. Jaunikliai patinai ragų neturi. Jam buvo pateiktos sumedžioto briedžio nuotraukos, kuriose sumedžioto briedžio ragų vietoje matėsi tik raginės plokštelės, kurios vadinamos gumbais, o žvėrys su jais- gumbaragiai. E. T. nuomone, tokio tipo ragus net ir su optiniu taikikliu bei žiūronais įžiūrėti galimybės nėra, nes juos įprastai dengia žvėries plaukai. Pirmametis genetiškai stiprus briedžio patinas gali būti didesnis už tokį antrametį, koks buvo sumedžiotas, nesveiką patiną.
Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1); E. G. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad 2018 m. spalio 27 d. vykusioje medžioklėje sumedžiojo naują brieduką, kuris paaiškėjo, kad yra antrametis. Kadangi ragų visai nebuvo, pagalvojo, jog jis yra pirmametis arba patelė. Šis briedukas yra visiškai selekcinis, kurį pirmiausia reikia išimti iš bandos, nes tokie selekciniai žvėrys gadina visas ateinančias kartas. Žino, kad tokio jis medžioti negalėjo, nes neturėjo limito, tačiau jis niekaip negalėjo žinoti ir įžiūrėti, kad briedukas yra patinas. Tokio amžiaus briedžiai turi turėti ragus nemažesnius nei 20 cm. Kiekvienas medžiotojas būtų per klaidą jį sumedžiojęs. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad pats pranešė gamtos apsaugai. Be to, jų klubas dar turėjo 1 limitą briedžio patelei, tačiau šį limitą įskaitė vietoje šio sumedžioto brieduko. Įsitikinęs, kad žalos gamtai nėra, kadangi jie iškeitė patelę į visiškai selekcinį brieduką (b. l. 2, 3); Vido Dido paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2018 m. spalio 27 d. jis vadovavo medžioklei. Prieš medžioklę instruktavo medžioklėje dalyvavusius medžiotojus apie medžiojamą fauną. Instruktažo metu atkreipė dėmesį, kad galima medžioti tik briedžio patelę arba jauniklį. Apie 18.30 val. buvo sumedžiotas briedžio patinas, kurį sumedžiojo E. G.. Medžioklė vyko tykojant bokšteliuose (b. l. 4); fotolentelė (b. l. 5-7); medžioklės lapai (b. l. 8, 16); 2018 m. spalio 27 d. aktas dėl sumedžioto ragus numetusio stirnos/briedžio patino, ne to amžiaus (amžiaus grupės) ar sužeisto gyvūno (b. l. 9); pranešimų registras (b. l. 10); perdavimo – priėmimo aktai (b. l. 11, 12); A. S. universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto išvada dėl briedžio amžiaus nustatymo pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2018 m. lapkričio 5 perdavimo –priėmimo aktą, kurioje konstatuota, kad sumedžiotas briedis yra 1,5 metų amžiaus, amžiaus klasė – metinis (b. l. 13); medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė imituojama, sumedžiojimo per 2018-2019 m. medžioklės sezono limitas (b. l. 14-15); laikinojo medžiotojo bilieto šaknelė (b. l. 17); ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas (b. l. 18); trumpalaikio ginklo saugojimo kvitas (b. l. 19); Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo E. T. pateiktos išvados, kuriose nurodyta, kad: 1.Nuotraukose matomas sumedžiotas briedis vizualiai atrodo, kaip jauniklis. 2.Akivaizdus, išorinis antramečio briedžio patino požymis yra ragai, kurių vidutinis ilgis būna apie 20 cm. Jaunikliai, (iki vienų metų) briedžių patinai ragų neturi. 3.Nuotraukose matomas sumedžiotas briedis ragų vietoje turi ragines plokšteles. Tokie ragų dariniai vadinami gumbais, o žvėrys su jais - gumbiaragiais. Svarbu pabrėžti, kad per atstumą pastebėti tokį ragų darinį (gumbus) beveik neįmanoma, nes jį dengia plaukai. 4.Aplinkos ministro įsakymu patvirtinti elninių žvėrių atrankinės medžioklės reikalavimai gumbiaragius briedžius priskiria atrankiniams ir medžiotiniems. Briedžių, kaip ir kitų elninių šeimos žvėrių, patinų ragai, dėl jų fiziologijos, yra išorinis organizmo būklės indikatorius. Sergantys, traumuoti ar dėl kitos priežasties nenormaliai besivystantys žvėrys išaugina anomalius ragus. Sumedžioto briedžio nuotraukose matomi gumbai, vietoje normalių ragų, yra neginčytinas šito individo vystymosi sutrikimo įrodymas. Tik dėl medžiotojo klaidos, vertinant sunkiai pastebimus amžiaus požymius, tokio žvėries sumedžiojimą teisėtoje ir legalioje medžioklėje laikyti žala gamtai negalima. Toks vertinimas prieštarautų gamtoje vykstantiems natūraliems procesams. 5.Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ne kartą yra atkreipusi valstybės institucijų dėmesį, kad teisėtose medžioklėse, per atstumą vertinant medžiojamų elninių žvėrių amžių, neišvengiamos medžiotojų klaidos negali būti traktuojamos, kaip grubūs medžioklės taisyklių pažeidimai, darantys žalą gamtai. (b. l. 35), A. S. universiteto Miškų ir edokologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto Medžioklėtyros laboratorijos asistento, sertifikuoto CIC medžioklės trofėjų matuotojo A. K. atsakymai į klausimus, iš kurių matyti, kad: 1.E. G., 2018.10.27, sumedžiotas briedis pagal išsivystymą galėtų būti nustatomas atskiriant jauniklį (0,5 metų amžiaus) nuo metinio (1,5 metų amžiaus) pagal svorį ( kg). Iš gautų nuotraukų spręsti apie svorį negalima. 2.Briedžio jaunikliai (0,5 metų amžiaus) ragų neturi. Jiems ragų kelmeliai pradeda augti ketvirtąjį - penktąjį gyvenimo mėnesį, t. y. rugsėjo-spalio mėnesį. Nuotraukose, kuriose briedžio galva su kailiu, gumbeliai yra beveik nepastebimi. Nuotraukose, kuriose nuo galvos kailis yra nuluptas, gumbeliai matosi. Briedžio galvos kaukolę apdorojant (t. y., nuverdant) ragų gumbeliai yra matomi geriausiai. Taigi, vykdant atrankinę medžioklę 2018.10.27 E. G. sumedžiotam briedžiui gamtoje vizualiai atskirti ragų kelmelius nuo gumbelių nebuvo galimybės. 3.E. G., 2018.10.27 sumedžiotas briedis pagal atrankinius požymius nėra perspektyvus ar labai perspektyvus. 4.E. G., 2018.10.27 sumedžiotas briedis turi vystymosi sutrikimų ir pagal atrankos požymius turėjo turėti ragus ilgesnius kaip 20 cm. Svarbiausias atrankos požymis yra ragų ilgis. Menko augumo patinai turi trumpus (7—8 cm ilgio ragus prastose augimvietėse, 10—15 cm geruose augimvietėse) ragelius - iešmelius. Labai menko augumo patinai turi tik gumbelius. 5.E. G., 2018.10.2, sumedžiotas briedis turi nenormalius ragus, kurie pagal atrankos požymius yra gumbaragiai ir priskiriami atrankinių žvėrių grupei. 6.E. G., 2018.10.27 sumedžiotas briedis turi nenormalius ragus ir yra medžiotinas, nepaisant jo amžiaus. Intensyviausią atranką rekomenduojama vykdyti metinių (1,5 metų amžiaus) žvėrių siekiant, kad prasčiausi atrankiniai žvėrys nesulauktų lytinės brandos amžiaus. (b. l. 39), fotolentelės (b. l. 40-42), medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) valdybos 2018 m. gruodžio 11 d. susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją, klubo nariui E. G. vietoje briedžio patelės ar jauniklio sumedžiojus antrametį briedžio patiną, klubo valdyba vienbalsiai nutarė 2018-2019 metų medžioklės sezone briedžių nebemedžioti, nors klubui skirtas šių žvėrių sumedžiojimo limitas neišnaudotas (b. l. 43), bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo bei CD diskas su pranešimo garso įrašu (b. l. 64, 65).
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį atsakomybė tenka už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Pagal šią teisės normą taikant administracinę atsakomybę už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą būtina nustatyti, ar tas gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. paaiškinimų matyti, kad jis neginčija paties fakto, kad jis 2018 m. spalio 27 d. vykusios medžioklės metu tykojant sumedžiojo gyvūną - antrametį (suaugusį) briedžio patiną, kurį neturėjo teisės sumedžioti, t. y. sumedžiojo neteisėtai. Neteisėto sumedžiojimo faktą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojo A. M. parodymai, 2018 m. spalio 27 d. aktas dėl sumedžioto ragus numetusio stirnos/briedžio patino, ne to amžiaus (amžiaus grupės) ar sužeisto gyvūno (b. l. 9); pranešimų registro duomenys (b. l. 10); perdavimo – priėmimo aktai (b. l. 11, 12); A. S. universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto išvada dėl briedžio amžiaus nustatymo pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2018 m. lapkričio 5 perdavimo –priėmimo aktą, kurioje konstatuota, kad sumedžiotas briedis yra 1,5 metų amžiaus, amžiaus klasė – metinis (b. l. 13); medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė imituojama, sumedžiojimo per 2018-2019 m. medžioklės sezono limitas (b. l. 14-15).
Tačiau vien fakto, jog gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai, nepakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik nusižengimo faktą, bet ir jį padariusio asmens kaltę. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 9 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. paaiškinimų matyti, kad jis, tykodamas bokštelyje ir pamatęs ateinant briedžio patelę ir jauniklį, juos su žiūronais kurį laiką stebėjo. Jiems esant apie 30-40 m. iki bokštelio, nematydamas pas briedžiuką ragų ir dėl tos priežasties būdamas įsitikinęs, kad tai briedžio jauniklis, į jį šovė. Tik priėjus prie pat nušauto gyvūno ir pamačius, kad jo ragų vietoje yra atviri kaušeliai bei jo dantų plokštelės buvo platesnės nei būna pas jauniklį, jam kilo abejonės dėl nušauto gyvūno amžiaus. Liudytojas A. M. patvirtino, kad iš E. G. pateiktos nušauto gyvūno kaukolės buvo nustatyta, kad buvo sumedžiotas antrametis briedžio patinas, tačiau tokio amžiaus patinai turi turėti ragus, kurie matytųsi akivaizdžiai. Sumedžioto gyvūno kaukolėje matėsi tik ragų užuomazgos, kurias iš didesnio atstumo būtų sudėtinga pamatyti ir iš jų nustatyti gyvūno amžių. Liudytojas patvirtino, jog apie gyvūno amžių sprendžiama ir pagal jo dantis, tačiau iš atstumo pagal juos amžiaus nustatyti nėra galimybės. Iš byloje esančios A. S. universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto išvados dėl briedžio amžiaus nustatymo (b. l. 13) matyti, kad joje nurodyta, kad sumedžiotas briedis yra 1,5 metų amžiaus, ir jo amžius nustatytas vadovaujantis dantų išdygimo ir pieninių dantų keitimo pastoviais laiką. Iš teismo posėdžio metu apklausto specialisto A. K. paaiškinimų matyti, kad jam pateiktoje gyvūno galvoje, kuri buvo nulupta, ragų vietoje matėsi ragų gumbeliai. Jiems patiems apdorojus galvą, t. y. ją nuvirinus, gumbeliai matėsi aiškiausiai bei matėsi dantų pasikeitimai, jų nudilimas, iš ko buvo galima tiksliai nustatyti gyvūno amžių. Iš pateiktų nuotraukų, kuriose matėsi briedžio galva su kailiu, gumbeliai buvo beveik nepastebimi. Iš minėto specialisto paaiškinimų matyti, kad gamtoje 0,5 metų briedžių jaunikliai ragų neturi, o 1,5 metų sveikas briedis įprastai turi nuo 7 iki 20 cm ragus. Iš teismo posėdžio metu apklausto specialisto E. T. paaiškinimų matyti, kad vyresnių nei 1 metų briedžių patinams pagrindinis išorinis požymis yra išsivystę ragai, o antramečiams briedžio patinams įprastai būna išaugę iki 20 cm. ragai. Jaunikliai patinai ragų neturi. Specialistas patvirtino, kad jam pateiktose E. G. sumedžioto briedžio nuotraukose briedžio ragų vietoje matėsi tik raginės plokštelės, kurios vadinamos gumbais, o žvėrys su jais- gumbaragiai. Įprastai tokias ragines plokšteles dengia žvėries plaukai ir jas net ir su optiniu taikikliu bei žiūronais įžiūrėti galimybės nėra. Iš byloje esančių fotolentelių (b. l. 5-7, 40-42) matyti, kad briedžio patino galvoje ragų nėra. Analogiškas išvadas abu specialistai pateikė atsakydami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo jiems pateiktus klausimus (b. l. 35, 39). Iš abiejų specialistų paaiškinimų matyti, kad E. G. sumedžiotas gyvūnas buvo nedidelis, vizualiai atrodė kaip jauniklis, neturėjo išorinio požymio, pagal kurį įprastai sprendžiama apie gyvūno amžių - ragų, gyvūnas turėjo vystymosi sutrikimų. Iš E. G. paaiškinimo matyti, kad jis, žinodamas, kad klubas dar turi limitą vienos briedžio patelės sumedžiojimui ir būdamas įsitikinęs, kad šalia jos išėjo ne jauniklis, o antrametis briedžio patinas, jis būtų šovęs į patelę, o ne į tą žvėrį, kurio sumedžiojimui klubas limito neturėjo. Tiek iš E. G., tiek iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad gyvūną apžiūrėję tiek pats E. G., tiek klubo vadovas ir kiti medžiotojai, nors ir nebūdami pilnai įsitikinę, kad nušautas gyvūnas yra antrametis briedžio patinas, apie nušautą gyvūną bendrosios pagalbos telefonu 112 pranešė gamtos apsaugai ir tik gamtos apsaugos pareigūnų leidimu, užpildę sumedžioto gyvūno aktą, gyvūną išsivežė. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad paminėtais veiksmais nebuvo bandoma paslėpti neteisėtai sumedžioto gyvūno faktą, o atvirkščiai pats E. G. geranoriškai bendradarbiavo su gamtos apsaugos pareigūnais. Iš E. G. paaiškinimo matyti, kad jis, išdorojęs gyvūną, neslėpė jo galvos, jos neišmetė ir laikė. Praėjus kelioms dienoms po įvykio pareikalavus gamtos apsaugos inspektoriams, galvą pats paruošė ir jiems pristatė. Be to iš medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) valdybos 2018 m. gruodžio 11 d. susirinkimo protokolo matyti, kad klubo nariui E. G. vietoje briedžio patelės ar jauniklio sumedžiojus antrametį briedžio patiną, klubo valdyba vienbalsiai nutarė 2018-2019 metų medžioklės sezone briedžių nebemedžioti, nors klubui skirtas šių žvėrių sumedžiojimo limitas neišnaudotas. (b. l. 43)
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, jog E. G. antrametį briedžio patiną neteisėtai sumedžiojo tyčia ar dėl neatsargumo, todėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, teisena jo atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje, teiseną E. G. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.