- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-26
- Bylos Nr.
- 2YT-202-753/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01267-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., A. S., J. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. Š., M. L., L. L., V. L., V. N., S. L., G. L.
dalyvaujant pareiškėjai V. J., suinteresuotiems asmenims: A. P., A. S., J. L. bei, naudojant vaizdo konferencijos įrangą, G. L.,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, suinteresuotiems asmenims: V. Š., M. L., L. L., V. L., V. N., S. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims: L. L., A. S., G. L., M. L., A. P., J. L., V. N., S. L., V. L., V. Š. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. L., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Patikslintas pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, patvirtintais pareiškėjos teismo posėdžio metu: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos V. J. tėvas J. L., (duomenys neskelbtini) – jos motina M. L.. Tėvai santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos brolis L. L. laiku priėmė motinos palikimą. Ji turi dar 6 seseris ir 3 brolius, kurie nei į motinos, nei į tėvo palikimą nepretenduoja. Po tėvo mirties niekas iš paveldėtojų dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Duomenų, kad jis būtų palikęs testamentą, nėra. J. L. 1995 m. rugpjūčio 15 d. Kauno apskrities valdytojo sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį po sutuoktinio mirties kaip savo naudojo ir deklaravo pareiškėjos motina M. L. Ji taip pat pasiliko savo sutuoktinio asmeninius daiktus, nuotraukas. Tokiu būdu ji priėmė J. L. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti (b. l. 21-22).
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. J. palaikė patikslintą pareiškimą, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovas į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai, neatvyko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, įrodžius faktinį J. L. iki mirties priklausiusio turto valdymą ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 40-41).
Suinteresuoti asmenys – V. Š., M. L., L. L., V. L., V. N. ir S. L. – į teismo posėdį, apie kurį jiems pranešta, neatvyko.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys – M. L., V. N. ir S. L. – atsiliepime su V. J. pareiškimu sutiko ir neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama joms nedalyvaujant (b. l. 84, 85, 86).
Suinteresuotas asmuo V. L. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad pretenzijų į turtą neturi (b. l. 95).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos V. J. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad J. L. ir M. L. – sutuoktiniai (b. l. 15). J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b. l. 8).
Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. J. L. mirė (duomenys neskelbtini), todėl patikslintas pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl M. L. įgijo teisę paveldėti po J. L. atsiradusį palikimą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą, terminas palikimui priimti – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Po J. L. mirties dėl jo vardu likusio turto paveldėjimo nei vienas iš įpėdinių į notarą nesikreipė, tačiau visus jo asmeninius bei namų apyvokos daiktus, nuotraukas pasiėmė pareiškėjos V. J. motina, mirusiojo sutuoktinė M. L., kuri taip pat apsigyveno sutuoktinio name, naudojosi visais įgytais daiktais, ūkininkavo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, t. y. su palikėjo turto elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti suinteresuoti asmenys: A. S., G. L., A. P. ir J. L.. J. L. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). M. L. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties jos palikimą priėmė V. J. ir L. L. (b. l. 7).
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad M. L. mirusio sutuoktinio J. L. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.