- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- 1S-68-334/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49121-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. N.
- Advokatai
- Vytautas Sketeris, Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, E. N. mamos – suinteresuoto asmens D. N. (toliau – pareiškėja) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl E. N. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartimi E. N., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, kuri paskutinį kartą pratęsta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi.
Šalies argumentai
2. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2023 m. gegužės 17 d. teikimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus, prašydama E. N. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.
3. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl E. N. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.
Šalies argumentai
4. Nesutikdama su šią nutartimi, pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutartį ir E. N. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
5. Pareiškėja teigia, kad jos sūnus E. N. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas ir stebimas jau beveik ketverius metus, jis serga nepagydoma liga ir visiškai pasveikti jis negali, todėl taikyti jam taikomą priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę galima tik tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti visuomenės bei pačio ligonio saugumą. Pareiškėja nurodo, kad vertinant asmens pavojingumą, būtina atsižvelgti į tai, kad E. N. įstatymo uždraustas veikas padarė prieš daugiau nei 4 metus, per visą stebėjimo laikotarpį nei karto nebuvo stebėta režimo pažeidimų, agresyvaus elgesio ar konfliktų su kitais asmenimis, priešingai – sūnus laikosi vidaus tvarkos taisyklių, vykdo personalo nurodymus. Anot pareiškėjos, po to, kai ji buvo informuota, jog jai grįžus gyventi į Lietuvą, jos sūnui bus pakeistos gydymo sąlygos, ji 2023 m. gegužės mėn. grįžo į Lietuvą, tačiau nežinia dėl ko, gydymo įstaigos pozicija pasikeitė. Pareiškėja nurodo, kad jos sūnus E. N. labai išgyvena dėl ilgalaikio izoliavimo nuo artimųjų, jo laisvės suvaržymo, todėl tikisi, kad gyvenant kartu su ja, jam pagėrės, ji įsitikinusi, kad galės tinkamai juo rūpintis ir jį prižiūrėti, kad pastarasis gertų jam skirtus vaistus, lankytųsi pas gydytojus, o jei būtų stebimas ligos paūmėjimas, ji nedelsdama kreiptųsi į jį gydančius gydytojus. Pareiškėjos teigimu, toks ilgalaikis E. N. laikymas stacionare prilygintinas laisvės atėmimui, todėl teismo sprendimas ir toliau (ilgiau nei 4 metus) laikyti asmenį suėmimo sąlygomis, neišmėginus galimybių E. N. sveikatos būklę gerinti švelnesnėmis sąlygomis, nėra teisingas.
6. Teismo posėdyje D. N. ir jos atstovas advokatas Vytautas Kupcikevičius bei gynėjas advokatas Vytautas Sketeris prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas atmetamas.
8. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi pagrįstai E. N. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo.
9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
10. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo E. N. pagrįstai rėmėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 4 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, Komisijos išvados abejonių nekelia. Byloje nėra jokių kitų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti Komisijos išvados pagrįstumu. Šiais bylos duomenimis nustatyta, kad E. N. diagnozuota paranoidinė šizofrenija.
11. Komisijos išvadose nurodoma, kad per šį laikotarpį E. N. būsena gerėjanti, bet nepakankamai stabili. 2023 m. balandžio mėn. stebėtas psichozinis epizodas. Tuo laiku jautė nerimą, įtampą, buvo koreguotas gydymas. Ligonis skundžiasi, kad jį viskas erzina, mažai skyriuje vietos „visi lipa ant galvų“. Skyriuje uždaras, mažai bendraujantis, tikslinga veikla neužsiima. Daug laiko praleidžia vaikščiodamas koridoriuje. Kontaktas formalus, ramiai nenusėdi, ištisai drasko nagus. Veido išraiška niūri. Pokalbio eigoje sudirgsta. Ligonis uždaras, savo išgyvenimu slepia. Ateities planų neišsako. Nuotaika pažeminta. Nekritiškas. Rekomenduojama tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 3). Šios ligoninės atstovė L. A. pirmosios instancijos teisme pritarė Komisijos išvadoms ir papildomai paaiškino, kad per paskutinį pusmetį stebėti netgi du E. N. būklės pablogėjimo atvejai, t. y. 2023 m. kovo 2 d. stebėtas ligos psichozinis epizodas, trukęs 23 dienas, o 2023 m. balandžio mėn. stebėtas psichozinis epizodas - 8 dienas, dėl ko teko koreguoti jam taikomą gydymą. Dėl šios asmens psichinės būklės nestabilumo, jis šiuo metu negali gydytis ambulatoriškai. Taigi iš to, kas aptarta, matyti, kad E. N. psichinė būklė nors ir gerėjanti, bet nepakankamai stabili, jo mąstymas vis dar išlieka nenuoseklus, emocijos blankios, monotoniškos, stebimi ligos paūmėjimo atvejai (balandžio mėn. net 2 psichoziniai epizodai) ir nors E. N. vaistus vartoja, tačiau gydymo tęstinumo atžvilgiu jis kritiškas, todėl jo priežiūra pagal dabartinę psichikos būklę yra būtina ir reikalinga.
12. Pritartina pareiškėjai, kad sprendžiant dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo tikslingumo, teismas turi įvertinti ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Tačiau vien pareiškėjos išreikštas subjektyvus E. N. psichinės būklės vertinimas nepaneigia byloje esančių bei aukščiau aptartų duomenų ir nepatvirtina E. N. socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo. Iš bylos duomenų matyti, kad E. N. yra nekritiškas savo taikomam gydymui ir nors vaistus vartoja, tačiau gydymo tęstinumo atžvilgiu jis kritiškas, ateities planų neišsako. Maža to, pagal pateiktą smurto rizikos įvertinimą (metodika HCR-20) žinoma, kad E. N. smurto rizika šiuo metu yra vidutinė, tačiau dėl nepakankamos paciento savivokos, tikėtina nesutikimo su siūlomomis paslaugomis tikimybė, t. y. išlieka destabilizatorių poveikio bei jų sukeliamo streso tikimybė. Taigi, visa tai leidžia vertinti, kad dėl pašalinių veiksnių įtakos E. N. psichikai, pastarasis gali kelti pavojų aplinkiniams, daryti nusikalstamas veikas.
13. Nors pateiktame skunde tvirtinama, kad E. N. gydymo įstaigoje laikomas jau beveik 4 metus ir tai, anot pareiškėjos, yra neteisinga, tačiau tai nepaneigia E. N. taikomo gydymo reikalingumo. Pažymėtina, kad nors stacionare E. N. gydomas nuo 2019 m. liepos 12 d., tačiau pastarojo pusmečio stebėjimo laikotarpiu (2023 m. kovo - balandžio mėn.) fiksuoti net keli jo ligos psichoziniai epizodai, dėl ko jam buvo koreguotas medikamentinis gydymas ir akivaizdu, kad šiuo metu dar per trumpas laiko tarpas, jog būtų galima daryti patikimą išvadą dėl šio asmens psichinės būklės stabilumo.
14. Kaip matyti, pateiktame skunde akcentuojama ir tai, jog pareiškėja dėl sūnaus grįžo gyventi į Lietuvą ir ji tikrai padėtų savo sūnui gydytis ambulatoriškai, tačiau šios aplinkybės niekaip nepaneigia E. N. stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo tikslingumo ir reikalingumo. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis yra paremtas paties besigydančiojo asmens suinteresuotumu gydytis ir tai daryti be jokios prievartos ar priežiūros. Tačiau šiuo metu, įvertinus esamus duomenis, to tikėtis nėra pagrindo. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs visus šiuos duomenis, sutinka su apylinkės teismu, kad šiuo metu E. N. vis dar reikalingas tolesnis stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis bendro stebėjimo sąlygomis. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjos subjektyvi nuomonė, kad E. N. turėtų būti sudaryta galimybė gydytis ambulatoriškai dėl asmeninių ir šeimyninių interesų. Be to, nors pareiškėja kitaip vertina E. N. gydymosi galimybes, tačiau tai nepaneigia komisijos išvadų dėl E. N. psichinės būklės. Dėl viso to, E. N. keisti priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšį nėra jokių reikalingų sąlygų ir duomenų.
15. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, visuma pirmiau aptartų aplinkybių pagrindžia būtinumą E. N. ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti esant išnykusioms ar iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms, dėl kurių asmeniui ir buvo taikyta minėto pobūdžio priverčiamoji medicinos priemonė. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi E. N. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl pareiškėjos skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, E. N. mamos – suinteresuoto asmens D. N. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.