Kauno apygardos teismo nutarimas

2014-12-15 · Byla Nr. ATP-1251-383/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
ATP-1251-383/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1251-383/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05166-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimo T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. birželio 29 d. 22 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW 740, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, manevruodamas gyvenamojo namo kieme ir važiuodamas atbulas, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir kliudė stovintį kitą automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui, jis nesustojo, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos į įvykio vietą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1., 234, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. nutarimu nutarė T. B. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir nubausti jį 100 litų bauda, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 130 litų bauda, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 3300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams. Pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda 3300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, kitos nutarimo dalies nekeisti arba pritaikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirti 1000 litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliantas skunde nurodo, kad sutinka dėl jo pripažinimo kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį, tačiau nesutinka, kad savavališkai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėties. Remiantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika pripažįstant asmenį pažeidus ATPK 130 straipsnio 1 dalį jo veiksmuose turi būti nustatyta asmens tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant ar asmens veika pasireiškė tyčios forma teismas turi įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų kai pripažįstama, kad asmenys kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepajunta kontakto, todėl tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011). Apeliantas teigia, kad kaip matyti iš bylos medžiagos kito asmens automobilis buvo tik nežymiai apgadintas, ant galinio bamperio esantis įbrėžimas yra nežymus, todėl jis pagrįstai teigia, kad nepajuto kontakto, nes priešingu atveju nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad eismo į vykis įvyko daugiabučio namo kieme, kur nuolat yra žmonių, todėl likti nepastebėtam yra praktiškai neįmanoma.

Apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas jo kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos iš esmės grindė tik liudytojos E. Č. parodymais, kurie yra prieštaringi ir nepatvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis. Jis tikrai nejautė automobilių kontakto, todėl nesuvokė, kad padarė eismo įvykį ir pasišalina iš jo. Atsakomybės jis nevengė, sužinojęs apie tai, kad galimai apgadino kito asmens automobilį prisistatė į policiją, atlygino žalą nukentėjusiam asmeniui. Viso šios aplinkybės patvirtina, kad jo veiksmuose pasišalinti iš eismo įvykio vietos tyčios nebuvo.

Skunde taip pat nurodoma, kad nusprendus palikti galioti apylinkės teismo nutarimą, prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgti į tai, kad pažeidėjas yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, registruotas darbo biržoje, intensyviai ieško darbo, sutuoktinė gauna minimalią algą, nuoširdžiai gailisi, kas sudaro pagrindą skirti jam mažesnę nuobaudą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, kadangi apeliantui inkriminuoti pažeidimai kvalifikuoti teisingai, pagrįsti objektyvia bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis T. B. skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo dėl T. B. kaltės padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apelianto T. B. apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymo, prašant administracinę bylą, dalyje, dėl nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti.

Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad T. B. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo byloje surinktų įrodymų ir iš esmės rėmėsi tik liudytojos E. Č. parodymais bei padarė nepagrįstą išvadą, kad pažeidėjas matė bei suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad T. B. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, t.y. kad jis nepadarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 straipsnio l dalyje pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Pirmosios instancijos teismas spendė, jog automobiliams padaryti apgadinimai akivaizdūs, jie padaryti dėl T. B. kaltės, jog jis neabejotinai pajuto, kad savo automobiliu kliudė kitą automobilį, suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau nežiūrint to, policijos nekvietė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Nagrinėjamoje byloje esančiose automobilio nuotraukose (b. l. 10-13), eismo įvykio schemoje (b. l. 5) užfiksuoti automobilių apgadinimai nėra žymūs, automobilių dalys nėra įlenktos ar sudaužytos. Pareiškėjas neneigia, kad važiuodama galėjo kliudyti kitą automobilį, bet to nepajuto ir nesuprato, kadangi automobilių kontaktas buvo tikrai nestiprus, padaryta žala nėra didelė, todėl jo tikrai buvo galima nepajusti. Tai patvirtina ir tai, kad nei liudytoja E. Č. nepatvirtino, kad būtų suveikusi garsinė signalizacija, liudytoja nepatvirtino girdėjusi kaukiančią automobilio signalizaciją. Taip pat ir T. B. nėra patvirtinęs, kad jis būtų girdėjęs kliudyto automobilio signalizaciją. Pažymėtina tai, kad buvo kliudytas automobilio buferis, kur šiuolaikinių automobilių buferiai gaminami iš plastiko ir yra minkšti. Taigi, paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. B. nesuprato, kad buvo kliudytas kitas automobilis. T. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog apie tai, kad padarė pažeidimą, sužinojo tik po to, kai paskambinęs pareigūnas jį apie tai informavo ir apžiūrėjęs savo automobilį pastebėjo, kad ant jo yra braukimo žymė. Tai, kad automobilis nežymiai apgadintas patvirtino ir nukentėjusio automobilio savininkas, teismo posėdžio metu nurodydamas, kad jo automobilis buvo įbrėžtas visai nežymiai, apžiūrėjęs automobilį vakare net nepastebėjo. Sprendžiant tyčios klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į T. B. elgesį po eismo įvykio. Nors jis nepajuto ir nepastebėjo vairuojamo automobilio kontakto su kitu automobiliu ir nuvažiavo, tačiau sužinojęs, jog galimai padarė pažeidimą ir įsitikinęs, t.y. apžiūrėjęs ir pamatęs ant mašinos esantį įbrėžimą, kad jo automobilis tikrai buvo kažkokiame eismo įvykyje, bendradarbiavo su policija ir savo kaltės neneigė, pats susitiko su nukentėjusiu asmeniu, atlygino jam padarytą žalą, ką patvirtino ir pats nukentėjęs asmuo teismo posėdžio metu. Nors pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi teismo posėdžio metu duotais liudytojos E. Č. parodymais, jog būdama namuose ji išgirdo garsą, pasižiūrėjo per virtuvės langą ir pamatė du BMW automobilius, kurių vienas važiuodamas atgal atsirėmė į stovintį pilkos spalvos automobilį, paskui taip braukė per tą bamperį, kad nuo kontakto pilkos spalvos automobilis net sujudėjo, tačiau šiuos parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi atsižvelgiant į automobiliams padarytus nežymius apgadinimus, į nukentėjusio asmens parodymus, kad jo automobiliui tik nežymiai nubrauktas bamperio kampas, kyla pagrįstų abejonių, kad pilkos spalvos automobilis nuo kontakto galėjo net sujudėti. Atsižvelgiant į tai, kad nežymaus automobilių kontakto metu kitam automobiliui padaryta žala nedidelė, nukentėjusiam T. B. atlygino žalą, ir jis nereiškia jokių pretenzijų, pažeidėjas pripažino padaręs pažeidimą, bendradarbiavo su policija, nesislapstė, aukštesnės instancijos teismas nuomone byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu negalima daryti kategoriškos išvados, kad T. B. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, apie tai nepranešęs policijai. Taigi, nėra duomenų, kad jis pasišalino sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto ATPK 130 str. 1 d.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nesant objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas suprato, jog jis apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) aukštesnysis teismas sprendžia, kad T. B. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai nubausta už šį pažeidimą (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas, nutarimo dalis, kurioje T. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir taikant ATPK 33 straipsnio paskirta nuobauda subendrinta su nuobaudomis, paskirtomis pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, naikinama. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis nuo baudos paskirtos už ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį subendrinamos ir paskiriama galutinė subendrinta nuobauda – 130 (vieno šimto trisdešimties) litų (37 eurų) baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

T. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimą pakeisti - panaikinti nutarimo dalį, kuria T. B. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 3300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda - 3300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskirtas nuobaudas subendrinti jas apimant ir T. B. skirti galutinę nuobaudą – 130 (vieno šimto trisdešimties) litų (37 eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Valdas Vitunskas