- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- 1-341-409/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20956-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- L. Š.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š. 2016 m. gegužės 4 d., apie 12.00 val., viešoje vietoje - ties (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su D. J., bendrais tyčiniais veiksmais, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent L. Š. kumščiu sudavus nukentėjusiajam M. K. vieną smūgį į kairę ausį, po ko M. K. pasilenkus į priekį, D. J. kojos keliu spyrė M. K. vieną kartą į nosies sritį, po ko M. K. nugriuvo ant žemės, taip padarė M. K. poodines kraujosruvas abiejų akių apatinių vokų – nosies srityje, kairio ausies kaušelio muštinę žaizdą, galvos smegenų sukrėtimą, D. J. padarė nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir sukėlė fizinį skausmą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisme kaltinamasis L. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino, jog 2016 m. gegužės 4 d. apie 12 val. su draugais atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ketindamas išsiaiškinti su M. K. dėl jo netinkamo elgesio. Kartu su D. J. pasikvietė M. K., kad prieitų prie jų. M. K. priėjus, jis iš karto trenkė kumščiu M. K. į kairę ausį. M. K. pasvirus, D. J. kojos keliu trenkė M. K. į nosį, nuo ko M. K. nugriuvo. Su D. J. mušti M. K. nesitarė, viskas gavosi spontaniškai. Supranta, kad išsiaiškinti santykiams pasirinko netinkamą būdą. Labai gailisi padaręs nusikaltimą. Sutinka atlyginti padarytą neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo L. Š. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-04 apie 10.30 val., pasibaigus mokykloje vykusiai lietuvių kalbos egzamino pirmai daliai, su bendraklasiais A. J., D. Š., P. D. nuėjo pas A. J. į namus, kur būnant jam paskambino iš matymo žinomas L. Š. bei pasakė, kad laukia jo prie mokyklos, nes nori pasišnekėti. Su draugais jis ėjo link mokyklos. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo prie tamsiai žalios spalvos automobilio „O. V.“ stovinčius L. Š., A. M., D. J. bei dar du iš matymo pažįstamus vaikinus. Kai jis priėjo, L. Š. ištiesė ranką pasisveikinti bei paklausė ar kartu su juo yra jo draugai. Jis atsisuko pažiūrėti į už jo stovinčius draugus ir tuo metu L. Š. trenkė jam dešinės rankos kumščiu į kairę ausį. Iš skausmo jis susiėmė už ausies, nuleido galvą žemyn ir tuo metu pajuto smūgį koja į nosį, kurį sudavė džinsinėmis kelnėmis vilkėjęs vaikinas. Tai galėjo būti D. J., nes jis vienintelis buvo su tokiomis kelnėmis ir jam nugriuvus stovėjo arčiausia. Sąmonės praradęs nebuvo. Kai atsistojo ir surinko ant žemės nukritusį telefoną, L. Š. pasakė, jog trenkė už tai, nes pamelavo, kad yra mokykloje bei kad yra skolingas 30 ar 40 eurų, kadangi A. 2016-04-29 buvo atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) mokyklos susitikti su juo. Po to jie sėdo į A. vairuojamą automobilį ir nuvažiavo. Mokykloje jis nusiprausė, auklėtojai pamelavo, jog atsitrenkė į duris. Per pamoką jam pasidarė silpna, todėl iškviesti tėvai jį nuvežė į ligoninę, kur gulėjo nuo pirmadienio iki trečiadienio. Buvo nustatyta, kad skilęs nosies kaulas, trūkęs ausies būgnelis, padarytas smegenų sukrėtimas, taip pat buvo mėlynės po akimis. Skruostą skaudėjo apie savaitę, ausį skaudėjo apie 3 dienas. Gulint ligonėje atsirado baimė, nes jam skambino E. ir sakė, kad bus blogai, jei parašys pareiškimą. Su minėtais vaikinais santykių nepalaiko, pažįstamas tik iš matymo, jiems nėra skolingas, nežino priežasčių, kodėl buvo sumuštas. Įvykio dieną neišlaikė antros egzamino dalies, nes liejosi akyse, dėl sumušimų negalėjo skaityti. Nors egzaminas buvo išlaikytas, nes surinko reikiamą balų skaičių iš pirmosios dalies, tačiau neišlaikyta dalis sumažino bendrą egzamino pažymį, kuris rašomas į atestatą ir turi įtakos stojamiesiems egzaminams. Taikytis su jį sumušusiais asmenimis nesutiktų. (1 t., b. l. 15, 34-37).
Nukentėjusioji S. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus M. K. mokosi (duomenys neskelbtini). 2016-05-04 apie 12 val. jai paskambino sūnaus auklėtoja ir pasakė, kad sūnus sumuštas, iš ausies labai kraujuoja. Ji nuvyko į mokyklą, iš kur su sūnumi nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros sūnus gydymui pervežtas į (duomenys neskelbtini). Sūnus jai papasakojo, jog pertraukos metu jis su draugais buvo mokyklos kieme, kai privažiavo Opel markės automobilis, iš kurio išlipo penki vaikinai, iš kurių vienas ar du sumušė – vienas smūgiavo į galvą, o antras bandė spirti. Sūnus vaikinus žino iš matymo. (1 t., b. l. 41-42, 45-46).
Liudytojas P. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-04 (duomenys neskelbtini) vyko lietuvių kalbos egzaminas. Apie 11-12 val. pertraukos metu jis su draugais D. Š., M. K., A. J. buvo nuėję pas A. J. į namus. Ten būnant M. K. kažkas paskambino ir po pokalbio M. pasakė, kad reikia eiti prie mokyklos, bet priežasčių nenurodė. (duomenys neskelbtini) prie mokyklos pastebėjo žalios spalvos automobilį, prie kurio stovėjo vaikinai, o du stovėjo atokiau. M. K. nuėjo prie dviejų vaikinų. Kai M. tiesė ranką lyg norėdamas pasisveikinti, vienas vaikinas trenkė dešinės rankos kumščiu į kairę ausį. Nuo smūgio M. susilenkė, tuo metu antras vaikinas kojos keliu spyrė į nosį. M. nugriuvo ant žemės. Kai atsistojo pastebėjo, jog bėga kraujas iš nosies. Kas vyko toliau nematė, nes nuėjo į mokyklą. Nežino, dėl kokios priežasties M. K. buvo sumuštas. (1 t., b. l. 49).
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-04 su draugais M. K., P. D. ir D. Š. ėjo į (duomenys neskelbtini), kur 12 val. turėjo prasidėti lietuvių kalbos egzamino antroji dalis. Einant per gatvę M. pašaukė atokiau stovėję 6-7 vaikinai, iš kurių jis pažino L. Š.. Kai M. priėjo prie vaikinų, L. Š. nieko nesakęs trenkė M. kumščiu į veidą. Nuo smūgio M. nugriuvo ant žemės, o bandančiam stotis šalia buvęs kitas vaikinas spyrė kojos keliu į nosį. M. nugriuvo, o kai atsistojo buvo matyti, kad iš nosies ir ausies bėga kraujas. Dėl kokių priežasčių M. buvo sumuštas, nežino. Matytas vaizdas jį šokiravo. Jis pats šio įvykio metu nenukentėjo. Jis yra matęs tik tą vienintelį M. K. sumušimą. (1 t., b. l. 51, 52-53).
Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-04 pertraukos metu buvo pas A. J. su P. D. ir M. K., kai pastarajam kažkas paskambino. Po to visi ėjo į (duomenys neskelbtini) ir prie mokyklos pastebėjo Opel markės automobilį, prie kurio stovėjo 5-6 jaunuoliai, iš kurių pažino M. V.. M. K. nuėjo prie tų jaunuolių. Jis matė, kaip vienas iš vaikinų ranka trenkė M. į galvos sritį, o antras kojos keliu spyrė į nosį ar pilvą. M. nugriuvo, bet greitai atsistojo. Matė, kad M. kraujavo iš nosies ir ausies, konflikto priežasties jis neaiškino. 2015-04-29 apie 15 val. jis su M. K., A. ir E. J. atėjo prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos. M. sakė, kad eina muštis su A. M., o jis ėjo pasižiūrėti. A. atvažiavo su V. S. ir M. V.. Pradžioje M. nuošaliau kalbėjo su M., o kai grįžo – vaikinai pradėjo M. įžeidinėti, kad nesakytų to, ko negali padaryti. V. S. kumščiu trenkė M. į pilvą, po to liepė M. susitaikyti su A., paspausti vienas kitam rankas. M. į pilvą gavo už tai, kad pats prisišnekėjo, taip aiškintis santykius tarp jaunimo yra įprastas dalykas. Abu kartus, kai matė M. K. sumušimą, jis jautėsi normaliai, neišsigando. (1 t., 56, 57-58).
Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. J. jo draugas, o L. Š. – pažįstamas. 2016 m. gegužės mėnesio pradžioje iš D. J. telefono jam paskambino L. Š. ir paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini). Jis buvo su draugu M. J. ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur pasiėmė D. J. ir L. Š., kuris davė pinigų benzinui ir paprašė nuvežti prie (duomenys neskelbtini). Pamatęs nukentėjusįjį L. Š. pradėjo eiti link pastarojo, po to šiam tiesiant ranką pasisveikinti, L. sudavė vieną smūgį į veido sritį. Nuo smūgio nukentėjusysis pasilenkė į priekį ir tuo metu prišoko D. J., rankomis suėmė nukentėjusiojo galvą ir kojos keliu spyrė vieną kartą į veido sritį. Nukentėjęs nugriuvo ant žemės, jam pradėjo kraujuoti iš nosies, iš ausies. Jis suprato, kad jie aiškinosi savo tarpusavio santykius. Nukentėjusįjį pažįsta per savo merginą K. D., kadangi ši anksčiau draugavo su M. ir gyvena kaimynystėje. D. J. ir L. Š. jis nebuvo pasakojęs apie anksčiau vykusį incidentą su M. K. ir galvoja, kad šie įvykiai nesusiję. Kiek jis žino, L. Š. dažnai telefonu bendraudavo su M. K.. Apie vėlesnius grasinimui M. K. nieko nežino. (1 t., b. l. 61-62, 63-64).
Liudytoja K. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog iš kaltų žino, kad prie savo mokyklos buvo užpultas ir sumuštas M. K.. Anksčiau ji yra kažkiek bendravusi su M. K., pastaruoju metu nebebendrauja. Iš tų pačių kalbų žino, kad M. K. sumušė L. ir D.. Už ką sumušė, nežino. Apie grasinimus M. nieko nežino, niekas apie tai nepasakojo. Ji pati M. K. telefono numerio neturi ir jo niekam nėra davusi, niekas jos to nėra prašęs. (1 t., b. l. 68).
Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žino, jog jo draugas M. K. buvo sumuštas du kartus. Kai M. K. ėjo aiškintis su A. M., jie ėjo dviese. Prie (duomenys neskelbtini) atvažiavo A. M. su V. ir dar vienu vaikinu. A. su M. nuėjo pakalbėti į daugiabučio namo kiemą, po dviejų minučių ten nuėjo V.. Jie kalbėjo ir V. staiga trenkė M. kumščiu vieną kartą į pilvą. M. sakė, kad nežino, už ką buvo sumuštas. Po kelių dienų M. buvo sumuštas ir pasakė, kad sumušė L. ir D., už ką sumušė, nesakė. (1 t., b. l. 72-73).
Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta L. Š., D. J., A. R.. Datos neprisimena, kada buvo susitikęs šiuos draugus. L. Š. ir D. J. prašė, kad A. R. nuvežtų iki (duomenys neskelbtini), kur pastarieji norėjo pakalbėti su M. K.. Nuvažiavus jis ir A. liko mašinoje, o L. Š. su D. J. nuėjo link mokyklos. Jis nebuvo išlipęs iš automobilio, klausėsi muzikos ir nežiūrėjo pro langą, ką daro draugai. Po kurio laiko A. R. paprašė paduoti servetėlę ir tada, išlipęs iš automobilio, pamatė M., kuriam iš nosies ir ausies bėgo kraujas. Pamatytas vaizdas jo nesujaudino. Servetėlę padavė M. ir šis šluostėsi kraują. Dėl kokių priežasčių M. buvo sumuštas, nežino, nes važiuojant negirdėjo kalbant, kad L. ir D. galvoja sumušti M. . (1 t., b. l. 77-78).
Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. Š. yra jam pasakojęs, kad prie mokyklos tą dieną, kai vyko egzaminas, su D. J. yra sumušę M. K.. Dėl kokių priežasčių sumušė, nepasakojo. Po šio įvykio L. Š. labai greitai išvažiavo į užsienį, kaip pats sakė dirbti. 2016 m. rugpjūčio mėnesį bendraudamas per „Facebook“ su G., kuri anksčiau yra draugavusi su M. K., parašė, kad jeigu M. K. L. Š. pavardę pasakys policijoje, jam bus dar blogiau. Tą buvo sakęs pats L. Š. prieš išvykdamas į užsienį. L. Š. apie tai kam nors pasakyti neprašė, tiesiog susirašinėdamas taip parašė. Pats ką nors padaryti M. K. negrasino. (1 t., b. l. 87-88).
Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pažįsta M. K., anksčiau su juo yra bendravusi, pastaruoju metu nebebendrauja, nes pati nebenori. Su M. anksčiau ėjo į tą pačią mokyklą, bet ne į tą pačią klasę, nes M. yra už ją vyresnis. Iš kalbų žino, kad M. buvo sumuštas prieš egzaminus, prieš pat mokyklą. Kas sumušė, nežino. Pažįsta E. A.. Su juo irgi anksčiau yra bendravusi. Vieno susirašinėjimo su E. metu, E. buvo parašęs, kad po mėnesio M. vėl gali būti sumuštas dėl to, kad prasidėjo reikalai su policija. Neprisimena, kad M. būtų davusi susirašinėjimą su E.. Savo „Messenger“ nustatymuose E. A. buvo užvadinusi „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b. l. 82).
Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. Š. buvo jo draugas, tik susipyko dėl šio įvykio. M. K. pažįsta iš matymo, matydavo „(duomenys neskelbtini)“. Iš L. Š. žinojo, kad M. K. yra šiam skolingas, tačiau už ką, nežino. L. Š. iš jo telefono skambino M. K. įvykio išvakarėse, norėjo susitikti bei sumušti. Įvykio dieną L. vėl skambino M. K. iš jo telefono, susitarė susitikti prie M. mokyklos. Kadangi susitiko A. R., šio paprašė pavežti. A. sutiko. Kartu važiavo A. draugas M.. Jie nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Važiuojant susitarė, kad iš karto sumuš M. K., tik po to kalbės, kad greičiau atiduotų skolą. L. Š. skambino M., klausė, kada šis ateis. Kai M. priėjo bei tiesė L. ranką, šis kumščiu trenkė M. kažkur į veidą, o pasilenkusiam M. jis kojos keliu vieną kartą smūgiavo į veido sritį ir M. nukrito ant žemės. L. klausinėjo, kada M. atiduos skolą, M. žadėjo ją grąžinti. Negali paaiškinti, kodėl sudavė smūgį M. K.. Kad M. yra skolingas L., žino tik iš pastarojo pasakojimo. Jau po įvykio L. Š. skambino M. K., sakė, kad nesiskųstų policijai, kalbėjo dėl neatiduotos skolos, tačiau tiesioginių grasinimų jis negirdėjo. (1 t., b. l. 173-174, 179-180).
L. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad kaltę visiškai pripažįsta. 2016 m. gegužės mėnesio pradžioje, datos neprisimena, po 11 val., jį kartu su D. J., A. M. savo automobiliu atvežė prie (duomenys neskelbtini), kur jis norėjo pasiaiškinti su M. K. dėl anksčiau įvykusio konflikto, kuris tarp jų buvo įvykęs dėl draugo merginos. Su jais kartu dar važiavo A. draugas M., kuris, atvažiavus prie tos mokyklos, nebuvo net išlipęs iš automobilio. Iš automobilio išlipo jis, A. ir D.. Prieš tai su M. K. buvo susitarę, kad tokiu laiku susitiks prie jo mokyklos. Kažkuris – A. ar D. - skambino M. K., o kai M. K. atsiliepė, kalbėtis ragelį perdavė jam. Prie mokyklos prie M. K. priėjo jis su D.. M. K. tiesė jam ranką pasisveikinti, o jis iškart M. K. kumščiu smūgiavo į kairę ausį, po ko M. K. kažkaip susvyravo ir D. spyrė M. K. į nosį. M. K. po to nugriuvo ir kai atsistojo matėsi, kad iš nosies ir ausies bėga kraujas. Jis M. K. dar davė servetėlių kraujui nusivalyti. Po to jie išsiskirstė. Aplinkui tada jau buvo daug susirinkusių, kaip jis suprato M. K. klasiokų, kurie stovėjo ir žiūrėjo, kas vyksta, niekas į muštynes nesikišo. Ar dar kas matė šį įvykį, jis nežino. Viskas vyko už mokyklos ribų, ant pėsčiųjų tako, šalia gatvės. Mokykla nėra nuo gatvės atitverta jokia tvora, mokyklos teritorija atvira. Supranta, kad tokiais savo veiksmais jis pažeidė viešąją tvarką, nes taip elgtis, kaip pasielgė jie su D., negalima. Dėl tokio savo poelgio labai nuoširdžiai gailisi. Tarp jo ir anksčiau paminėtų vaikinų jokio išankstinio susitarimo, kad bus muštynės nebuvo, jam mintis suduoti M. K. kilo spontaniškai, tik pamačius M. K., D. padėti sumušti M. K. jis neprašė, D. savo iniciatyva įsijungė į visa tai. Išankstinio tikslo pažeisti viešąją tvarką neturėjo, jo veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į M. K.. (2 t., b. l. 117-120).
Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2016-05-09, dalyvaujant nukentėjusiajam M. K., buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ties (duomenys neskelbtini) esančia (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu ant šaligatvio plytelių rastos panašios į kraują dėmės. Apžiūrint įvykio vietą fotografuota, sudaryta schema. (1 t., b. l. 5-12).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. K. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių apatinių vokų – nosies srityje, kairio ausies kaušelio muštinė žaizda, galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, kurie galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėmis ir laiku mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar paviršiais, sužalojimų visuma vienkartiniam griuvimui nebūdinga. Sužalojimai kvalifikuojamai nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio. (1 t., b. l. 96-97).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji S. Č. pateikė atspausdintas žinutes susirašinėjant E. A. ir G. G.. (1 t., b. l. 136, 138-142).
Iš 2016-09-26 prokurorės nutarimo ir 2016-10-04 Šiaulių apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtintas prokurorės nutarimas, matyti, jog D. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį dėl to, jog jis 2016 m. gegužės 4 d. apie 12.00 val. ties (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), suduodamas kojos keliu nukentėjusiajam M. K. į nosies sritį, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir kartu su L. Š. bendrais tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. (2 t., b. l. 37-41, 43-44).
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo L. Š. kaltė visiškai įrodyta.
Kaltinamasis L. Š. tyčia, viešoje vietoje, dėl menkavertės dingsties, matant aplinkiniams, rodydamas aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesilaikydamas elementarių visuomenėje priimtų elgesio normų, įžūliais veiksmais sudavė smūgį į galvą nukentėjusiajam M. K., sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas kairiosios ausies kaušelio muštinę žaizdą ir bendrais tyčiniais veiksmais su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. padarydamas nukentėjusiajam galvos smegenų sukrėtimą, o D. J. padarius nukentėjusiajam dar ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. Š. veika buvo kvalifikuota pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio redakcija. Šioje teisės normoje nebenumatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelio chuliganizmo padarymą, sukonkretinta ir susiaurinta patyčių sąvoka – numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už piktybinį tyčiojimąsi, todėl šis baudžiamasis įstatymas laikomas švelnesniu už iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį įstatymą. Dėl šių aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamojo L. Š. veika kvalifikuotina pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Skirdamas bausmę kaltinamajam L. Š. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis L. Š. anksčiau neteistas. Jis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina arešto bausmė. Kadangi kaltinamasis L. Š. kaltu prisipažino, byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo M. K. atstovė pagal įstatymą S. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3165,25 EUR turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam M. K., atlyginimo.
Teismas laiko, jog civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio, 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiga atlyginti padarytą žalą kyla tuomet, kai žala padaryta atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, kai tarp veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, ir asmuo yra kaltas dėl atsiradusios žalos.
Kaltinamasis L. Š. žalą padarė kaltais tyčiniais, įstatymo uždraustais veiksmais, todėl žalą turėtų atlyginti. Tačiau bet kuris civilinio ieškovo reikalavimas atlyginti žalą turi būti pagrįstas. Nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo M. K. atstovės pagal įstatymą S. Č. prašoma atlyginti turtinė žala nepagrįsta jokiais dokumentais ir byloje surinktais įrodymais, todėl nėra galimybės spręsti, kad tokia žala buvo padaryta. Ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiajam M. K. gydyti buvo pirkti vaistai už bendrą 45,25 EUR sumą, tačiau nepateikti nei įrodymai, kad tokie vaistai buvo paskirti gydytojų, nei vaistų pirkimo kvitai ir nurodoma, jog kasos čekiai neišsaugoti, todėl ši ieškinio dalis nepagrįsta. Ieškinyje taip pat nurodyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadinti nukentėjusiojo M. K. drabužiai (džinsinės kelnės, striukė, marškinėliai) ir sportiniai bateliai. Atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo nurodyta, kad drabužiai ir batai buvo sugadinti, šie daiktai nebuvo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nebuvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir nebuvo pridėti prie baudžiamosios bylos. Priešingai, nukentėjusysis M. K. po nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo buvo mokykloje, vilkėjo tuos pačius rūbus, avėjo batus, kas rodo, jog jo drabužiai ir batai sugadinti nebuvo. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog ir šioje dalyje civilinis ieškinys neįrodytas. Todėl turtinė žala nepriteistina.
Nukentėjusysis M. K. dėl nusikalstamos veikos patyrė skausmą, emocinį sukrėtimą, buvo gydomas ligoninėje, jautė nerimą ir įtampą, dėl patirto sužalojimo sumažėjo jo bendravimo galimybės, negalėjo lankyti mokyklos, vykti į varžybas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Tyčiniais kaltinamojo L. Š. veiksmais nukentėjusiajam M. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, o sunkiausią sužalojimą – nosies kaulų lūžį nukentėjusiajam padarė asmuo, kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – D. J., kuriam ieškinio civilinis ieškovas nėra pateikęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą bylose dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismas laiko, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir jį mažina iki 300 eurų.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 157,56 EUR žalos, susidariusios teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajam M. K., Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 100-103). Žalos dydis įrodytas prie ieškinio pridėtais dokumentais. Sveikatos priežiūros paslaugos nukentėjusiajam buvo teikiamos ligoninėje gydant smegenų sukrėtimą. Šis sužalojimas padarytas bendrais tyčiniais kaltinamojo L. Š. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. veiksmais, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Žala priteistina iš kaltinamojo L. Š., kadangi D. J. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byla jo atžvilgiu yra nutraukta, todėl šioje byloje nuspręsti ir dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens civilinės atsakomybės nėra galimybės.
2016-11-22 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės V. R. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. Š. nuosavybės teisėms į dalį, t. y. 157,56 EUR jam priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo.
Byloje yra pateiktas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymas atlyginti Policijos departamentui 1558,16 EUR išlaidas, patirtas dėl kaltinamojo L. Š. ekstradicijos.
Kaltinamasis L. Š. į užsienio valstybę išvyko, žinodamas, kad yra padaręs nusikaltimą, dėl kurio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai patvirtinama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., liudytojo E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog prieš išvykdamas į užsienį L. Š. reikalavo, kad nukentėjusysis policijoje nenurodytų jo pavardės. Tai rodo, jog į užsienį kaltinamasis išvyko, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokiais atvejais teismų praktikoje kaltinamojo pargabenimo iš užsienio valstybės išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K-342/2013). Kaltinamojo L. Š. ekstradicijos išlaidų dydis patvirtintas pateiktais dokumentais (2 t., b. l. 181-189). Dėl šių aplinkybių kaltinamojo L. Š. ekstradicijos išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punkto, 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo L. Š..
Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-03-20 pažyma Nr. (2.19) NTP-7-3873 dėl 198,83 EUR valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, priteisimo valstybės naudai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalvos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Taip pat šioje teisės normoje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kaltinamasis L. Š. pajamų ir turto neturi, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Be to, kaltinamasis buvo suimtas, jam gynėjas buvo privalomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir gynėjas buvo paskirtas, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo L. Š. nepriteistinos.
Daiktiniai įrodymai – kompaktiniai diskai su telefoninių pokalbių išklotinėmis ir apklausų vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti areštu 54 paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. Š. skirti galutinę bausmę – areštą 36 paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, L. Š. į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. ir L. Š. laikyti atlikusiu arešto bausmę.
Kardomąją priemonę L. Š. – suėmimą nuo 2017 m. balandžio 4 d. panaikinti, paleidžiant iš suėmimo teismo salėje.
Nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo M. K. atstovės pagal įstatymą S. Č. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš L. Š. nukentėjusiajam M. K. 300 EUR (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš L. Š. Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos 157,56 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 56 centus) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalą, susidariusią teikiant nukentėjusiajam M. K. sveikatos priežiūros paslaugas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš L. Š. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1558,16 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 16 centų) proceso (ekstradicijos) išlaidų.
2016-11-22 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės V. R. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. Š. nuosavybės teisėms į dalį, t. y. 157,56 EUR jam priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš L. Š. nepriteisti.
Daiktinius įrodymus – 11 kompaktinių diskų palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.