Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas penkis kartus, paskutinį iš jų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neįvykdyta bausme ir su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams bei 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant įpareigojimą (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad 2022 m. spalio 12 d. automobiliu Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo Liepkalnio g. stovėjimo aikštelėje, šalia „Vynoteka“, kadangi norėjo pasinaudoti telefonu. Klausė muzikos automobilyje ir rūkė elektroninę cigaretę. Tiksliai atsakyti negali, bet galimai įtarime nurodytu laiku, apie 2 val. nakties atvažiavę policijos pareigūnai klausė ką jis veikia, ar turi neleistinų daiktų su savimi. Policijos pareigūnai nusprendė patikrinti automobilį ir radę paėmė narkotines medžiagas, kurias buvo padėjęs automobilio salone prie galinio porankio – maišelį, kaip mano, su viduje esančia narkotine medžiaga – amfetaminu. Šias medžiagas įsigijo stotyje prieš porą dienų iš nepažįstamo asmens, šalia esančio lombardo. Sumokėjo 20 Eur už 2 g, pusę jų buvo suvartojęs. Medžiagas įsigijo savo vartojimui, platinti neketino. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (el. b. l. 131–134).

Liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 12 d. apie 1.55 val. dirbant su kolega įvažiavo į stovėjimo aikštelę ties Vilnius, Liepkalnio g. 79B, kur pastebėjo aikštelėje stovintį automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis aikštelėje stovėjo tik vienas, aplinkui daugiau nebuvo automobilių ir kitų žmonių. Privažiavus prie automobilio, pastebėjo, kad vairuotojo vietoje sėdi vaikinas, kuris pradėjo elgtis įtartinai – staigiai atsisuko į galinę automobilio dalį visu korpusu, vėliau pradėjo judėti vairuotojo vietoje, atrodė išsigandęs, patys judesiai buvo nekoordinuoti, tai sukėlė įtarimų, kad vaikinas gali turėti draudžiamų daiktų. Išlipus ir priėjus prie vairuotojo pusėje sėdinčio vyro, paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kaip paaiškėjo, tai buvo D. B., kuris paaiškino, kad susipyko su mergina, todėl vienas atvažiavo čia nusiraminti. Jo akių vyzdžiai buvo stipriai išsiplėtę, todėl buvo nuspręsta atlikti asmens dalinę apžiūrą bei apžiūrėti automobilį, kadangi kilo įtarimų, kad vyras gali turėti draudžiamų daiktų bei yra galimai apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Paklausus D. B., ar šis prie savęs, ar automobilyje turi draudžiamų daiktų, šis atsakė, kad neturi. Paklausus, ar asmuo yra išgėręs, ar pavartojęs narkotinių medžiagų, šis paneigė. Atliekant dalinę asmens apžiūrą, draudžiamų daiktų nerasta. Apžiūrint automobilį, dalyvaujant D. B., galinės sėdynės porankyje rastas celofaninis maišelis su viduje esančia biria šviesios spalvos medžiaga, galimai narkotine medžiaga. Paklausus asmens, kas yra maišelyje, šis pasakė, kad nežino ir neigė, kad rastos galimai narkotinės medžiagos yra jo (el. b. l. 7–10).

2022 m. spalio 12 d. tyrėjo J. M. (J. M.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 12 d. apie 2.05 val. adresu Vilnius, Liepkalnio g. 97, patikrinus automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. B., automobilio salone ant galinio porankio buvo rastas maišelis su viduje esančia baltos spalvos biria galimai narkotinė medžiaga (el. b. l. 1–6).

2022 m. spalio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra sedano tipo, sidabrinės spalvos. Automobilis stovi neaptvertoje, nesaugojamoje, nefilmuojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Vilnius, Liepkalnio g. 97. Automobilio priekis nukreiptas link Vilniaus tarptautinio oro uosto. Apžiūrint automobilio vidų, ant priekinio automobilio salono, šalia priekinio stiklo, telefono laikiklyje matomas mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung S21FE“, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Apžiūrimas priekinis automobilio porankis, priekinė daiktadėžė, kurioje matomas automobilio registracijos liudijimas, įvairūs nupurkšti kvepalų buteliukai, apžiūrint automobilio galą, galiniame porankyje, konkrečiai įrengtoje vietoje puodeliams laikyti matomas permatomas maišelis, su viduje esančia šviesios spalvos galimai narkotinės kilmės biria medžiaga, kuri paimta ir supakuota į paketą Nr. 458069. Apžiūrimos priekinių sėdynių kišenės, bagažinė. Daugiau objektų turinčių reikšmės tyrimui neaptikta, įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (el. b. l. 65–76).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1. Nuoplovose, paimtose nuo D. B. rankų (vokas Nr. 2), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. 2. Gelsvos spalvos miltelių iš plastikinio paketėlio (paketas Nr. 458069), paimtų Vilnius, Liepkalnio g. 97, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,042 g (el. b. l. 158–161).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, amfetaminas yra psichotropinė medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropine medžiaga – amfetaminu – neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis D. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto psichotropinės medžiagos laikymo faktą. Tai, kad sulaikymo metu D. B. savo automobilyje laikė psichotropinę medžiagą, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir liudytojo (policijos pareigūno) E. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti minėto liudytojo parodymais. Be to, tokias aplinkybes patvirtina 2022 m. spalio 12 d. tyrėjo J. M. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir 2022 m. spalio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos. Aplinkybę, kad D. B. neteisėtai disponuojama medžiaga yra psichotropinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. spalio 21 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad D. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamą medžiagą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, amfetamino nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g. Taigi šiuo atveju D. B. neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos – 0,042 g kiekis neviršijo nedidelio kiekio. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Tokia išvada būtų nepagrįsta įvertinus surastos draudžiamos medžiagos kiekį, jos suradimo aplinkybes, taip pat paties kaltinamojo parodymus.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime D. B. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis D. B. įgijo draudžiamas medžiagas. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamų medžiagų įgijimo aplinkybes, nurodydamas, kad draudžiamas medžiagas įgijo stoties rajone, tačiau šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta.

Dėl šios priežasties psichotropinės medžiagos įgijimo požymį, teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, šalina iš D. B. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia D. B. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – psichotropinės medžiagos laikymą, neturint tikslo jos platinti, o to visiškai pakanka pripažinti D. B. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Be kita ko, teismas tikslina kaltinime nurodytą aplinkybę, pažymėdamas, jog jis laikė ne narkotinę, o psichotropinę medžiagą – amfetaminą.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad D. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. spalio 12 d. apie 2.05 val. neteisėtai laikė automobilyje psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra 0,042 g, kol adresu Vilnius, Liepkalnio g., 97, patikrinimo metu buvo sustabdytas automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur automobilio salone (ant galinio porankio) policijos pareigūnai rado ir paėmė šią medžiagą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, D. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. B. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 204–205).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. B. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuojamo amfetamino kiekis yra nedidelis.

D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (el. b. l. 104–111), baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (el. b. l. 221–225), nedirba (el. b. l. 101–103). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 30 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus tai, kad jo nusikalstamas elgesys kartojasi, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

D. B. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 135–138). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

D. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. spalio 12 d. 2.05 val. iki 2022 m. spalio 12 d. 16.04 val. (viena diena) (el. b. l. 117–119, 145–147). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui:

1) sunaikinti po tyrimo likusius 0,371 g gelsvos spalvos miltelių, supakuotų į plastikinį uždaromą maišelį, saugomų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniuje, Liepyno g. 7;

2) sunaikinti po 2022 m. spalio 21 d. tyrimo likusį paketą, plastikinį paketėlį, voką, plastikinį indelį su plastikiniu strypeliu ir vatos tamponėliu, supakuotus į voką, kuris antspauduotas spaudu „Lietuvos policijos * Kriminalistinių tyrimų centras Nr. 3 * dokumentams“ (el. b. l. 158–161).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 12 d. 2.05 val. iki 2022 m. spalio 12 d. 16.04 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui:

1) sunaikinti po tyrimo likusius 0,371 g gelsvos spalvos miltelių, supakuotų į plastikinį uždaromą maišelį, saugomų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniuje, Liepyno g. 7;

2) sunaikinti po 2022 m. spalio 21 d. tyrimo likusį paketą, plastikinį paketėlį, voką, plastikinį indelį su plastikiniu strypeliu ir vatos tamponėliu, supakuotus į voką, kuris antspauduotas spaudu „Lietuvos policijos * Kriminalistinių tyrimų centras Nr. 3 * dokumentams“.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) D. B. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninis paštas info@kaunoti.lt).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.