Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-21 · Administracinė byla Nr. I-10020-331/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-21Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
I-10020-331/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02337-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-10020-331/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02337-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą ir skunde (b. l. 1–8) prašo: 1) teismui pripažinus, kad yra praleidęs terminą skundui paduoti, atnaujinti praleistą terminą esant svarbioms priežastims; 2) panaikinti 2014-03-28 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) sprendimą Nr. 1D-2526 (11); 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 5 757,97 Lt, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo.

Skunde paaiškino, kad nuo 2006-09-01 jam buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Kadangi nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 turėjo draudžiamųjų pajamų, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, jo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai buvo pritaikytas pensijos mažinimo koeficientas, pagal kurį paskirtoji pareigūnų ir karių valstybinė pensija sumažėjo. Valstybinės pensijos nepriemoka dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 yra 5 757,97 Lt.

Mano, kad 2014-03-28 Vidaus reikalų ministerijos sprendimas Nr. 1D-2526 (11) yra neteisėtas, kadangi ginčui aktualų teisinį santykį reglamentuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai. Pareigūnų ir karių pensijų klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra specialiosios normos Viešojo administravimo įstatymo nuostatų atžvilgiu, todėl Vidaus reikalų ministerija neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo kreipimąsi vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymu, atsisakyti spręsti prašymą išmokėti pareigūno valstybinės pensijos nepriemoką.

Pažymėjo, kad valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas (išėjimas iš tarnybos, tarnybos stažas, amžius ir kt.), įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, inter alia į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2003 2003-12-03, 2004-12-13 nutarimai).

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 48) paaiškino, kad ministerija sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką. Pareiškėjo pensijos perskaičiavimas yra jau įvykdytas. Vidaus reikalų ministerija veikia pagal įstatymus ir nėra teisės normos (taisyklės), pagal kurią Vidaus reikalų ministerija galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą.

Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Šioje byloje pareiškėjas ginčą kelia dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo ir mokėjimo pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2006-09-25 sprendimu Nr. 11SP-2354 pareiškėjui nuo 2006-09-01 neterminuotai paskirta 555,04 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 43).

Nuo 2010-01-01 pensija pareiškėjui buvo mažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

2014-02-17 pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašydamas pateikti informaciją apie pensijos nepriemoką ir ją išmokėti (b. l. 44).

Vidaus reikalų ministerija 2014-03-28 raštu Nr. 1D-2526(11) informavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos nebuvo taikomos. Nurodė, kad atsižvelgdama į Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį ir įvertinusi tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas reikalavimui dėl valstybinės pensijos ribojimo praleistas, prašymo dalies dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, išmokėjimo nenagrinės, nes praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Konstatavo, kad išmokėti pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo. (b. l. 45).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014-09-23 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-04-25 nutartį, kuria pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti, atnaujino praleistą 3 metų skundo padavimo terminą (b. l. 33-37).

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-09-01.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).

Vadovaujantis aptarta teismų praktika ir LVAT atnaujinus terminą skundui paduoti laikytina, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovės sprendimai perskaičiuoti pensiją nėra galutiniai, todėl neįvykdyti. Pareiškėjo kreipimasis į teismą neribojamas aplinkybe, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos ir tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

Nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį mažinta nebuvo, pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas perskaičiuota nuo 2010-01-01. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-03-27 pažyma Nr. 11DP(P)-1850 patvirtina, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 pareiškėjui neišmokėta 5757,97 Lt (26641,92 Lt – 20883,95 Lt) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis (b. l. 46-47). Atitinkamai pareiškėjui priteistina pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje byloje yra nurodžiusi, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir Vidaus reikalų ministerijos 2014-03-28 sprendimą Nr. 1D-2526 (11). Atsakovė pareiškėjo prašymo nenagrinėjo remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, numatančioje, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, skirta administracinei procedūrai reglamentuoti. Ginčams dėl valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo spręsti pagal analogiją taikytinos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, pagal kurias asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai galimai yra pažeisti, iš pradžių turi kreiptis į pensiją mokančią instituciją, o tik po to į teismą. Šiuo atveju ginčijamas sprendimas vertintinas kaip Vidaus reikalų ministerijos atsisakymas išmokėti pareiškėjui pensijos nepriemoką pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, kuris Konstitucinio Teismo 2013-02-06 nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 4 p., 127 str. teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-03-28 sprendimą Nr. 1D-2526 (11).

Priteisti R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 5 757,97 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt septynis litus ir devyniasdešimt septynis centus) (1 667,62 Eur (tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir šešiasdešimt du euro centus)) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska