- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-27
- Bylos Nr.
- I-9976-463/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03573-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Agnei Viršilaitei, atsakovės atstovei Leokadijai Daujotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo R. G.) dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) teismo prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015-07-01 raštu Nr. 1P-270 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui R. G..
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Raštas grindžiamas tuo, jog sprendimas skirti drausminę nuobaudą už formalų ir mažareikšmį teisės akto pažeidimą neadekvatus padarytam pažeidimui ir R. G. atveju pakako vien drausminės atsakomybės taikymo procedūros.
Pareiškėjo vertinimu, atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktams ir teismų praktikai. Pažymėjo, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir Profesinė sąjunga), neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. G., nenurodė nei vienos R. G. diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei 2014-10-20 sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) nuostatoms, vertino nuobaudos skyrimo procedūrą ir pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą, viršydama jai suteiktą kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl pareiškėjo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Pažymėjo, kad atsisakymas apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga prašė Muitinės departamento prašymą atmesti (b. l. 34–35).
Nurodė, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi jos veiklos principais bei įstatymų suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Pastarosios nuomone, įvertinus 2015-06-05 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-1306 (toliau – ir Išvada), priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą tik profesinės sąjungos nariui R. G., o pareigūnės V. J., kuri nėra profesinės sąjungos narė, atžvilgiu nesiėmė jokių veiksmų, yra neteisėtas. Atsakovės teigimu, darbdavys ketina skirti R. G. tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Taip darbdavys parodo, kad priklausydamas profesinei sąjungai pareigūnas tampa pažeidžiamesniu kitų pareigūnų, nepriklausančių profesinei sąjungai, atžvilgiu.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimo į skundą nepateikė. Jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Byloje kilęs ginčas dėl Profesinės sąjungos 2015-07-01 rašte Nr. 1P-270 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui R. G..
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovaujamojo–renkamojo valdymo organo – Socialinių reikalų komiteto narys (b. l. 37).
Muitinės departamentas 2016-05-15 raštu Nr. (5.46)3B-6143 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 2 dalimi ir Kolektyvinės sutarties 27.3 papunkčiu, prašė duoti sutikimą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui R. G. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 16).
Muitinės departamentas teigia, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui R. G. yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. To paties Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
Kolektyvinės sutarties 27.3 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (b. l. 19–27).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamojo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, kuris laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, reiškia garantijas profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-441/2005). Įtvirtintas reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Todėl šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011). Taigi, pareigūnai, esantys profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, kai yra sprendžiamas klausimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo jiems, turi teisę naudotis profesinės sąjungos gynybos mechanizmu ir nustatytomis papildomomis garantijomis, siekiant užtikrinti nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Minėta, kad pareiškėjas yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovaujamojo-renkamojo valdymo organo – Socialinių reikalų komiteto – narys (b. l. 37), todėl prieš jam skiriant tarnybinę nuobaudą, darbdavys turėjo gauti profesinės sąjungos sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
Profesinės sąjungos atsisakymas argumentuojamas aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su pareiškėjo naryste Profesinėje sąjungoje. Rašte atsakovė nurodė argumentus, kurie susiję su tarnybinio tyrimo pažeidimo aplinkybių vertinimu. Be to, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad kitai pareigūnei (V. J.), kuri nepriklauso Profesinei sąjungai, neskirta nuobauda negali būti vertinama kaip pareiškėjo diskriminavimas. Muitinės departamentas teismui pateikė R. G. tarnybinio tyrimo medžiagą (b. l. 50–99), kurioje nėra duomenų apie tai, jog jis yra diskriminuojamas (ar persekiojamas) dėl to, jog priklauso Profesinei sąjungai ar dalyvauja jos atstovaujamojo-renkamojo valdymo organo veikloje. Šiuo atveju atsakovė tik atsiliepime išdėstė argumentus dėl pareiškėjo galimo persekiojimo narystės Profesinėje sąjungoje pagrindu, tačiau Rašte tokių argumentų nenurodė. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė savo teiginių dėl R. G. tariamo persekiojimo dėl pastarojo veiklos Profesinėje sąjungoje.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti Profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (2012-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-535/2013).
Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. G., nenurodė nei vienos pastarojo diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Tokių aplinkybių nenurodė ir teismo posėdyje. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą tarnybinio tyrimo medžiagą, irgi nenustatė jokių R. G. diskriminuojančių aplinkybių dėl jo priklausymo profesinei sąjungai. Pažymėtina, kad Muitinės departamentui, o ne Profesinei sąjungai, suteikta teisė vykdyti nuobaudos skyrimo procedūrą ir atlikus tarnybinį patikrinimą – skirti arba ne tarnybinę nuobaudą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme Profesinei sąjungai akcentavo, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketina skirti už tarnybinį nusižengimą, kuris buvo nustatytas tarnybinio tyrimo medžiagoje atlikus tarnybinį patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka, o ne diskriminuojant jį, kaip Profesinės sąjungos narį. Profesinė sąjunga atsisakyme nenustatė, kad yra priešingai ir nepaneigė tarnybinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Profesinės sąjungos argumentai dėl V. J. nenubaudimo yra subjektyvus tyrimo aplinkybių vertinimas, nepaneigus Muitinės departamento tarnybinio tyrimo nustatytų aplinkybių.
Be to, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Minėto statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Ši statuto nuostata imperatyvi, įpareigojanti muitinės įstaigų kompetentingus vadovus gavus informaciją apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną muitinės pareigūno, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, ar kitų aplinkybių, tarp jų narystės profesinėje sąjungoje, ar išrinkimo į muitinėje veikiančios profesinės sąjungos renkamuosius organus, galimai padarytą tarnybinį nusižengimą.
Profesinė sąjunga neturi teisės vertinti nei nuobaudos skyrimo procedūros, nei Išvados pagrįstumo. Teismo vertinimu, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą, turėjo teisę vertinti tik tarnybinės nuobaudos pareigūnui skyrimo dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje pagrįstumą. Šioje byloje nevertinamas R. G. galimai būsimos tarnybinės nuobaudos skyrimo ir pagrįstumo klausimas, t. y. nevertinamos aplinkybės, nesusiję su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje. Ginčo dalykas yra atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. G.. Teismo išreikalauta tarnybinio tyrimo medžiaga vertinama tik tuo aspektu, ar pareiškėjas įrodė, kad Profesinės sąjungos nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo iš esmės pažeidžia darbdavio (pareiškėjo) interesus, taip pat, ar atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepasinaudojo diskrecijos teise neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nesant teisinio pagrindo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. G. peržengia profesinei sąjungai suteiktą diskreciją pareiškėjui vykdyti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją ir pažeidžia viešąjį interesą, todėl yra neteisėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127, 129 straipsniais,
nusprendė:
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015-07-01 rašte Nr. 1P-270 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui R. G..
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.