Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-01-17 · Civilinė byla Nr. 2-29/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-17
Bylos Nr.
2-29/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
J. M.
Trečiasis asmuo
Z.
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-29/2008Procesinio sprendimo kategorija 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 17 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. M. ir trečiojo asmens Z. M. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo J. M. prašymas sustabdyti jo ir R. M. turto pardavimą, civilinėje byloje Nr. B2-69-343/2007.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2003 m. gruodžio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą J. M. individualiai įmonei. 2005 m. vasario 1 d. nutartimi ši įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šiuo metu yra parduodamas likviduojamos įmonės turtas. Atsakovas J.M. teismui padavė skundą dėl administratoriaus neteisėtų veiksmų, kuriame prašo sustabdyti jo ir R. M. turto pardavimą, kadangi dėl tokių neteisėtų administratoriaus veiksmų gali būti padaryta žalos. Atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi įpareigojo administratorių UAB „Vildirena“ per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų išrinktas kreditorių pirmininkas bei išspręstas klausimas dėl įmonės savininkų turto atskyrimo. Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 11 d. nutartimi įpareigojo įmonės administratorių UAB „Vildirena“ nedelsiant organizuoti bankrutavusios įmonės turto pardavimą. Atsakovas nieko nežino apie Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarties įvykdymą, iki šiol nėra surašytas kreditorių susirinkimo protokolas, o administratorius nesikreipė į atsakovą dėl jo ir R. M. bei jo vaikų turto atskyrimo nuo įmonės turto. Iš laikraščių atsakovas sužinojo apie 2007 m. lapkričio 16 d. vyksiantį J. M. IĮ turto pardavimą, tačiau visas skelbime nurodytas turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui ir jo sutuoktinei. Dėl minėtų priežasčių atsakovas teismo prašė sustabdyti jo ir jo žmonos turto pardavimą.

Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsakovo prašymą sustabdyti jo ir žmonos turto pardavimą atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas turto pardavimo procedūros sustabdymo būtinumą motyvuoja tuo, kad atsakovo, jo žmonos ir vaikų turtas nėra padalintas. Tačiau teismas nurodė, kad atsakovas ir jo žmona, kaip įmonės savininkai 2007 m. sausio 15 d. nutartimi į bylą įtraukti atsakovais. J. M. IĮ yra įkurta M. esant santuokoje, todėl ir kreditoriai yra bendri. Kauno apygardos teismas 2007 m. vasario 14 d. nutartimi išsprendė klausimą dėl M. turto atidalijimo, t.y. teismas nutartimi nusprendė, kad pirma turtas turi būti realizuojamas, atsiskaitoma su kreditoriais, o po to turtas dalijamas tarp buvusių sutuoktinių. Dėl turto realizavimo sustabdymo į teismą kreipėsi tik J. M. , todėl akivaizdu, kad dėl pusės turto realizavimo ginčo nėra. J. M. nurodo, jog dalis turto priklauso vaikams, tačiau šiam faktui patvirtinti nepateikia jokių įrodymų. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto pardavimą yra nemotyvuotas, o turto realizavimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra pareiškiamas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo. Be to, šiuo atveju taikomos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūras.

Atskiruosiuose skunduose atsakovas J. M. ir trečiasis asmuo Z. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant parduoti J. M. IĮ nekilnojamąjį turtą. Apeliantai nurodo, kad:

1. Remiantis ĮBĮ bankrutuojančios įmonės nekilnojamas turtas parduodamas iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka. Todėl paduodant J. M. IĮ turtą reikėjo vadovautis Vyriausybės patvirtintu Bankrutavusios ir bankrutuojančios įmonės turto pardavimo iš varžytinių aprašu. Tačiau administratorius pažeidė teisės aktų reikalavimus ir nesilaikė minėtu teisės aktu nustatytos turto pardavimo tvarkos.

2. Remiantis aukščiau aptartu aprašu neįvykus antrosioms turto pardavimo varžytinėms bei įkaito turėtojui atsisakius perimti įkeistą turtą, kreditoriai turi teisę spręsti, kaip panaudoti neperduotą turtą. Šiuo atveju įkaito turėtojai Z. M. nebuvo pasiūlyta perimti neparduotą įkeistą turtą. Kad Z. M. teisės pažeistos rodo, jos atlikti veiksmai: 2004 m. lapkričio 4 d. pareiškimu ji kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir pareiškė sutikimą perimti jai įkeistą turtą. Šį pažeidimą parduodant J. M. turtą nustatė ir Lietuvos apeliacinis teismas.

3. Kreditoriai neatliko įmonės ir įmonės savininko turto atskyrimo, todėl administratorius viršydamas įstatymo jam suteiktus įgaliojimus, vykdo įmonės savininkams priklausančio turto pardavimą.

4. Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, jog varžytinėse J. M. turtas buvo parduotas nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, įmonės administratorius privalėjo įstatymų nustatyta tvarka skelbti naujas varžytines, o turto nepavykus parduoti pirmose ir antrose varžytinėse, arba joms neįvykus, siūlyti įkeistą turtą perimti įkaito turėtojui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.).

Kaip jau minėta, apeliantai nurodo, kad administratorius, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, organizuoja J. M. ir R. M. bei jo vaikų turto pardavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šio klausimo nenagrinėjo ir priėmė nepagrįstą nutartį.

Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio pirmąja dalimi, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas, nagrinėdamas bankroto bylas, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas atsakovo skundą nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsiaiškino visų svarbių nagrinėjamam klausimui išspręsti bylos aplinkybių. Teismas netyrė ar administratorius organizuoja J. M. ir R. M. bei jo vaikų turto pardavimą pagal įstatymų nustatytą tvarką.

Be to, byloje nėra duomenų ar skelbime nurodytas iš varžytinių parduodamas atsakovo šeimos ir bankrutuojančios įmonės nekilnojamasis turtas buvo įvertintas turto vertintojų.

Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirieji skundai yra tenkintini iš dalies, Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis naikintina ir turto pardavimo sustabdymo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir turto pardavimo iš varžytinių sustabdymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Marytė MitkuvienėVigintas VišinskisVincas Verseckas