Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas

2021 m. vasario 10 d. teisme gauta institucijos išvada nustatyta, kad esant konfliktiškiems šalių santykiams, dėl kurių gali būti pažeisti šalių mažamečių vaikų interesai, Skyriaus nuomone, tikslinga nustatyti atskirai nuo vaikų gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarką. 2020 m. rugsėjo 14 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centre sudarytas pagalbos šeimai planas. Gauta informacija, kad šeimoje galimai vartojamas smurtas vaikų atžvilgiu, jį vartoja mama. Tačiau ikiteisminis tyrimas nepradėtas, kadangi nenustatyta jokių patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, kurie objektyviai patikslintų, kad ieškovė A. M. smurtautų vaikų atžvilgiu. Skyrius neturi duomenų, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas netinkamai vykdytų savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Galutinę nuomonę dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išsakys teismo posėdyje išklausius šalis. Teismo sprendimu nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, pritaria, jog nepilnamečiams vaikams A. M., A. M., A. M. būtų priteistas ieškovės prašomas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės ( 1 t., b.l. 17–19),

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje atstovė A.Ulickienė palaikė skyriaus duotą išvadą, papildomai paaiškino, kad santuokoje gyventi ieškovei neįmanoma, atsakovas smurtauja, vartoja alkoholį, nesirūpina šeima. Šeima gyvena ieškovės motinai priklausančiame vieno kambario bute pagal neterminuotą panaudos sutartį. Vaikai gyvena su ieškove, todėl su ja nustatytina vaikų gyvenamoji vieta. Vaikai sveiki, specialiųjų poreikių neturi. Atsakovas, ieškovės teigimu, prie vaikų išlaikymo neprisideda, dirba statybose užsienyje. Atsakovas, su juo bendravus telefonu, teigia galintis teikti kiekvienam vaikui išlaikymą 150 Eur kas mėnesį. Atsakovas šiuo metu pagal kardomosios priemonės sąlygas negali bendrauti su vaikais, ieškove, privalo neieškoti ryšių su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai neturi galimybės dalyvauti vaikų ir atsakovo A. M. susitikimuose po darbo valandų ar išeiginėmis dienomis.

Į teismo posėdį trečiasis asmuo G. J., trečiųjų asmenų atstovai neatvyko. Tretiesiems asmenims tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, prašymų bylos nagrinėjimą atidėti negauta. Tretieji asmenys G. J., UAB „Julianus Inkaso“, Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla ieškovės, šalių atstovų, išvadą teikiančios institucijos atstovės sutikimu nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui G. J., trečiųjų asmenų atstovams ( Civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

2021 m. kovo 3 d., 2021 m. balandžio 6 d. teisme gauti trečiojo asmens G. J. prašymai, kuriuose prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, prašo jos duomenų neatskleisti, nesuteikti A. M. (1 t., b.l. 27, 37, 2 t., b.l. 2, 18).

2021 m. gegužės 24 d. teisme gautas trečiojo asmens UAB „Julianus Inkaso“ prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui ( 2 t., b.l. 1, 14).

2021 m. vasario 5 d. teisme gautas trečiojo asmens Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuro atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad neprieštarauja dėl įsipareigojimo po santuokos nutraukimo palikti asmeniniu atsakovo įsipareigojimu, prašo civilinę bylą nagrinėti nedalyvaujant Biuro atstovui ( 1 t., b.l. 12, 28, 2 t., b.l. 3, 15).

2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. gegužės 19 d. teisme gauti trečiojo asmens Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymai bylą nagrinėti nedalyvaujant komisariato įgaliotam atstovui, dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra ( 1 t., b.l. 36, 54, 2 t., b.l. 13).

2021 m. balandžio 14 d. teisme gautas trečiojo asmens Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad ieškinio reikalavimų tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus visus byloje esančius įrodymus. A. M. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. vykdė individualią veiklą, 2021 m. balandžio 12 d. A. M. valstybės biudžetui skolingas 1 538,83 Eur socialinių draudimo įmokų. Tai yra asmeninė A. M. prievolė, todėl jos mokėjimas po santuokos nutraukimo, Fondo valdybos Mažeikių skyriaus įsitikinimu, priskirtinas A. M.. Pridedama Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinė ataskaita pagal 2021 m. kovo 31 d. duomenis (1 t., b.l. 39–42).

Nustatyta, kad ieškovė A. M. ( iki santuokos – D. ), gimusi (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini)., santuoka įregistruota Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susilaukė vaikų : A. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) Ieškovė su vaikais gyvena panaudos sutarties pagrindu naudojamame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini)2, priklausančiame ieškovės motinai L. D.. Šalys kartu negyvena nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio.

Šalys neturi nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Atsakovas, 2021m. vasario 10 d. pažyma, nuo 2018 m. gruodžio 5 d. registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ieškovės paaiškinimu, šiuo metu A. M. išvykęs į Vokietiją.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Atsakovas ieškovės kaltę įrodinėjo jos 2020 m. lapkričio 4 d. rašyta žinute apie jos neištikimybę, kerštavimą jam. Ieškovė šios žinutės rašymo neneigė, tačiau nepripažino, kad žinutėje nurodytos aplinkybės tikros. Kitų ieškovės neištikimybę patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė.

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Konkrečiu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas smurtauja prieš ją, piktnaudžiauja alkoholiu, daug laiko leidžia su draugais, neišlaiko vaikų, šeima nesirūpina. Iš byloje pateikto gydytojo įrašo matyti, kad A. M. nustatyta (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 34), tačiau dėl to kaltinti atsakovą nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, įsiteisėjusį teismo nuosprendį atsakovo atžvilgiu, duomenis apie kitos baudžiamosios bylos, kurioje A. M. kaltinamas smurtu prieš A. M., nagrinėjimą, teismas daro išvadą, kad atsakovo veiksmai turėjo didelės įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis), jis ieškovės atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Šalių santuoka laikoma iširusia, nes jie kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu ( CK 3.53 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl vieno sutuoktinio – atsakovo A. M. kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo jai ir atsakovui palikti santuokines pavardes : M. ir M., atsakovas neprieštarauja, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „M.“, o atsakovui prigimtinė pavardė –„M.“ (CK 3.69 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo, smulkus kilnojamasis turtas ir namų apyvokos daiktai pasidalinti, reikalavimai juos padalinti nepareikšti, teismui nepateikti įrodymai dėl automobilio Volvo įsigijimo, kainos, pardavimo. Ieškovė nurodė, kad santuokoje už 750 Eur pirktas automobilis, parduotas už 70 Eur. Todėl byloje turto padalijimo klausimai nesprendžiami. Ieškovės atstovė teismo posėdyje atsisakė reikalavimo priteisti atsakovui automobilį Subaru Legacy, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 4 180 Eur vertės, ir 2 090 Eur piniginę kompensaciją jai. Teismas priima šios dalies ieškinio atsisakymą ir bylą dėl minėtos transporto priemonės padalijimo nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškinamos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės numatytos CPK 294 straipsnyje, jog bylą šioje dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Visas byloje Antstolių sistemos duomenimis nustatytas atsakovo neįvykdytas prievoles ieškovė prašo palikti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Kreditoriai neprieštaravo. Ieškovė niekam neskolinga, kreditorių neturi. Atsakovas atsiliepime prašė santuokoje įgytą bendros 5 000 Eur vertės turtą – baldus, buitinę techniką palikti ieškovei, o jam už šį turtą iš ieškovės priteisti 2 500 Eur piniginę kompensaciją. Nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turto taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės, įtvirtintos CK 3.116–3.129 straipsniuose, ir teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatydamas dalis ir padalydamas turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų. Atsakovas atstovaujamas atstovo advokato padėjėjo, todėl jam žinoma teisė pareikšti priešieškinį. Pažymėtina, kad priešieškinio pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga (CPK 143 straipsnis), todėl ta aplinkybė, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį išdėstė savo nesutikimo su ieškinyje reiškiamais reikalavimais motyvus ir argumentus bei reikalavimus negali būti pagrindas laikyti jo atsiliepimą į ieškinį priešieškiniu. Teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Ar pareikšti santuokos nutraukimo byloje tam tikrą su santuokos pasibaigimu susijusį reikalavimą, sprendžia pati šalis (sutuoktinis), pasvėrusi tokio reikalavimo faktines ir teisines prielaidas, tokia taisyklė yra suformuota ir teismų praktikoje. Civilinėje teisėje įtvirtinta taisyklė, kad įrodinėja tas, kas teigia (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovei nesutinkant, kad šalys turi santuokoje įgyto dalintino kilnojamojo turto, atsakovui nepareiškus priešieškinio dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, neįrodžius, kad būtent tokie daiktai ir tokios vertės šalių buvo įgyti santuokos metu, atsakovo prašymas netenkinamas.

Atsakovo kreditoriai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo jo vardu esančius kreditorinius įsiskolinimus padalinti tarp buvusių sutuoktinių per pusę. Antstolių sistemos duomenimis, iš A. M. išieškomos baudos, kitos piniginės prievolės išieškotojams, tame tarpe ir G. J., atsiradusios iki 2014 metų (2006–2009 metais), t.y. iki santuokos su ieškove sudarymo, todėl laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dauguma atsakovo skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Telšių apskrities VPK susidarė 2014 – 2021 metais dėl atsakovui skirtų baudų administracinių nusižengimų bylose, išieškomų antstolių I. G., A.Ščiukino, N.Alenino, todėl šios skolos laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Skolos Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui, UAB „Julianus Inkaso“ ( vykdoma nuo 2009 metų), Akiva Finants OU, UAB „SB lizingas“ susidariusios iki šalių santuokos sudarymo, todėl pripažįstamos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Dėl šių prievolių palikimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis ginčo nėra.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( toliau – VSDFV) duomenimis, atsakovas nuo 2014 metų iki 2021 metų pakeitė 11 darboviečių, gavo išmokas iš VSDFV Utenos ir Kauno skyrių, nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) gavo 733,87 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių. Atsakovas teigia pinigus, skirtus mokesčių už vykdomą individualią veiklą mokėjimui, nuolat pervedinėjęs, perdavinėjęs per pažįstamus, draugus A. M., kad ši sumokėtų būtinus mokesčius. Kadangi ji šių mokesčių nesumokėjo, susidarė skolos, todėl prievolę dėl mokesčių nesumokėjimo prašo pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Byloje atsakovas neįrodė pinigų mokesčiams sumokėti perdavimą A. M.. Ieškovė neigė gavusi pinigus iš atsakovo šių mokesčių sumokėjimui, teigė, kad iš jo individualios veiklos šeima naudos neturėjo. Ieškovės pateiktu jos sąskaitos Luminor banke išrašu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. nenustatyta, kad į jos sąskaitą banke buvo įplaukų iš atsakovo A. M., kurios galėtų būti laikomos vaikų išlaikymu ar skirtos mokesčių už individualią veiklą sumokėjimui (1 t., b.l. 126–153). Valstybinė mokesčių inspekcija ir VSDFV Mažeikių skyrius neprieštarauja, kad šios prievolės po santuokos nutraukimo būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Todėl atsakovo A. M. įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos, VSDFV Mažeikių skyriui pripažįstamas asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas nepateikė duomenų apie jo ir ieškovės turimą kreditorių „Provident“, iš kurio, atsakovo aiškinimu, buvo paimta paskola šeimai reikalingų baldų, kitų buities daiktų pirkimui. Antstolių sistemos duomenimis, kreditoriaus „Provident“ tarp A. M., A. M. kreditorių nėra, sutartis su šia bendrove teismui nepateikta, teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, iš ieškovės ir atsakovo sprendimais skola „Provident“ nepriteista. Todėl nesant jokių duomenų apie minėtą šalių kreditorių ir prievolę jam, teismas apie šios prievolės padalinimą tarp šalių nepasisako. Iš atsakovo išieškomos skolos priteistos iš atsakovo, vykdomosiose bylose išieškojimas vykdomas iš atsakovo, byloje nėra duomenų, kad prievolės solidarios. Prievolių dydis teismo sprendime nenurodomas, nes jų suma, priklausomai nuo mokėjimų, išieškojimų, nuolat kinta.

Ieškovės prašymu, teismas nustato, kad jeigu nutraukus santuoką ir paaiškėtų tokia aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių turi kreditinių įsipareigojimų, neaprašytų ieškinyje, su kreditorium įsipareigoja atsiskaityti ta šalis, kuri buvo sudariusi su kreditorium susitarimą. Taip pat teismas nustato, kad po santuokos nutraukimo kiekvienam sutuoktiniui lieka lėšos, esančios asmeninėse jų banko sąskaitose.

Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, ji užtikrina jiems gyvenamąją vietą. Ieškovė prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštaravo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išvadoje nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaikų interesams. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečių A. M., A. M., A. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. M. ( CK 3.169, 3.174 straipsniai).

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Atsakovo A. M. valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu neapribota, todėl jis turi teisę susitikti su vaikais, bendrauti su jais, kai jam bus panaikinta 2020 m. spalio 26 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuria jis įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove ir vaikais. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su vaikais gali bendrauti tik iš anksto suderinęs susitikimo laiką, vietą, trukmę su ieškove, bei užtikrinęs socialinio darbuotojo dalyvavimą bendravimo su vaikais metu, nes jis agresyvus, kelia grėsmę. Išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad šios tvarkos užtikrinti negali, nes specialistai dirba nuo 8 val. iki 17 val., nedirba išeiginėmis dienomis, todėl tokiu metu negalėtų dalyvauti atsakovo ir vaikų susitikime, bendravime. Byloje ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nėra, atsakovas savo atsiliepime į patikslintą ieškinį kitos bendravimo su vaikais tvarkos nepasiūlė, todėl nustatytina ši ieškovės nurodyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka : atsakovas su vaikais gali bendrauti tik iš anksto suderinęs susitikimo laiką, vietą, trukmę su ieškove A. M., atsižvelgiant į vaikų norą.

Su atsakovo argumentais, kad vaikai dažnai pas jį gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra jo išlaikomi teismas nesutinka. Ieškovė paaiškino, o atsakovas neprieštaravo, kad šalys kartu negyvena nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos. Atsakovui 2020 m. spalio 26 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (baudžiamosios bylos Nr.1-874-814/2021 duomenys iš „LITEKO“ sistemos). 2021 m. vasario 3 d. teismui pateikta Informatikos ir ryšių departamento pažyma apie A. M. teistumą Lietuvoje ir užsienio valstybėje, 2020 m. spalio 26 d. kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygomis, kaltinamasis A. M. įpareigotas nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. M. ir vaikais A. M., A. M., A. M.. Todėl nėra aišku, kaip ir kada atsakovas pasiimdavo pas save į (duomenys neskelbtini) kaimą vaikus, nes bendravimas su ieškove ir vaikais, lankymasis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje jam uždraustas, ir kaip ieškovė, žinodama apie tokias sąlygas, jam duodavo vaikus. Atsakovo 2021 m. balandžio 21 d. teismui pateiktu Perlo terminalo kvitu nustatyta, kad jis spalio 22 d. ( metų negalima nustatyti) pervedė 50 Eur perlaidą, kaip jis nurodė, A. M.. Kitu atsakovo pateiktu Perlo terminalo kvitu nustatyta, kad A. M. 2021 m. vasario 25 d. siuntė 100 Eur perlaidą. Iš atsakovo pateiktų drabužių parduotuvės lentynoje, batų 2020 m. lapkričio 9 d. nuotraukų ir ieškovės komentaro, kad jie šilti, parodymo, kad patinka, atsakovo klausimo, koks Arijaus dydis, galima suprasti, kad atsakovas iš dalies rūpinosi vaikų prekėmis, siuntė vaikams drabužių, batų. Tai pripažįsta ir ieškovė. Tačiau bendra atsiųstų drabužių, batų, kitų prekių kaina nenustatyta, ieškovė nurodė, kad jų vertė nedidelė. Šių daiktų pirkimas savaime neįrodo, kad atsakovas teikė vaikams tokį išlaikymą, kuris būtinas jų kasdieniams būtiniems poreikiams patenkinti, ir kad tai darė nuosekliai kiekvieną ginčo mėnesį (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atsakovo susirašinėjimas 2020 m. liepos 10 d. su draugu Tadu, kuriame rašoma, kad reikia paduoti lapelius Agnei ir pinigus, neįrodo, kada, kokio dydžio pinigų suma A. M. buvo perduota. Be to, už 2020 m. liepos mėnesį išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo ieškovė priteisti neprašo. Atsakovas prieštaravo ieškovės prašomam išlaikymo vaikams dydžiui, nurodė, kad jis gali mokėti 130 –150 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį. Bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba, nepateikė įrodymų apie savo nedarbingumą ar dalies darbingumo netekimą, gaunamas pajamas užsienio valstybėje. Jis sveikas, darbingas, gali dirbti ir teikti išlaikymą vaikams. Atsakovas turi skolų, kurias išieško antstoliai. Tačiau, teismo vertinimu, dėl tėvo skolų, prisiimtų įsipareigojimų, negali nukentėti vaikų interesai, nes tėvai prisiimdami prievoles, turi įvertinti savo galimybes ir užtikrinti vaikams išlaikymą, o tėvų santuokos nutraukimas negali turėti neigiamo poveikio vaikams ir jų poreikių tenkinimui.